Atnaujintas 2008 m. gruodžio 19 d.
Nr. 96
(1689)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

Svetainė įkurta
2001 m. spalio 3 d.

RUBRIKOS

XXI Amžius


PRIEDAI

Abipus Nemuno

Kristus ir pasaulis

žvilgsniai

pro vita

Sidabrinė gija

Horizontai

Atodangos


ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai


PRIEŠPASKUTINIS NUMERIS

XXI Amžius


REKLAMA LAIKRAŠTYJE

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją


 

Šiame numeryje:

Kodėl nesu
milijonierius

„Dviračio šou“
parlamentinė versija

Privalome sugrįžti
pas  savo Kūrėją

Ar uždegsi
Kalėdų žvakelę?

Klebonas rūpinasi
remontais

Gerumas suvienijo
prasmingam
susitikimui

 Mokyklos kelyje
į Europą

Vyskupijos jaunimo
adventinis susitikimas

Darbeliai iš mažų
širdelių

Vis dėlto duokite tai,
ką turite geriausio

Apie mūsų pagarbą
išeinantiems

Prisiminti jėzuito kardinolo nuopelnai

Mindaugas BUIKA

Popiežius Benediktas XVI aplankė
kardinolą Averį Dalesą
balandžio 18 dieną Niujorke
per vizitą Jungtinėse Valstijose

Popiežius įvertino tikėjimo ir proto darnos liudijimą

Tarp daugelio įvairių šalių Bažnyčios hierarchų, kurie į amžinybę išėjo šių metų pabaigoje, ypatingo dėmesio nusipelno amerikietis jėzuitas kardinolas Averis Dalesas. Šis gruodžio 12 dieną Niujorke miręs 90-metis dvasininkas pagrįstai laikomas vienu žymiausių XX amžiaus JAV katalikų mąstytojų. Savo telegramoje, adresuotoje Niujorko arkivyskupui kardinolui Edvardui Iganui, popiežius Benediktas XVI paprašė perduoti savo užuojautą velionio „šeimai, broliams iš Jėzaus Draugijos ir vietinio Fordhamo jėzuitų universiteto akademinei bendruomenei“, kurioje kardinolas A. Dalesas dirbo paskutinius du savo gyvenimo dešimtmečius.


Apie ekonomines ir dvasines krizes

Ekonominės-finansinės krizės neateina savaime – jas sukelia pats žmogus. Dar aiškiau kalbant, krizes sukelia mūsų godumas. Nepasotinamas godumas. Pučiasi valstybės biudžetas, nes vis didėja „išrinktųjų“ valdininkų skaičius – jiems, kaip tikrai išrinktiesiems, reikia kuo didesnių algų, kuo geresnių sąlygų dirbti. Jiems reikia visko – nuo trintuko iki automobilio, netgi lėktuvo. Ir viso to reikia „nemokamai“. Tačiau tai kainuoja milijonus. Dar labiau jiems reikia kuo daugiau naujų kabinetų, naujų patalpų, naujų rūmų, netgi Valdovų rūmų. Tai kainuoja jau ne milijonus, o šimtus milijonų. Bet jiems tai vėlgi „nieko nekainuoja“ (užtat jie švaisto kiek norėdami). Milijonai perauga į šimtus milijonų, šie – į milijardus. Ir nesvarbu, kad aplink – krizė.


Metelių šviesuoliai

Vytautas Visockas

Metelių parapijos klebonas
kanauninkas Vytautas Prajara
dalijasi savo rūpesčiais

Dusia, Metelys, Obelija – didieji Dzūkijos ežerai. Metelių regioninis parkas. Metelių miestelis... Jau daug metų čia užsuku pasigrožėti Dusios ežero platybėmis, Prelomciškės piliakalniu, menančiu jotvingių kovas. Visada pasikalbu su drąsia, poilsiautojų išlepinta gulbių šeimyna Metelyje. Čia jų gimtinė: 1935 metais šiame ežere jos pirmą kartą po ilgos pertraukos išaugino jauniklius, kurie ilgainiui pasklido po Žuvintą, kitus aplinkinius ežerus. „Giesmę Metelių ežerui“ yra parašęs XVII amžiaus poetas, Europos pažiba Motiejus Kazimieras Sarbievijus.


