Pirmasis puslapis
Aktualijos
Istorijos vingiai
Krikščionybė
    ir pasaulis
Nuomonės

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai

Vasario 16-oji per laiko prizmę

Giedrius GRABAUSKAS-KAROBLIS

Vasario 16-oji simbolizuoja mūsų nepriklausomybę. Šios šventės minėjimo tradicijos ir aplinkybės istorijos eigoje gerokai kito. Būsimieji Vasario 16-osios akto signatarai dar 1917 metų pabaigoje daug svarstė apie nepriklausomybės paskelbimą, vyko atkaklios diskusijos tarp Valstybės tarybai priklausiusių kairiųjų ir dešiniųjų. Jono Basanavičiaus dėka pavyko pasiekti bendrą sutarimą. Lietuvos Nepriklausomybės aktas pasirašytas Vilniuje, Pilies gatvės 26 name. Daugelis signatarų jau iki tol buvo pasižymėję politinėje veikloje, kultūros ir meno baruose, įvairiose mokslo srityse. Signataras Stanislovas Narutavičius dar besimokydamas Peterburgo universitete priklausė slaptoms patriotinėms studentų organizacijoms, pasižymėjo kaip gabus teisininkas, aktyviai dalyvavo politinėje veikloje, o jo brolis Gabrielius Narutovičius buvo vienas žymiausių to meto Lenkijos politinių veikėjų, 1922 metais išrinktas Lenkijos prezidentu, tačiau vos pradėjęs eiti pareigas po kelių dienų nušautas. Tarp signatarų buvo keturi dvasininkai – Justinas Staugaitis, Vladas Mironas, Alfonsas Petrulis ir Kazimieras Šaulys. J. Staugaitis 1926 metais buvo paskirtas Telšių vyskupu, 1927 metais įkūrė Telšių kunigų seminariją.V. Mironas aktyviai dalyvavo politinėje veikloje, buvo III Seimo nariu, kurį laiką dirbo Vidaus reikalų ministerijoje, 1938 metais paskirtas eiti Lietuvos Ministro pirmininko pareigas, vadovavo aštuonioliktajam ir devynioliktajam ministrų kabinetui. Nors pats Vasario 16 aktas paskelbtas 1918 metais, bet faktiškai jo realizuoti prasidėtas beveik po metų, 1918 metų pabaigoje – 1919 metų pradžioje, vokiečių kariuomenei traukiantis iš Lietuvos.

Kai menka darna su visuomene

Mes, Marijampolės apskrities ūkininkų vaikai, 1948 metų Sibiro tremtiniai, pagarbiai lenkiame galvas prieš signatarų, 1918 metais atkūrusių nepriklausomą Lietuvos valstybę, atminimą.

Mūsų tautinio atgimimo pranašai, nebodami caro valdžios, lenkų ir savų tautiečių bei žydų kenkimo, per pogrindžio spaudą – knygnešius, kėlė tautinį sąmoningumą, atvedusį į Lietuvos valstybės nepriklausomybės paskelbimą. Vasario 16-osios signatarai neapsiribojo patriotinėmis deklaracijomis – jie aktyviai įsitraukė į Nepriklausomybės akto idėjų įgyvendinimą, kuris pareikalavo ir kraujo, ir milžiniško ryžto, ir politinio sumanumo. Tik jų dėka Lietuva tapo pilnateise Europos valstybe.

Ekonomistas, mokslininkas, visuomenininkas, Lietuvos patriotas

Vinco Vileišio (1908–1942) 100-osioms gimimo metinėms

Dr. Aldona KAČERAUSKIENĖ

Sausio 25 dieną, per Petro Vileišio gimtadienį, Lietuvos tautinio jaunimo sąjungos nariai padėjo gėlių ir uždegė žvakeles prie Vileišių giminės kriptos Rasų kapinėse (valstybės saugomo kultūros paveldo objekto) Aušros KUDIRKAITĖS nuotrauka

Vasario viduryje Signatarų namuose Vilniuje buvo iškilmingai paminėtos Vinco Vileišio – ekonomisto, mokslininko, visuomenininko, Lietuvos patrioto – 100-osios gimimo metinės. Ta proga pristatyta leidyklos „Versus Aureus“ perleista jo knyga „Tautiniai santykiai Maž. Lietuvoje ligi Didžiojo karo istorijos ir statistikos šviesoje“.

V. Vileišio biografiją papasakojo Vileišių giminės tyrinėtojas prof. Jonas Aničas. Geriausiai mums yra žinomi karališkųjų valstiečių Vincento ir Agotos Vileišių šeimos sūnūs, gimę Medinių kaime (Pasvalio raj.): inžinierius Petras (1851–1926), gydytojas Antanas (1856–1919) ir teisininkas, Vasario 16-osios signataras Jonas (1872–1942). Visi jie į pirmą vietą kėlė tėvynės reikalus, daug nusipelnė atkuriant ir įtvirtinant Lietuvos nepriklausomybę.