Ar deramai pagerbsime šv. Brunoną?
Kazimieras Dobkevičius
|
Šv. Brunonas Bonifacas
|
Su Lietuvos vardo pirmuoju istorijoje paminėjimu susijęs šv. Brunonas. Tai misionierius, nužudytas prieš 1000 metų Lietuvos ir Rusios pasienyje. Taip rašoma Kvedlinburgo kronikoje, mininčioje šį įvykį, kai ir buvo pirmąkart paminėtas Lietuvos vardas. Brunonas Bonifacas (apie 9741009 03 09), kilęs iš saksų didikų šeimos Saksonijos, Kverfurto miesto, buvo pirmasis Lietuvos paribyje veikęs misionierius. Kunigu įšventintas 994 metais Magdeburge, vėliau jam buvo suteiktas kanauninko titulas. 996 metais, būdamas Vokietijos karaliaus Otono III kapelionu, dalyvavo jo karūnavimo iškilmėse. Romoje Prahos vyskupo Adalberto (Vaitiekaus) paveiktas, 998 metais įstojo į benediktinų ordiną, pasivadino Bonifacu. 1001 metais Ravenoje (Šiaurės Italija) Otonas III, siekdamas platinti krikščionybę slavų kraštuose, aptarinėjo su Brunonu ir šv. Romualdu vadimosios Romos imperijos atnaujinimo planus, kaip apie ją suburti neseniai apkrikštytas šalis, sukurti jų politinę sistemą. Tolesnių misijų vieta buvo pasirinkta Lenkija ir šalia jos esančios vietovės. 1001 metais atvykęs į Lenkiją Brunonas sulaukė karaliaus Boleslovo I Narsiojo paramos. 1004 metais Merserburge (Vokietija) Magdeburgo arkivyskupas Taginonas Brunoną įšventino misijų arkivyskupu. XI a. pradžioje Brunonas parašė šv. Adalberto (Vaitiekaus), kurio darbo tęsėju save laikė, biografiją. 1008 metais, lankydamasis Rusijoje, jis sužinojo apie Vakarų Europai tuo metu nežinomą Lietuvą. 1008 metų antroje pusėje Brunonas vėl atvyko į Lenkiją, kad galėtų pradėti misijas Prūsoje. Paskui atkeliavęs į Lietuvos paribį įtikino lietuvių genties vadą Netimerą ir 300 jo karių krikštytis. Istoriko prof. Edvardo Gudavičiaus teigimu, tai buvo pirmasis lokalinis krikštas Lietuvoje.
|