 Išsaugok dvasios ramybę

Vido VENSLOVAIČIO nuotrauka

Nežinomo autoriaus malda,  rasta 1692 metais Baltimorės bažnyčioje

Eik ramiai per pasaulio triukšmą ir skubą. Prisimink: ramybė egzistuoja tik tyloje. Nebūk  priešiškas, su visais stenkis palaikyti kuo geresnius santykius. Savo tiesas sakyk ramiai ir aiškiai, bet ir kitus stenkis išklausyti, net ir tuos, kurie kalba nemokšiškai. Venk triukšmingų ir agresyvių žmonių, jie žeidžia tavo dvasią. Nelygink savęs su niekuo, tu rizikuoji pernelyg nusižeminti ar išpuikti. Visada atsiras didesnis ir mažesnis už tave. Su džiaugsmu kurk planus, su džiaugsmu juos įgyvendink. Kad ir koks būtų kuklus tavo darbas, nepamiršk siekti žinių, tobulėti. Tai vienintelė vertybė laiko tėkmėje. Būk atsargus visur, nes pasaulis pilnas klastos. Bet nebūk aklas egzistuojančioms dorybėms. Daug žmonių siekia aukštų idealų, gyvenimas reikalauja didvyriškumo. Būk pats savimi. Niekada neišduok draugystės. Nebūk ciniku meilėje. Meilė, ji vienintelė, nepaisant visų nusivylimų ir sudužusių vilčių, amžina kaip žolynai. Geranoriškai priimk laiko patikrintus patarimus. Stiprink savo dvasios galias, kad nepalūžtum ištiktas staigios nelaimės. Tik nesikrimsk dėl neįvykdomų svajonių, tai gimdo nuovargį ir vienatvę. Gyvenimo taisykles suprask protingai, būk švelnus pats sau. Tu esi visatos kūdikis, lygus su medžiais ir žvaigždėmis. Tu turi teisę būti čia. Nepaisant savo pažiūrų, būk santarvėje su Dievu. Puoselėk savo svajones ir siekius. Išsaugok dvasios ramybę net sunkiuose gyvenimo išbandymuose. Nepaisant visų klastų, varginančio triūso ir sudužusių svajonių, pasaulis yra gražus. Įsidėmėk tai ir stenkis būti laimingas.


Prisimintas kun. B. Laurinavičiaus žygdarbis

Kęstutis PRANCKEVIČIUS

Šv. Jokūbo ir Pilypo bažnyčioje
šv. Mišias už kun. Bronių Laurinavičių
aukoja kunigai (iš kairės): Algimantas
Keina, Augustinas Ruzgys, OP,
Antanas Dilys, Paulius Rudinskas, OP,
mons. Bronius Antanaitis
ir Mykolas Petravičius
Julijos Ambrasienės nuotrauka

Nei žvarbus vėjas, nei stingdantis pirmasis žiemiškas šaltukas nesutrukdė lapkričio 24-osios rytmetį gausiam vilniečių ir sostinės svečių būreliui iš Kauno, Marijampolės ir Druskininkų susirinkti prie kuklaus ąžuolinio paminklo, skirto kunigui Broniui Laurinavičiui. Pagerbti savo kraštiečio atvyko ir keletas Gervėčių parapijos, Gėliūnų kaimo atstovų. Tą dieną sukako 27-eri metai, kai  netoli šios vietos, Žalgirio-Kalvarijų gatvių sankryžoje, paslaptingomis aplinkybėmis žuvo kun. B. Laurinavičius. Už Bažnyčios ir žmogaus teises beveik pusę amžiaus nenuilstamai kovojusio dvasininko atminimas buvo pagerbtas malda, uždegtos žvakutės, padėta gėlių.  


Monsinjoro palikimas įamžintas muziejuje

Bronius VERTELKA

Muziejininkė Bronislava Lapinskaitė
laiko mons. Jono Balčiūno blaivybę
skatinantį butelį
Autoriaus nuotrauka

Gegužės pradžioje mirusio monsinjoro Jono Balčiūno asmeniniai daiktai perduoti Pasvalio krašto muziejui – taip nusprendė jo sesuo Antanina Aleknavičienė. Tarp monsinjoro, buvusio Pasvalio klebono ir dekano, palikimo daiktų – medinė lazda, gauta švenčiant kunigystės 50-metį, įvairūs dokumentai,  nuotraukos ir jų albumai,  prieškaryje išleistos vertingos knygos, šachmatų staliukas bei šachmatų lenta ir kiti jau istorinę vertę turintys daiktai. Tarp jų ir butelis, nors visi jį pažinoję žino, kad monsinjoras buvo blaivininkas. Iš svečio išgirdęs, kad neatsisakytų truputėlį išgerti, jis spustelėdavo butelį ir iš jo iššokdavo liežuvėliai su jo paties surašytais pamokymais apie blaivybę.


Už tautą kovojęs plunksna 

Aleksandro Sako 100-osioms gimimo metinėms

Aleksandras Sakas 1984 metais

Daug netekčių patyrė tauta per okupacijos laikus, daug didvyrių atsirado tautoje, kovojusioje už nepriklausomybės idealą. Vienas jų buvo Aleksandras Sakas, už tautos idealus kovojęs lietuviškos spaudos žodžiu.

