Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Gimtasis kraštas
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Piligrimystė
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai

Atšaukė Šv. Pijaus X draugijos ekskomuniką

Mindaugas BUIKA

Švento Pijaus X draugijos įkūrėjas arkivyskupas Marcelis Lefebvras nepritarė II Vatikano Susirinkimo reformoms

Šv. Pijaus X brolijos generalinis vyresnysis vyskupas Bernaras Felė reiškia padėką Šventajam Tėvui

Vyskupo Ričardo Viljamsono pozicija dėl Holokausto sukėlė daug prieštaravimų

Susitaikymo proceso rezultatai

Visų krikščionių vienybės siekiančiai Katalikų Bažnyčiai ir popiežiui Benediktui XVI yra svarbu ir susitaikymas savo tikinčiųjų bendruomenėje. Todėl visiškai suprantama, kad būtent per praėjusią Maldų už krikščionių vienybę savaitę buvo paskelbtas Vyskupų kongregacijos dekretas, kuriuo atšaukiama Vatikano II Susirinkimo reformas neigiamai vertinančios tradicionalistinės Šv. Pijaus X draugijos keturių vyskupų ekskomunika. Sausio 21 dieną Vyskupų kongregacijos prefekto kardinolo Džiovanio Batistos Re pasirašytame dekrete nurodoma, kad minėtų vyskupų prašymas, adresuotas Popiežiškosios  „Ecclesia Dei“ komisijos vadovui kardinolui Darijui Kastriljonui Ojosai, dėl ekskomunikos atšaukimo yra patenkintas.

Ekskomunika letae sententiae buvo formaliai įsigaliojusi po to, kai Šv. Pijaus X draugijos įkūrėjas ir vadovas prancūzas arkivyskupas Marcelis Lefebvras 1988 metų birželio 30 dieną neteisėtai (be Popiežiaus sutikimo, kaip to reikalauja Bažnyčios kanonų teisė) konsekravo vyskupais keturis dvasininkus: šveicarą Bernarą Fele (dabartinis Šv. Pijaus X brolijos generalinis vyresnysis), prancūzą Bernarą Tisje de Malre, anglą Ričardą Viljamsoną ir argentinietį Alfonsą de Galaretą. Tuometinis popiežius Jonas Paulius II netrukus paskelbtu apaštaliniu laišku „Ecclesia Dei“ patvirtino ekskomuniką, minėtą konsekraciją pavadindamas nepaklusnumo aktu, prieštaraujančiu Bažnyčios vienybei. Taip pat buvo paskelbta apie specialios Popiežiškosios „Ecclesia Dei“ komisijos įkūrimą, kurios uždavinys yra siekti susitaikymo su Šv. Pijaus X draugija.

Susitaikymo procesas su šia schizmatine bendruomene, kuri teigia turinti 200 tūkstančių narių 37 pasaulio šalyse (pusė jų yra Prancūzijoje), beveik 500 kunigų, 200 seminaristų ir kelis šimtus vienuolių, buvo pradėtas dar Dievo tarno Jono Pauliaus II pontifikato laikotarpiu. 2000 metais Šv. Pijaus X draugijos tikintiesiems ir dvasiniams vadovams buvo leista paminėti didįjį krikščionybės jubiliejų Vatikano Šv. Petro bazilikoje. 2005 m. rugpjūčio 29 dieną popiežius Benediktas XVI privačiai buvo susitikęs su Šv. Pijaus X draugijos vadovu vyskupu B. Fele, o 2007 metais paskelbė dokumentą „Summarum Pontificum“, kuriuo be apribojimų leido celebruoti lotyniškąją liturgiją, galiojusią iki Vatikano II Susirinkimo reformų.

Siekti abipusio pasitikėjimo

2008 m. gruodžio 15 dienos laiške Popiežiškajai „Ecclesia Dei“ komisijai, kuriame išreikštas keturių ekskomunikuotų vyskupų pakartotinis prašymas sugrąžinti juos į Katalikų Bažnyčią, be kita ko, nurodoma: „Esame tvirtai apsisprendę likti katalikais ir visas jėgas atiduoti tarnystei mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus Bažnyčiai – Romos Katalikų Bažnyčiai. Mes sūniškai priimame jos mokymą, tvirtai tikime į Petro primatą ir jo prerogatyvas ir todėl labai kenčiame dėl dabartinės situacijos“. Čia dar galima pridėti, kad 2008 metų spalio 26 dieną, per Kristaus Karaliaus šventę, surengtoje piligrimystėje į Lurdo Dievo Motinos šventovę Šv. Pijaus X draugija paskelbė Rožinio maldos akciją už ekskomunikos atšaukimą. Vėliau vyskupas B. Fele pranešė, kad per du mėnesius šia intencija buvo sukalbėta 1,7 milijono rožinio maldų!

