|
Kai menka darna su visuomene
Mes, Marijampolės apskrities ūkininkų vaikai, 1948 metų Sibiro tremtiniai, pagarbiai lenkiame galvas prieš signatarų, 1918 metais atkūrusių nepriklausomą Lietuvos valstybę, atminimą.
Mūsų tautinio atgimimo pranašai, nebodami caro valdžios, lenkų ir savų tautiečių bei žydų kenkimo, per pogrindžio spaudą knygnešius, kėlė tautinį sąmoningumą, atvedusį į Lietuvos valstybės nepriklausomybės paskelbimą. Vasario 16-osios signatarai neapsiribojo patriotinėmis deklaracijomis jie aktyviai įsitraukė į Nepriklausomybės akto idėjų įgyvendinimą, kuris pareikalavo ir kraujo, ir milžiniško ryžto, ir politinio sumanumo. Tik jų dėka Lietuva tapo pilnateise Europos valstybe.
Visos po 1918 metų priimtos deklaracijos, skelbiančios Lietuvos valstybingumo atkūrimą, rėmėsi Vasario 16-osios aktu.
Kovo 11-osios aktas naujos nepriklausomybės neatkūrė, o tiktai dar kartą patvirtino, remdamasis Vasario 16-osios aktu, mūsų teisę į okupacijos metu prarastą valstybingumą. Kovo 11 dieną buvo atlikta formali procedūra, patvirtinta aktu, kuriam pasirašyti nereikėjo tokio didvyriškumo ar didelės išminties. Gretinti Vasario 16-osios ir Kovo 11-osios signatarų patriotizmą ir nuopelnus yra nekuklu.
Tarptautinė katalikiškoji Tradicijų, šeimos ir nuosavybės gynimo organizacija (TFP) padėjo Lietuvai 1990 metais, kai po Nepriklausomybės paskelbimo SSRS buvo pradėjusi ekonominę blokadą. Ši organizacija 26-iose pasaulio valstybėse po peticija, reikalaujančia pripažinti lietuvių teisę į valstybingumą, surinko 5 mln. 300 tūkst. parašų. To pasaulio istorijoje dar nėra buvę. Peticija su parašais buvo atvežta į Lietuvą ir per Aukščiausiosios tarybos deputatus Maskvoje įteikta SSRS prezidentui M. Gorbačiovui. Tai buvo savalaikė ir labai svarbi tarptautiniu mastu lietuvių tautiečių parama, nusvėrusi SSRS požiūrio į Lietuvos nepriklausomybės reikalą svarstykles.
Pirmieji signatarai valstybę kūrė plyname lauke, patys remdami savo valstybę, o antrieji sugebėjo gauti apdovanojimus ir kitokias dovanas, pritarti per investicinius čekius valstybės griovimui, prichvatizavimui, grobimui ir apgavystėms, sukėlė chaosą vykdomoje žemės reformoje
Pirmasis viešas oficialus Lietuvos valstybės apiplėšimas vyko per įstatymų leidžiamąjį organą Seimą. Prisidėjusių prie šio proceso gobšumas, savanaudiškumas suskirstė Lietuvą į skurdžių ir privilegijuotųjų valstybę. Valstybei auginamos tiktai skolos, Europos Sąjungos pinigai skirstomi neskaidriai
Prie privilegijų pripratę valdantieji susidūrę su realiu gyvenimu nesugeba dirbti ir pragyventi taip, kaip gyvena tie, kurių gyvenimus Seimas nulemia jau 20 metų, todėl kuriami rentų ir kitų lengvatų projektai. Vieša paslaptis, kad daug dabartinių signatarų ir seimūnų buvę sovietų aktyvistai komunistai, prokurorai, sekretoriai, komjaunuoliai, mokslinio komunizmo dėstytojai, tardytojai. Okupacijos metu jie buvo valdžios globojami, o šiandien tapo milijonieriais, valstybininkais ir besočiais. Valstybė neturi ateities, kai ją graužia tokia be sąžinės parazituojančių veikėjų armija, vadinanti save elitu ir pamiršusi žagrės šaknis. Mes atidžiai stebime, kaip Seimo ir valstybininkų rankomis, žongliruojant nepriklausomybės sąvokomis, ardomi tautiškumo, istoriniai, intelekto, savigarbos, darbštumo ugdymo pamatai.
Kiek keitėsi valdžių, tiek buvo reformų, o darna su visuomene abejotinai menka. Valstybę valdyti gali ir privalo tik tie asmenys, kurie suvokia jos valdymą ir yra atsakingi už jį nešvarios sąžinės, nepakaltinamų neturi būti.
Amžina pagarba Vasario 16-osios signatarams, tik jie vieninteliai Tautos sąžinės Signatarai, Lietuvos valstybės kūrėjai.
Mečislovas LIUTVINAS,
Dalė PETKEVIČIŪTĖ,
Alesė GAŠČIULYTĖ
© 2009 XXI amžius
|