|
Ar uždegsi Kalėdų žvakelę?
Artėja viena didžiausių metų švenčių Kalėdos. Ar laukiame jų? Ar ruošiamės? Ar esame pasiryžę atsiprašyti, susitaikyti, priimti?.. Prieš atsakydami dar pažvelkime pro langą, pro kurį matosi apšerkšnijęs žiemos paveikslas, vis dar nenoriai užsiklojantis sniegu. Kiek tolėliau, horizonte, žaliuoja eglės, o medkirčiai jau galanda kirvius ir sunku pasakyti, ar medeliai spės nukeliauti į Salomėjos Neries eilėraštį: Balta, balta kur dairais. O jei nespės, tai atsidurs jaukioj namų šilumoj, išpuošti įvairiaspalviais žaislais ir saugantys senelio dovanas... Viena iš dovanų skirta Tau. Jos blizgiame popieriuje paslėpta mintis, kurią ir turi išvynioti. Linkiu sėkmės.
Ant Kūčių stalo įžiebiama žvakė, simbolizuojanti rimtį, susikaupimą, santarvę, meilę... Jėzų. Jei atsitiktų taip, kad žvakės nėra, šių simbolių veikiausiai taip pat nėra. Šiais laikais jau atsiranda žmonių alergiškų vaškui, liepsnai ir pan. Jiems užtenka degaus skysčio, supilto į komercinį butelį ir kelių sugėrovų šalia jo. Tuomet ir eglutė su spindinčiais žaislais pakeičia spalvą, nustoja žaliuoti ir verkia spyglių ašaromis. Tik niekas negirdi, tiksliau, niekam neįdomu. Na, o tu, ar uždegsi žvakutę?
Žiemą būna gerai, žiemą būna Kalėdos išradingai pasakyta. Atrodytų, jog žiema ateina tam, kad būtų gerai. Aš manau, ji ateina, kad būtų Kalėdos. O ar geros, ar blogos sprendžiame mes. Nei oras, nei netyčia sutiktas žmogus iš vaikystės (kadaise pavogęs tavo dviratį) negali sugadinti šventės. Tam žmogui nusišypsok ir palinkėk linksmų Kalėdų. Žinoma, nesitikėk, kad gausi naują dviratį. Tiesiog išvysi vaikiškai pasimetusią šypseną, kurios dar niekad nematei... Na, tai ar nusišypsosi priešui?
Atsikėlę Kalėdų rytą jaučiamės arba labai laimingi, arba nelabai laimingi. Todėl, kad kažką pamiršome padaryti. Kažkas lyg akmuo spaudžia dar besirąžantį protą ir neduoda ramybės. Nenusigąsk, per metus susikaupę pykčiai, barniai, melai ir kitos nuodėmės nenori tavęs apleisti. Tad palik jas pats. Gyvenime kartais subtiliausia gudrybe tampa paprastumas ir atvirumas (Ž. de la Briujeras). Na, ar prieisi kalėdinės išpažinties?
Parduotuvės atviromis durimis laukia pirkimo karštinės. Žinoma, dovanos ne tik simbolis, tai noras kažką duoti kitam ir nesavanaudiškumo įrodymas. Bet nepulk domėtis akcijomis, blizgesiais ir sidabriniais vėriniais. Tikra dovana nepriklauso nuo kainos ir spindesio. Jos vertė plaka tavo širdyje ir žydi tavo viduje. Ar dovanosi šiemet nuoširdumą?
Laukimas dažnai erzina. Iš prigimties esame nekantrūs, o ugdyti kantrybę nerandame laiko. Kartais bijome laukti todėl, kad nežinome, ko sulauksime. O laukiant šventų Kalėdų žinojimas slypi mumyse bei ypač atsiveria ten, tarp trijų Karalių, prie Betliejaus. Jeigu lauki, jeigu susimąstai tavo Kalėdos bus ne tik linksmos, bet ir šventos. Degančios žvakutės liepsnoje žibės iš po eglės atsispindintis nuoširdumas, o tavo veidą nušvies gėrio, meilės ir laimės šypsena. Kaip ir kitų žmonių, sėdinčių prie stalo. Jų šypsenoje tu, tavo šypsnyje jie. Kartu jūs galite būti ir esate laimingi. Svarbiausia nepamiršti uždegti žvakutę. Manau, supratote, ką reiškia jos šventinė liepsna. Jei taip, vadinasi, išvyniojote dovaną, kurią aš pasistengiau jums padovanoti. Tikiuosi su šypsena skaitote pamąstymų pabaigą ir esate pasiruošę laukimui. Tikėjimo paslaptis: Mes skelbiame tavo mirtį ir išpažįstame tavo prisikėlimą, laukdami tavęs ATEINANT.
Rimties, susikaupimo laukiant linksmų ir turiningų švenčių.
Saulius VASILIAUSKAS
© 2008 XXI amžius
|