Sausio 21 dienos dekrete skelbdamas popiežiaus Benedikto XVI patvirtintą ekskomunikos atšaukimą kardinolas D. Re pažymėjo, kad Šventasis Tėvas su „tėviška užuojauta“ suprato tų sankcijų sukeltus sunkumus bei teigiamai įvertino Šv. Pijaus X draugijos vadovų pastangas išspręsti santykių su Šventuoju Sostu problemą. „Šis aktas išreiškia abipusio pasitikėjimo mūsų reikaluose troškimą, intensyvinti ir suteikti stabilumą santykiams tarp Šv. Pijaus X draugijos ir Apaštalų Sosto“, – teigiama dokumente. Jame taip pat pabrėžiama, kad šis sprendimas yra trokštamas „vienybės meilės ženklas visoje Bažnyčioje“, kuri turi išsivaduoti iš „skandalingų pasidalijimų“. Kartu reiškiama viltis, kad susitaikymo procesas vyks ir toliau, kol bus pasiekta visiška Šv. Pijaus X draugijos bendrystė su Bažnyčia, liudijant tikrą ištikimybę Magisteriumui ir Popiežiaus autoritetui.

Atsakomajame pareiškime, pasirašytame sausio 24 dieną, vyskupas B. Fele, visos Šv. Pijaus X draugijos vardu išreiškė „sūnišką padėką Šventajam Tėvui“, pabrėždamas, kad šis žingsnis bus naudingas visai Bažnyčiai. „Mūsų Draugija nori padėti Popiežiui  išgyventi beprecedentinę  krizę, kuri krečia katalikiškąjį pasaulį ir kurią popiežius Jonas Paulius II apibrėžė kaip „tyliosios apostazės“ būklę“, teigiama vyskupo B. Fele pareiškime. Jame taip pat nurodoma, kad po ekskomunikos atšaukimo Šv. Pijaus X draugija yra pasirengusi dialogui su Šventuoju Sostu dėl „doktrininių priežasčių“, kurios, jų įsitikinimu, prisidėjo prie dabartinių Bažnyčios sunkumų ištakų.

Vatikano II Susirinkimo mokymas galioja

Gerai žinoma, kad minėtomis dabartinės tikėjimo krizės priežastimis Šv. Pijaus X draugija, pradedant jos įkūrėju 1991 metais mirusiu arkivyskupu M. Lefebvru, laiko II Vatikano Susirinkimo „modernistines reformas“. Kita vertus, komentuodamas sausio 21 dienos Vyskupų kongregacijos dekretą, Vatikano atstovas ryšiams su žiniasklaida jėzuitas kunigas Federikas Lombardis paaiškino, kad minėtas ekskomunikos atšaukimas, kaip ir ankstesnė dokumento „Summorum Pontificum“ publikacija, nereiškia II Vatikano Susirinkimo reformų atmetimo. Tiek būdamas Tikėjimo doktrinos kongregacijos prefektu, tiek ir dabar popiežius Benediktas XVI nuolat pabrėžia Susirinkimo mokymo „teisingos hermeneutikos“ poreikį tradicijos tęstinume.

Kunigas F. Lombardis atkreipė dėmesį, kad ekskomunikos atšaukimas buvo paskelbtas II Vatikano Susirinkimo sušaukimo 50-ųjų metinių minėjimo išvakarėse. Praėjusį sekmadienį popiežius Benediktas XVI patvirtino, kad jo pirmtako Jono XXIII 1959 metų sausio 25 dieną paskelbtas Susirinkimo sušaukimas buvo „pranašiškas sprendimas“, kuriam įtakos turėjo Šventoji Dvasia. Taigi, Šventojo Tėvo gailestingumo aktas Šv. Pijaus X draugijos atžvilgiu nereiškia Bažnyčios nuostatų pasikeitimo dogmatiniuose ir ekleziologiniuose klausimuose, tai yra natūralus žingsnis į visų Kristaus išpažinėjų vienybę ir susitaikymą. Reikia tikėtis, jog toliau bus tęsiamas dialogas dėl Šv. Pijaus X draugijos statuso Katalikų Bažnyčioje (personalinės apaštalinės administracijos ar ordinariato) ir sąlygų šiai integracijai.

O dėl Šv. Pijaus X draugijos vyskupo anglo R. Viljamsono kai kurių kontraversinių pareiškimų, įskaitant Holokausto masto neigimą, kuris sukėlė žydų organizacijų protestus, kunigas F. Lombardis pabrėžė, jog tai asmeninės pasaulietinės pažiūros, nesusijusios su ekskomunika dėl religinės erezijos. Ekskomunikos atšaukimas nereiškia, kad Vatikanas pritaria minėtoms vyskupo R. Viljamso pasaulietinėms nuostatoms, todėl kaltinimai, kad neva popiežius Benediktas XVI keičia požiūrį į ekumenizmą ar dialogą su žydais, neturi jokio pagrindo. Šv. Pijaus X draugijos vadovas vysk. B. Fele viešai atsiprašė už papiktinančius vyskupo R. Viljamsono tvirtinimus, pabrėždamas, kad buvusio žydų genocido neigimas „yra nepriimtinas“.

© 2009 „XXI amžius“