Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Gimtasis kraštas
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Piligrimystė
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai

Politinio revanŠizmo akivaizdoje

Giedrius GRABAUSKAS-KAROBLIS

Jau imamasi taisyti gruodžio mėnesį skubotai priimto mokesčių įstatymo. Jau suvokta, kad kai kurie įstatymai kenkia didelės dalies Lietuvos piliečių interesams. Tai, kad reikia keisti kai kuriuos paskubomis priimtus įstatymus, pritaria daugelis politikų – tiek opozicijos atstovai, tiek valdantieji. Profsąjungos kelia teisėtus reikalavimus, atstovaudamos daugelio savo narių interesams. Tačiau tai, kad vis aktyviau veikia populistinės jėgos – Algirdo Paleckio „Frontas“ kartu su į šią organizaciją pasukusiu Audriumi Butkevičiumi, Darbo partija, įvairios anarchistų grupuotės, rodo, kad tokie judėjimai tiesiog naudojasi susidariusia situacija ir siekia įgyti kuo didesnę įtaką. A. Paleckis teigia: „Kai valdžia arogantiškai nesiskaito su  žmonių nuomone, susiklosto puikios galimybės „Fronto“ partijai tapti tikra masių partija“. Taip, kai kurių įtakingų politikų aroganciją pastebi ne tik eiliniai piliečiai, šią problemą pripažįsta ir kai kurie valdančiosios koalicijos politikai. Tačiau abejotinos reputacijos politikų veržimasis į valdžią nėra geras ženklas. A. Butkevičius ir kiti revanšo trokštantys veikėjai kursto minią, siekdami savų tikslų. Jau prabilta ir apie priešlaikinius rinkimus. Bet ar būtų naudinga mūsų kraštui, jei rinkimai vyktų kas pusę metų? Ir ar galime teigti, kad paleckių ir butkevičių tipo politikams atėjus į valdžią, padėtis keistųsi į gerą? Tikrai ne. Taikliai dabartinius procesus komentavo Kovo 11-osios akto signataras, rašytojas Kazys Saja: „Turime įsisamoninti: mes tokie – ne vieni pasaulyje, todėl neniekinkime savęs ir bendrai ieškokime išeities. Lietuviai – besiskundžianti tauta. Bet reikia atminti: pažanga prasideda ten, kur žmonės pradeda niurnėti, tad mūsų dabartinis nepasitenkinimas turi ir pozityvią prasmę. Žinoma, aš piktinuosi, kad išsiskyrė praraja tarp daug turinčiųjų ir mažai turinčiųjų. Kai ateina rinkimai, vis galvoju, gal tauta susiprotės ir nerinks machinatorių. Vis dėlto yra partijų, keliančių pasitikėjimą. Viena iš pagrindinių problemų – pilietiškumo stoka. Mums gresia ir moralinis nuopuolis. Negatyviausia yra tai, kad pasaulis lipa ant to paties grėblio, nepasimokęs iš bolševikų, kuriems buvo lengva sukiršinti kapitalizmo engiamus žmones“.

Lietuvoje kol kas veikia įvairios valdžios institucijos, kurių reikalingumu abejojama. Tokios „ragų ir nagų kontoros“ klesti, iš biudžeto gaudamos didžiules sumas. 2008 m. gegužę Vilniuje buvo įkurta Kvalifikacijų tarnyba. Ši institucija neva rūpinsi tuo, kad Lietuvos teisės aktai atitiktų Europos Sąjungos normas. Tačiau išties ji dubliuoja kitų institucijų funkcijas. Kvalifikacijų tarnybai vadovauja buvęs komunistinės nomenklatūros veikėjas Rimantas Busila, vienas iš trijų jo pavaduotojų – buvęs liūdnai pagarsėjusio „Litimpeks“ banko vadovas Gintautas Preidys. Šioje tarnyboje dirba ir daugiau buvusių nomenklatūros veikėjų ir jų giminaičių, todėl susidaro įspūdis, kad tarnyba ir buvo įkurta „savų“ žmonių poreikiams patenkinti. Saulėlydžio komisija jau svarsto, ar neverta Kvalifikacijų tarnybos panaikinti.