A. Sakas gimė 1908 m. gruodžio 21 dieną Mažeikių rajono Lūšės kaime, kur jo tėvas Domininkas tuo metu dirbo geležinkelio apeiviu. 1912 metais šeima persikėlė į Papilės miestelį (dab. Akmenės r.), šalia Ventos upės. 1913 metais tėvas išvyko į Ameriką uždarbiauti – carinės Rusijos valdoma Lietuva išvijo iš gimto krašto.  Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, šeima kartu su iš Amerikos parskubėjusiu tėvu pasitraukė į Rusiją, Caricyną, tapo bolševikų revoliucijos liudininke. Bet tėvynė traukė labiau, ir  1919 metais Sakų šeima grįžo į Lietuvą, į Papilę. Čia tėvas atidarė batsiuvio dirbtuvėlę, motina Morta augino dešimtį vaikų (iš jų užaugo aštuonetas). Daugumai, ypač vyresniesiems, jau nuo vaikystės teko patirti sunkią samdinio dalią.


Arkivyskupas pašventino policininkų iniciatyva pastatytą statulą 

Švč. Mergelės Marijos statulos
šventinimo iškilmėse
Autorės nuotrauka

PALEMONAS. Gruodžio 6 dienos rytą Švč. Mergelės Marijos, Rožančiaus Karalienės, bažnyčioje šv. Mišias aukojo Kauno arkivyskupas metropolitas Sigitas Tamkevičius. Po šv. Mišių ganytojas pašventino šalia bažnyčios policijos iniciatyva pastatytą bronzinę Švč. Mergelės Marijos statulą. Iškilmėse dalyvavo daug parapijiečių ir svečių.

Palemono bendruomenės pirmininkė Jūratė Kulevienė dėkojo skulptoriui Pranui Žukliui, Petrašiūnų policijos nuovados viršininkui Gintautui Kvietkauskui ir kitiems, kurių dėka atsirado šis paminklas. Palemono ansamblis „Marių banga“ palinksmino susirinkusius gražia giesme ir daina, o paskui visi šventės dalyviai suėjo į salę po bažnyčia agapei.


Atlaidai ir sakralinių giesmių šventė

Mažasis kvėdarniškis solistas
Arnoldas Zobiela

KVĖDARNA. Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo iškilmė šį titulą turinčioje bažnyčioje įvyko gruodžio 7-ąją, sekmadienį. Kvėdarnos klebonas vicedekanas kun. Julius Meškauskas jau iš pat ryto laukė atvykstant Telšių vyskupo Jono Borutos, SJ, Votyvos šv. Mišias aukojo klebono kun. J. Meškausko pagalbininkas kun. Sigitas Valauskis, kuris pasakė homiliją apie jau prasidėjusio Adventą.


Prezidento rinkimų priešaušris

Petras KATINAS

Iki Lietuvos prezidento rinkimų liko penki mėnesiai. Kitose valstybėse tokiu metu, o kai kur ir anksčiau, jau būna žinomi visi pretendentai, o Lietuvoje absoliučiai neaišku, kas gi taikysis, bus stumiamas ar „kooptuotas“ į Daukanto aikštės rūmų šeimininko sostą. Na, panašiai kaip Rusijos kunigaikštis Vladimiras Putinas kooptavo į Kremliaus sostą Dmitrijų Medvedevą. Tiesa, Lietuvoje tokio oficialaus kunigaikščio lyg ir nėra. Bent jau kol kas neįvardijamas. Yra savotiška „valstybininkų“ grupė, tarsi kokia masonų ložė, kuri viską ir tvarko. Ta pati, kuri įkūrė „Leo LT“ kontorą bei tupdo į ministrų kėdes savo žmones. Iki šiol nomenklatūriniai socialdemokratai, paksininkai ir liberalcentristai savo patronų G. Kirkilo, V. Mazuronio ir A. Zuoko lūpomis jau pareiškė, kad siūlys savo kandidatus. Deja, neįvardijo, kas tai per žmonės. Netgi socdemai, iš anksto paskelbę, kad laimės jų kandidatas, nesako, kas gi bus tas eilinis gelbėtojas. Kompetentingiausias, protingiausias, net kelių mokslų daktaras ir t. t. Mat, anot buvusiųjų, kitose partijose nėra nė iš tolo jiems prilygstančių. Aišku viena, kad buvusieji ir amžinieji greičiausiai paskelbs savo kandidatą dar iki Naujųjų metų, nelaukdami partijos suvažiavimo, kuris turėtų įvykti gegužės pradžioje.

 
Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija