Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Gimtasis kraštas
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Piligrimystė
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją

Ekumenizmas: dabarties ir ateities perspektyvos

Mindaugas BUIKA

Popiežius Benediktas XVI ir Stačiatikių Bažnyčios dvasinis vadovas Konstantinopolio ekumeninis patriarchas Baltramiejus I Vatikane 2008 metais susitiko tris kartus

Ieškant sutarimo dėl Bažnyčios prigimties

Praėjusią savaitę viso pasaulio dėmesys buvo sutelktas maldoms už krikščionių vienybę. Popiežius Benediktas XVI įvairiose apeigose ir susitikimuose kalbėjo apie ekumeninių pastangų svarbą. Sausio 19 dieną, susitikęs su Suomijos ekumenine delegacija, sudaryta iš liuteronų ir katalikų, Šventasis Tėvas priminė, kad šiemetinės Maldų už Krikščionių vienybę tema „Kad jie taptų viena tavo rankoje“ (pagal pranašo Ezechielio mokymą) gerai atspindi išsivadavimo iš pasidalijimų poreikį prašant Dievo pagalbos.

Atšaukė Šv. Pijaus X draugijos ekskomuniką

Mindaugas BUIKA

Švento Pijaus X draugijos įkūrėjas arkivyskupas Marcelis Lefebvras nepritarė II Vatikano Susirinkimo reformoms

Susitaikymo proceso rezultatai

Visų krikščionių vienybės siekiančiai Katalikų Bažnyčiai ir popiežiui Benediktui XVI yra svarbu ir susitaikymas savo tikinčiųjų bendruomenėje. Todėl visiškai suprantama, kad būtent per praėjusią Maldų už krikščionių vienybę savaitę buvo paskelbtas Vyskupų kongregacijos dekretas, kuriuo atšaukiama Vatikano II Susirinkimo reformas neigiamai vertinančios tradicionalistinės Šv. Pijaus X draugijos keturių vyskupų ekskomunika. Sausio 21 dieną Vyskupų kongregacijos prefekto kardinolo Džiovanio Batistos Re pasirašytame dekrete nurodoma, kad minėtų vyskupų prašymas, adresuotas Popiežiškosios  „Ecclesia Dei“ komisijos vadovui kardinolui Darijui Kastriljonui Ojosai, dėl ekskomunikos atšaukimo yra patenkintas.

Naujas Rusijos Stačiatikių Bažnyčios patriarchas

Naujasis Rusijos Stačiatikių Bažnyčios patriarchas Kirilas

Rusijos Stačiatikių Bažnyčia antradienio vakare paskelbė naujuoju Bažnyčios vadovu išrinkusi metropolitą Kirilą. Jis surinko daugumą balsų – 508, antru liko kitas kandidatas – metropolitas Klemensas, gavęs 168 balsus. Trečiasis iš kandidatų į Maskvos ir visos Rusijos patriarchus – Minsko ir Slucko metropolitas Filaretas. 16-ajame Vietiniame Susirinkime, kuriame dalyvavo 702 asmenys, jis atsiėmė savo kandidatūrą. Vietiniame Susirinkime dalyvavo aukščiausi hierarchai, pasauliečių, parapijų ir vienuolynų dvasininkijos atstovai, kurie išrinko žmogų, pakeisiantį neseniai mirusį patriarchą Aleksijų II. Sekmadienį metropolitas Kirilas bus intronizuotas 16-uoju Maskvos ir visos Rusijos patriarchu.

Ar deramai pagerbsime šv. Brunoną?

Kazimieras Dobkevičius

Šv. Brunonas Bonifacas

Su Lietuvos vardo pirmuoju istorijoje paminėjimu susijęs šv. Brunonas. Tai misionierius, nužudytas prieš 1000 metų Lietuvos ir Rusios pasienyje. Taip rašoma Kvedlinburgo kronikoje, mininčioje šį įvykį, kai ir buvo pirmąkart paminėtas Lietuvos vardas.

Brunonas Bonifacas (apie 974–1009 03 09), kilęs iš saksų didikų šeimos Saksonijos, Kverfurto miesto, buvo pirmasis Lietuvos paribyje veikęs misionierius. Kunigu įšventintas 994 metais Magdeburge, vėliau jam buvo suteiktas kanauninko titulas. 996 metais, būdamas Vokietijos karaliaus Otono III kapelionu, dalyvavo jo karūnavimo iškilmėse. Romoje Prahos vyskupo Adalberto (Vaitiekaus) paveiktas, 998 metais įstojo į benediktinų ordiną, pasivadino Bonifacu. 1001 metais Ravenoje (Šiaurės Italija) Otonas III, siekdamas platinti krikščionybę slavų kraštuose, aptarinėjo su Brunonu ir šv. Romualdu vadimosios Romos imperijos atnaujinimo planus, kaip apie ją suburti neseniai apkrikštytas šalis, sukurti jų politinę sistemą.  Tolesnių misijų vieta buvo pasirinkta Lenkija ir šalia jos esančios vietovės. 1001 metais atvykęs į Lenkiją Brunonas sulaukė karaliaus Boleslovo I Narsiojo paramos. 1004 metais Merserburge (Vokietija) Magdeburgo arkivyskupas Taginonas Brunoną įšventino misijų arkivyskupu. XI a. pradžioje Brunonas parašė šv. Adalberto (Vaitiekaus), kurio darbo tęsėju save laikė, biografiją. 1008 metais, lankydamasis Rusijoje, jis sužinojo apie Vakarų Europai tuo metu nežinomą Lietuvą. 1008 metų antroje pusėje Brunonas vėl atvyko į Lenkiją, kad galėtų pradėti misijas Prūsoje. Paskui atkeliavęs į Lietuvos paribį įtikino lietuvių genties vadą Netimerą ir 300 jo karių krikštytis. Istoriko prof.  Edvardo Gudavičiaus teigimu, tai buvo pirmasis lokalinis krikštas Lietuvoje.

Atgimimo jaunystė. Kokia ji?

Stabtelkim akimirkai prie Lietuvos dvidešimtmečio – tokio džiaugsmingo, neramaus ir... skausmingo. Dvidešimt metų žmogaus gyvenime yra jaunystė. O tautos? Tai gali būti sąstingis, vergovė ar veržlus augimas...  1989–2009 metai. Ar esame patenkinti pasikeitimais „nuo – iki“?

Kuo gyvena ir kas jaudina Lietuvos valdžią ir žmones? Ar pasikeitė tautos gyvenimas per šį laikotarpį? Ir kaip?

Kas apgins Miroslavo seniūną Joną Juravičių

Gintaras VISOCKAS

Apie Balkasodžio kaimo (Alytaus rajonas) žmonių bėdas dėl kiaurą parą veikusios alkoholinių gėrimų parduotuvės jau esame rašę. Tikriausiai tos istorijos nė nereikia priminti. Ir taip visiems aišku: kur degtinė liejasi laisvai, ten didelės nelaimės. Per tą pigia degtine ir alumi prekiavusią parduotuvę balkasodiškiai neturėjo ramybės nei dienomis, nei naktimis.

Vilniaus pedagoginiame universitete – arkivyskupo auditorija

Dr. Aldona VASILIAUSKIENĖ

Skapiškyje, prie koplytstulpio arkivyskupui Mečislovui Reiniui su kun. Andriumi Šukiu „M. Reinio sodybos“ kaimynai Elenutė ir Bronius Stuokai

2008-ieji metai buvo Dievo Tarno arkivyskupo Mečislovo Reinio (1884-1953) 55-ieji gimimo Dangui metai. Šie metai buvo neįprasti arkivyskupo M. Reinio vardo įamžinimu – išskirtinos kelios formos: žodis, raštas, meno paminklai (vokas, skulptūra, koplytstulpis), auditorija. Šiemet sukanka 125-eri metai nuo arkivyskupo M. Reinio gimimo.

Geografine prasme arkivyskupo vardas primenamas Daugailiuose (Utenos r.), Kaune, Madagaskare (Zarasų r.), Marijampolėje, Salake (Zarasų r.),  Skapiškyje (Kupiškio r.), Utenoje ir Vilniuje. Itin daug vietų, primenančių Dievo Tarną M. Reinį  yra Vilniuje: Arkikatedra, Genocido muziejus, M. Reinio butas (Pilies gatvė Nr. 8), Rasų kapinės, Šv. Mikalojaus bažnyčia, o nuo lapkričio 7 dienos dar ir Vilniaus Pedagoginis universitetas. Ir neatsitiktinai, nes čia, sostinėje, M. Reinys gyveno (mokėsi ar darbavosi) beveik 20 metų. Išskiriami trys M. Reinio gyvenimo Vilniuje laikotarpiai: 1901-1905 metai – Mečislovo Reinio mokslas Vilniaus kunigų seminarijoje; 1914-1922 metai – filosofijos daktaro kunigo M. Reinio veikla, sugrįžus iš studijų Vakarų universitetuose; 1940-1947 metai – arkivyskupo M. Reinio, Vilniaus arkivyskupo Romualdo Jalbžykovskio padėjėjo bei Apaštalinio Administratoriaus darbuotė.

Apaštališkojo nuncijaus pareigas Lietuvoje arkivyskupas Peteris Stephanas Zurbriggenas ėjo daugiau nei septynerius metus Vido VENSLOVAIČIO nuotrauka

Lietuvos Vyskupų Konferencijos posėdyje

Sausio 23 dieną Kaune vyko Lietuvos Vyskupų Konferencijos plenarinis posėdis. Jame dalyvavo arkivyskupas S. Tamkevičius, vyskupai E. Bartulis, J. Boruta, J. Kauneckas, R. Norvila, J. Matulaitis, J. Ivanauskas, J. Tunaitis, J. Preikšas.

Posėdyje dalyvavęs apaštališkasis nuncijus arkivyskupas Peteris Stephanas Zurbriggenas pasveikino jo dalyvius. Užbaigdamas diplomatinę misiją Baltijos šalyse nuncijus padėkojo vyskupams už gražų ir turiningą bendradarbiavimą, išreiškė dėkingumą kunigams, vienuoliams ir vienuolėms, seminarijų auklėtiniams ir visiems tikintiesiems. Arkiv. P. S. Zurbriggenas savo tarnystę tęs Austrijoje.

Meldėsi už krikščionių vienybę

Šakių Šv. Jono Krikštytojo bažnyčioje katalikų ir evangelikų liuteronų ekumeninės pamaldose (iš dešinės): klebonas kun. Sigitas Matusevičius, evangelikų liuteronų kunigas Virginijus Kelertas ir vikaras kun. Vitalijus Golinas Vido Venslovaičio nuotrauka

Sausio 19-23 dienomis kiekvieną vakarą, išskyrus ketvirtadienį, vyko ekumeninės pamaldos Biržų bažnyčiose. Šiemet ekumeninėse pamaldose buvo dvi naujovės: sutarta, kad vietoj visų dvasininkų pasveikinimo kalbų bus vienas pamokslas. Katalikų bažnyčioje pamokslavo sekmininkų dvasininkas, sekmininkų bažnyčioje – metodistų, metodistų bažnyčioje – evangelikų reformatų, o reformatų – katalikų dvasininkas. Katalikų, reformatų, metodistų, sekmininkų ir liuteronų dvasininkai dalyvavo liturgijoje, skaitė Šventojo Rašto ištraukas bei vadovavo maldoms. Pamaldose taip pat dalyvavo krikščionys iš septintos dienos adventistų Biržų bendruomenės. Antroji naujovė – pamaldų metu buvo renkamos tikslinės aukos Lietuvos Biblijos draugijai. Šiai idėjai pritarė visų Biržuose gyvuojančių konfesijų dvasininkai. Iš viso surinkti 1809 litai. Biržų krikščionys liudija, kad ne tik kartu meldžiasi, bet ir bedarbystei augant šiame krašte moka vieningai aukoti svarbiam tikslui ir Dievo garbei.

Politinio revanŠizmo akivaizdoje

Giedrius GRABAUSKAS-KAROBLIS

Jau imamasi taisyti gruodžio mėnesį skubotai priimto mokesčių įstatymo. Jau suvokta, kad kai kurie įstatymai kenkia didelės dalies Lietuvos piliečių interesams. Tai, kad reikia keisti kai kuriuos paskubomis priimtus įstatymus, pritaria daugelis politikų – tiek opozicijos atstovai, tiek valdantieji. Profsąjungos kelia teisėtus reikalavimus, atstovaudamos daugelio savo narių interesams. Tačiau tai, kad vis aktyviau veikia populistinės jėgos – Algirdo Paleckio „Frontas“ kartu su į šią organizaciją pasukusiu Audriumi Butkevičiumi, Darbo partija, įvairios anarchistų grupuotės, rodo, kad tokie judėjimai tiesiog naudojasi susidariusia situacija ir siekia įgyti kuo didesnę įtaką. A. Paleckis teigia: „Kai valdžia arogantiškai nesiskaito su  žmonių nuomone, susiklosto puikios galimybės „Fronto“ partijai tapti tikra masių partija“. Taip, kai kurių įtakingų politikų aroganciją pastebi ne tik eiliniai piliečiai, šią problemą pripažįsta ir kai kurie valdančiosios koalicijos politikai. Tačiau abejotinos reputacijos politikų veržimasis į valdžią nėra geras ženklas. A. Butkevičius ir kiti revanšo trokštantys veikėjai kursto minią, siekdami savų tikslų. Jau prabilta ir apie priešlaikinius rinkimus. Bet ar būtų naudinga mūsų kraštui, jei rinkimai vyktų kas pusę metų? Ir ar galime teigti, kad paleckių ir butkevičių tipo politikams atėjus į valdžią, padėtis keistųsi į gerą? Tikrai ne. Taikliai dabartinius procesus komentavo Kovo 11-osios akto signataras, rašytojas Kazys Saja: „Turime įsisamoninti: mes tokie – ne vieni pasaulyje, todėl neniekinkime savęs ir bendrai ieškokime išeities. Lietuviai – besiskundžianti tauta. Bet reikia atminti: pažanga prasideda ten, kur žmonės pradeda niurnėti, tad mūsų dabartinis nepasitenkinimas turi ir pozityvią prasmę. Žinoma, aš piktinuosi, kad išsiskyrė praraja tarp daug turinčiųjų ir mažai turinčiųjų. Kai ateina rinkimai, vis galvoju, gal tauta susiprotės ir nerinks machinatorių. Vis dėlto yra partijų, keliančių pasitikėjimą. Viena iš pagrindinių problemų – pilietiškumo stoka. Mums gresia ir moralinis nuopuolis. Negatyviausia yra tai, kad pasaulis lipa ant to paties grėblio, nepasimokęs iš bolševikų, kuriems buvo lengva sukiršinti kapitalizmo engiamus žmones“.