Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Gimtasis kraštas
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Piligrimystė
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai

Ekumenizmas: dabarties ir ateities perspektyvos

Mindaugas BUIKA

Popiežius Benediktas XVI ir Stačiatikių Bažnyčios dvasinis vadovas Konstantinopolio ekumeninis patriarchas Baltramiejus I Vatikane 2008 metais susitiko tris kartus

Ieškant sutarimo dėl Bažnyčios prigimties

Praėjusią savaitę viso pasaulio dėmesys buvo sutelktas maldoms už krikščionių vienybę. Popiežius Benediktas XVI įvairiose apeigose ir susitikimuose kalbėjo apie ekumeninių pastangų svarbą. Sausio 19 dieną, susitikęs su Suomijos ekumenine delegacija, sudaryta iš liuteronų ir katalikų, Šventasis Tėvas priminė, kad šiemetinės Maldų už Krikščionių vienybę tema „Kad jie taptų viena tavo rankoje“ (pagal pranašo Ezechielio mokymą) gerai atspindi išsivadavimo iš pasidalijimų poreikį prašant Dievo pagalbos.

Suomijos abiejų minėtų konfesijų vyskupų delegacija kasmet atvyksta į Romą panašiu laiku ne tik dalyvauti maldų už vienybę renginiuose, bet ir kartu prisiminti Suomijos dvasinį globėją – XII amžiuje gyvenusį šv. Henriką. Pasveikinęs Suomijos krikščionis Popiežius pastebėjo, kad šiemet ekumeninė piligrimystė į Romą įgijo dar vieną prasmę – švenčiamos tautų apaštalo šv. Pauliaus gimimo 2000-osios metinės. Tautų apaštalas, kurio visas gyvenimo liudijimas ir mokymas buvo skirtas Bažnyčios vienybės stiprinimui, nuolat kalbėjo apie Kristaus mistinį kūną, kurio nariu tampama per krikštą.

Pasak Šventojo Tėvo, šioje realybėje gali būti suprastas „Bažnyčios, kaip bendrystės Kristuje, sakramentinis pobūdis“. Konsensusas dėl tokios Bažnyčios slėpinio sampratos galėtų tapti reikšmingu ir daug žadančiu katalikų ir liuteronų dialogo rezultatu. Atkreipęs dėmesį į liuteronų ir katalikų dialogo komisijos Suomijoje ir Švedijoje vaisingą veikimą, popiežius Benediktas pabrėžė, kad to pagrindas yra prieš 10 metų pasirašyta „Bendra deklaracija dėl nuteisinimo“. Pratęsiant šią temą kalbama apie Bažnyčios prigimtį, kuri suprantama kaip Jėzaus Kristaus duotas išganymo įrankis, o ne koks nors paprastas tikinčiųjų sambūris ar institucija.

Ekumeninių susitikimų gausa

Krikščionių vienybės temai popiežius Benediktas XVI paskyrė ir praėjusios savaitės bendrosios trečiadienio audiencijos katechetinį pokalbį. Sausio 21 dieną susitikęs su tūkstančiais piligrimų Pauliaus VI didžiojoje audiencijų salėje, jis prisiminė kai kuriuos praėjusių metų svarbiausius ekumeninius epizodus. Štai 2008-aisiais Šventasis Tėvas net tris kartus Vatikane priėmė Stačiatikių Bažnyčios dvasinį vadovą Konstantinopolio ekumeninį patriarchą Baltramiejų I, su kuriuo užmezgė nuoširdžią draugystę. Patriarchas, be kita ko, dalyvavo Šv. Pauliaus jubiliejinių metų atidarymo iškilmėse ir kalbėjo spalio mėnesį vykusioje Šventajam Raštui skirtoje Vyskupų Sinodo asamblėjoje.

Popiežius taip pat prisiminė, kad praėjusiais metais Romoje apsilankė abu pagrindiniai Armėnų Apaštalinės Bažnyčios patriarchai – Ečmiadzino (Armėnija) katalikosas Gareginas II ir Antelijo (Libanas) katalikosas Aramas I. Dar kartą buvo apgailestauta dėl „mylimo brolio Kristuje“, Maskvos patriarcho Aleksijaus II netekties ir akcentuotas pasirengimas bendradarbiauti su naujuoju Rusijos Stačiatikių Bažnyčios vadovu. Kalbėdamas apie vykstantį dialogą su įvairiomis Vakarų krikščionių bendruomenėmis, Šventasis Tėvas pabrėžė, kad dabar, kai „pasaulis kaip niekad pasidalijęs ir atsidūręs daugelio kultūrinių, socialinių, ekonominių ir etinių iššūkių akivaizdoje“, būtinas dvasinės darnos liudijimas.

