Pirmasis puslapis
Atmintis
Gimtasis kraštas
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Laikas
Lietuva
Mums rašo
Nuomonės
Ora et labora
Piligrimystė
Visuomenė
Žiniasklaida

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai

Prisimintas kun. B. Laurinavičiaus žygdarbis

Kęstutis PRANCKEVIČIUS

Šv. Jokūbo ir Pilypo bažnyčioje šv. Mišias už kun. Bronių Laurinavičių aukoja kunigai (iš kairės): Algimantas Keina, Augustinas Ruzgys, OP, Antanas Dilys, Paulius Rudinskas, OP, mons. Bronius Antanaitis ir Mykolas Petravičius Julijos Ambrasienės nuotrauka

Nei žvarbus vėjas, nei stingdantis pirmasis žiemiškas šaltukas nesutrukdė lapkričio 24-osios rytmetį gausiam vilniečių ir sostinės svečių būreliui iš Kauno, Marijampolės ir Druskininkų susirinkti prie kuklaus ąžuolinio paminklo, skirto kunigui Broniui Laurinavičiui. Pagerbti savo kraštiečio atvyko ir keletas Gervėčių parapijos, Gėliūnų kaimo atstovų. Tą dieną sukako 27-eri metai, kai  netoli šios vietos, Žalgirio-Kalvarijų gatvių sankryžoje, paslaptingomis aplinkybėmis žuvo kun. B. Laurinavičius. Už Bažnyčios ir žmogaus teises beveik pusę amžiaus nenuilstamai kovojusio dvasininko atminimas buvo pagerbtas malda, uždegtos žvakutės, padėta gėlių.  

Už tautą kovojęs plunksna 

Aleksandro Sako 100-osioms gimimo metinėms

Aleksandras Sakas 1984 metais

Daug netekčių patyrė tauta per okupacijos laikus, daug didvyrių atsirado tautoje, kovojusioje už nepriklausomybės idealą. Vienas jų buvo Aleksandras Sakas, už tautos idealus kovojęs lietuviškos spaudos žodžiu.

A. Sakas gimė 1908 m. gruodžio 21 dieną Mažeikių rajono Lūšės kaime, kur jo tėvas Domininkas tuo metu dirbo geležinkelio apeiviu. 1912 metais šeima persikėlė į Papilės miestelį (dab. Akmenės r.), šalia Ventos upės. 1913 metais tėvas išvyko į Ameriką uždarbiauti – carinės Rusijos valdoma Lietuva išvijo iš gimto krašto.  Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, šeima kartu su iš Amerikos parskubėjusiu tėvu pasitraukė į Rusiją, Caricyną, tapo bolševikų revoliucijos liudininke. Bet tėvynė traukė labiau, ir  1919 metais Sakų šeima grįžo į Lietuvą, į Papilę. Čia tėvas atidarė batsiuvio dirbtuvėlę, motina Morta augino dešimtį vaikų (iš jų užaugo aštuonetas). Daugumai, ypač vyresniesiems, jau nuo vaikystės teko patirti sunkią samdinio dalią.