Lietuvos ekonomikos vystymosi raidos perspektyvos didele dalimi priklauso nuo to, kokia situacija klostysis energetikos sektoriuje. Energetikų klanai visai suįžūlėjo. Rusijai atpiginus dujas, Estijoje nuo vasario 1 dienos pigs mokesčiai už šildymą. Taline ir dabar mokesčiai už šildymą gerokai pigesni nei Vilniuje. Deja, Lietuvoje apie tai dar nekalbama. Energetikai teisinasi, neva jie yra patyrę didelių nuostolių ir artimiausiu metu keisti šildymo tarifų nežada. „Vilniaus energijoje“, ,,Kauno energijoje“, „Panevėžio energijoje“ ir kitose stambesnėse tokio pobūdžio bendrovėse pagrindinių įmonių vadovų algos svyruoja nuo 16 iki 23 tūkstančių litų, tad, pavyzdžiui, „Vilniaus energijoje“ dešimties vadovaujančių darbuotojų algoms tenka skirti apie 1,5 milijono litų per metus. Įmonių vadovai dar du tris kartus per metus išsimoka solidžias premijas. Taigi, kai tokios sumos tenka įmonių vadovams, jie suinteresuoti nemažinti mokesčių. Be to, šiose įmonėse įsitvirtino daug komunistinės nomenklatūros atstovų ar jų šeimos narių bei giminaičių. „Vilniaus energijos“ komercijos direktorius Rimantas Germanas yra vieno iš artimiausių A. Brazausko bendražygių, buvusio LKP CK įtakingo pareigūno Nerio Germano sūnus.

Kai kurie teisėjai reiškia didžiulį nepasitenkinimą, kad jiems 15 procentų bus sumažinti atlyginimai. Teisėjų algos svyruoja nuo 4,5 iki 10 tūkstančių, tad jų pajamos žymiai nesumažės. Seime, tarp įvairių visuomeninių organizacijų nemažai diskutuojama apie Lietuvos teismų sistemą ir galimas šios sistemos reformas. Svarstomi ir personalijų klausimai. Bet teismų problemos susiję toli gražu ne vien su personalijų klausimais. Pagrindinis yra pačios teismų sistemos klausimas. Lietuvoje tebeveikia archajiška teismų sistema. Daugelyje Europos šalių teismų darbe aktyviai dalyvauja visuomenės atstovai, vadinami prisiekusiaisiais ar tarėjais. 2006–2007 metais Lietuvoje vyko parašų rinkimų akcija, daug žmonių pritarė tam, kad visuomenės atstovai būtų įtraukti į teismų darbą ir teismuose būtų įkurta tarėjų institucija.

Mokytojų profsąjungos susirūpino, kad bliūkšta dalies mokytojų viltys gauti didesnius atlyginimus. Mokytojų atlyginimai nuo sausio 1 dienos pakelti 10 procentų, tačiau jau dabar aiškėja, kad kai kuriose mokyklose mokytojai gaus ne didesnius, o mažesnius atlyginimus. Tiesa, jie sumažės nelabai ryškiai, apie 50–60 litų. Sumažėjęs švietimo sistemos finansavimas kelia daug rūpesčių ir neaiškumų.

Lietuvai ilgą laiką didelę įtaką darė prorusiški klanai, iš jų ypač išsiskyrė vienas, į kurį susibūrė visa dujų tarpininkų kohorta, keli oligarchai, įtakingi valdininkai ir teisėjai. Šio klano veiklą kontroliuoja KGB generolas V. Jakuninas, vienas artimiausių V. Putino bendražygių. Būtent šio klano veikla nemažai prisidėjo prie  dabartinės Lietuvos būklės, turėjo įtakos korupcijos suklestėjimui ir stagnacijai. Susidaro įspūdis, kad vis dar trūksta tvirtos rankos susidoroti su aferistų klanais. Deja, kitų valstybių – Lenkijos, Slovakijos, Čekijos – pavyzdžiai įrodė, kad tik ryžtingas korumpuotų veikėjų nušalinimas padeda pasiekti proveržį atkuriant teisinę valstybę.

Praėjusią savaitę buvo meldžiamasi už visų krikščionių vienybę, bažnyčiose vyko pamaldos. Galima pasidžiaugti, kad per praėjusius kelis dešimtmečius šioje srityje daug pasiekta. Žymus teologas, vyskupas Brianas Farelis, komentuodamas ekumeninį dialogą, teigė: „Nepaisant kai kurių nusivylimo ženklų, Katalikų Bažnyčios ekumeniniai ieškojimai stipriai veikia tiek jos mintis, tiek veiksmus. Benedikto XVI ekumeniniai susitikimai ir kalbos neleidžia abejoti, kad ekumeninis dialogas yra vienas iš popiežiaus prioritetų. Popiežius Benediktas XVI šį prioritetą perėmė iš savo pirmtako Jono Pauliaus II. Vienas iš ekumenizmo uždavinių yra paskatinti krikščionis abipusiai atrasti tai, ką jie turi bendro“.

© 2009 „XXI amžius“