Kalbėdamas apie ekumeninio dialogo ir vidinio atsinaujinimo sąveiką, ką nurodo ir šiemetinės Maldų už krikščionių vienybę savaitės biblijinis tekstas (Ez 37, 15–28), popiežius Benediktas XVI pasirėmė ir Vatikano II Susirinkimo dekretu apie ekumenizmą „Unitates redintegratio“. Dokumente aiškinama, jog „kiekvieno Bažnyčios atsinaujinimo esmę sudaro jos ištikimybės savo pašaukimui ugdymas, tai, be abejonės, yra ir vienybės siekimo pagrindas“ (UR, 6). Ten pat patvirtinama, jog „tikrasis ekumenizmas neįmanomas be vidinio atsivertimo, nes vienybės troškimas kyla ir bręsta iš dvasios atsinaujinimo, savęs išsižadėjimo ir pilnutinio meilės praktikavimo (UR, 7).

Kaip ir kiekvienoje pastarojo meto bendrojoje trečiadienio audiencijoje, taip pat ir spalio 21 dienos susitikime Šventasis Tėvas priminė apaštalo šv. Pauliaus laiškuose išreikštą mokymą apie krikščionių vienybę. Laiške, skirtame Efezo tikinčiųjų bendruomenei, Tautų apaštalas rašė: „Vienas kūnas ir viena dvasia, kaip ir jūs esate pašaukti į vieną savojo pašaukimo viltį. Vienas Viešpats, vienas tikėjimas, vienas krikštas“ (Ef 4, 4-5). Popiežius Benediktas XVI linkėjo, kad sekdama didžiojo vienybės skelbėjo šv. Pauliaus pavyzdžiu ir mokymu, kiekviena krikščionių bendruomenė stiprėtų apsisprendimui siekti vienybės per įvairias dvasines ir pastoracines iniciatyvas.

Atsivertimas – vienybės kelias

Maldų už krikščionių vienybę savaitė Romoje baigėsi sausio 25 dieną Šv. Pauliaus bazilikoje popiežiaus Benedikto XVI vadovautais Mišparais. Tą dieną Bažnyčios liturgijoje buvo celebruojama apaštalo šv. Pauliaus atsivertimo šventė, todėl Šventasis Tėvas savo homilijoje krikščionių vienybės kelią susiejo su atsivertimo reikalingumu. „Vienybė iš tikrųjų reikalauja atsivertimo: iš pasidalijimo į bendrystę, iš sulaužytos vienybės į atstatytą pilnutinę vienybę, – sakė Šventasis Tėvas. – Šis atsivertimas yra Prisikėlusio Kristaus dovana, kokia ji buvo šv. Pauliui.“

Tas pats Viešpats, kuris pašaukė ir priekaištavo Sauliui, keliavusiam į Damaską, taip pat klausia kiekvieno krikščionio: „Kodėl tu mane padalinai? Kodėl pažeidei mano kūno vienybę?“ Paskui popiežius Benediktas XVI pabrėžė, kad atsivertimas visada turi dvi plotmes: savo klaidų pripažinimą bei atgailą už jas ir pasirinkimą eiti naujuoju Kristaus nurodytu keliu. Bet remtis reikia ne vien savo pastangomis, o priimti Viešpaties atsivertimo dovaną, atsiduoti į Kristaus rankas ir leistis būti jo vadovaujamiems.

„Iš tikrųjų šv. Pauliaus atsivertimas buvo ne vien perėjimas iš nemoralumo į moralumą, iš klaidingo tikėjimo į teisingą tikėjimą, bet ir leidimas būti užvaldytam Kristaus“, – aiškino Šventasis Tėvas. Toks nuolankus atsidavimas Kristui ir tarnystei savo broliams, savęs išsižadėjimas ir yra tas atsivertimo kelias, kuris veda į buvimą „viena“ Kristuje. Nurodęs, kad šiemetinei ekumeninei savaitei medžiagą parengė Korėjos krikščionys, kuriems taip pat yra reikia tautinės vienybės, popiežius Benediktas XVI patvirtino, kad „vienybė Kristuje taip pat yra paskata broliškumui socialinėje srityje, santykiuose tarp tautų ir visoje žmonijos šeimoje“.

Baigdamas homiliją Šventasis Tėvas priminė, kad lygiai prieš 50 metų, 1959-ųjų sausio 25 dieną, jo pirmtakas Jonas XXIII toje pačioje Šv. Pauliaus bazilikoje paskelbė apie sprendimą sušaukti istorinį Vatikano II Susirinkimą. Be kitų dalykų, tas Susirinkimas, vykęs 1962–1965 metais, svariai prisidėjo prie ekumeninio dialogo vystymo. Reikia pripažinti vėliau vykusio teologinio dialogo vaisius ir identifikuoti likusius skirtumus, kad drąsiai būtų galima priimti tai, kas buvo pozityvaus pasiekta, ir atnaujintai atsidėti ateičiai, sakė popiežius Benediktas XVI.

© 2009 „XXI amžius“