Pirmasis puslapis
Aktualijos
Istorijos vingiai
Krikščionybė
    ir pasaulis
Nuomonės

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją

Bažnyčia žengia susitaikymo keliu

Mindaugas BUIKA

Popiežius Benediktas XVI priima Amerikos žydų organizacijų dovaną

Amerikos žydų vadovai Vatikane

Popiežiaus Benedikto XVI draugiškas susitikimas su įtakingais žydų bendruomenės atstovais buvo itin svarbus dėl kilusių kontroversijų po neseniai atšauktos Šv. Pijaus X draugijos vyskupų ekskomunikos. Nors ekskomunikos atšaukimas yra susijęs su specifiniais liturgijos ir teologijos bei kanonų teisės dalykais, tačiau antireliginė žiniasklaida propagandiniais triukais vėl išprovokavo tik dalinį klausimo svarstymą, sutelkdama dėmesį į Šv. Pijaus X draugijos vyskupo abejones dėl Holokausto. Vėliau ne kartą buvo pabrėžta, kad vyskupo Ričardo Viljamsono nuomonė nesutampa su Šv. Pijaus X draugijos nuostatomis, o pats vyskupas atšauktas iš draugijai priklausančios kunigų seminarijos rektoriaus pareigų. Kitas kunigas, taip pat pareiškęs abejones dėl Holokausto, buvo pašalintas iš draugijos  visiškai.

Paminėtos Valstybės atkūrimo 91-osios metinės

Prezidentas Valdas Adamkus (centre), Seimo pirmininkas Arūnas Valinskas kairėje) ir premjeras Andrius Kubilius Rasų kapinėse pagerbė Vasario 16-osios Nepriklausomybės Akto signatarus

Lietuvoje paminėtos Valstybės atkūrimo 91-osios metinės. Pirmadienį Vasario 16-osios renginius pradėjo Nepriklausomybės akto signatarų pagerbimas Rasų kapinėse, vėliau Prezidentūroje buvo įteikti valstybės apdovanojimai. Šventiniuose renginiuose, be Lietuvos vadovų, dalyvavo Lenkijos prezidentas Lechas Kačynskis ir Gruzijos parlamento pirmininkas Davidas Bakradzė. Vidurdienį Lietuvos vadovas Valdas Adamkus kartu su Lenkijos prezidentu dalyvavo trijų Baltijos valstybių vėliavų pakėlimo ceremonijoje Simono Daukanto aikštėje. Tuo metu virš aikštės praskrido du Danijos karinių pajėgų naikintuvai F-16, budintys Šiaulių aviacijos bazėje. Po ceremonijos prezidentai dalyvavo Vilniaus Arkikatedroje Bazilikoje aukojamose šv. Mišiose. Vakare Lenkijos ir Lietuvos prezidentai dalyvavo iškilmingame Vasario 16-osios minėjime Nacionaliniame operos ir baleto teatre Vilniuje.

Ekonomistas, mokslininkas, visuomenininkas, Lietuvos patriotas

Vinco Vileišio (1908–1942) 100-osioms gimimo metinėms

Dr. Aldona KAČERAUSKIENĖ

Sausio 25 dieną, per Petro Vileišio gimtadienį, Lietuvos tautinio jaunimo sąjungos nariai padėjo gėlių ir uždegė žvakeles prie Vileišių giminės kriptos Rasų kapinėse (valstybės saugomo kultūros paveldo objekto) Aušros KUDIRKAITĖS nuotrauka

Vasario viduryje Signatarų namuose Vilniuje buvo iškilmingai paminėtos Vinco Vileišio – ekonomisto, mokslininko, visuomenininko, Lietuvos patrioto – 100-osios gimimo metinės. Ta proga pristatyta leidyklos „Versus Aureus“ perleista jo knyga „Tautiniai santykiai Maž. Lietuvoje ligi Didžiojo karo istorijos ir statistikos šviesoje“.

V. Vileišio biografiją papasakojo Vileišių giminės tyrinėtojas prof. Jonas Aničas. Geriausiai mums yra žinomi karališkųjų valstiečių Vincento ir Agotos Vileišių šeimos sūnūs, gimę Medinių kaime (Pasvalio raj.): inžinierius Petras (1851–1926), gydytojas Antanas (1856–1919) ir teisininkas, Vasario 16-osios signataras Jonas (1872–1942). Visi jie į pirmą vietą kėlė tėvynės reikalus, daug nusipelnė atkuriant ir įtvirtinant Lietuvos nepriklausomybę. Apie jų brolį Kazimierą (1852–1916), antrąjį šeimos vaiką, likusį ūkininkauti Mediniuose, nerašo jokia enciklopedija. Kazimierą, šviesų, darbštų ir sumanų šiaurės Lietuvos ūkininką, garsino jo vaikai. Labiausiai – pats jauniausias Vincas, gimęs 1908 metų vasario 15-ąją. Vileišių giminė nesilaikė tradicijos ūkį palikti vyriausiajam sūnui. Kazimiero pirmagimis Juozas (1895–1971) tapo gydytoju. Jauniausias Vincukas taip pat veržėsi į mokslus. Pirmiausia lankė Skrebotiškio pradžios mokyklą, paskui Pasvalio vidurinę; 1928 metais Vincas baigė Linkuvos gimnaziją. Dvidešimtmetis jaunuolis jau buvo nemažai pasiekęs visuomeninio darbo baruose. Jis – vienas steigėjų Savitarpio lavinimosi kuopelės, kuri užmezgė ryšius su Lietuvos universiteto studentų korporacija „Neo-Lithuania“. Beje, apie šią korporaciją ir jos leidžiamą „Jaunosios Lietuvos“ žurnalą Vincas buvo girdėjęs iš savo trylika metų vyresnio brolio Juozo, tuometinio Lietuvos universiteto Medicinos fakulteto studento. Sumanymas pavyko – gimnazijos mokytojų taryba leido veikti jaunalietuviams, kuriems ėmėsi vadovauti Vincas Vileišis. Susirinkimuose buvo skaitomi kvalifikuotai parengti referatai, diskutuojama. Linkuviečiai jaunalietuviai leido laikraštėlį „Banga“, kurį labai gerai vertino žurnalas „Jaunoji Lietuva“. „Bangoje“ V. Vileišis spausdino iš vokiečių kalbos verstus tekstus, gimtajame Medinių kaime užrašytas liaudies dainas. Be to, gimnazistas V. Vileišis aktyviai dalyvavo „Geležinio vilko“ organizacijoje, buvo Linkuvos kuopos pirmininkas. 1928 metais už visuomeninę veiklą abiturientą V. Vileišį prezidentas Antanas Smetona apdovanojo Lietuvos nepriklausomybės 10-ties metų jubiliejiniu medaliu.