Kam ir kodėl Lietuvoje prireikė lenkiškų raidžių
LR Seimui, Konstituciniam teismui Kam? Pagal anksčiau atliktą apklausą lenkiškai rašyti vardus ir pavardes pageidavo mažuma (iki 40 proc.) Lenkų rinkimų akcijos rinkėjų. Jų yra apie 2 proc., vadinasi, lenkiškų raidžių norėjo ne daugiau kaip 1 proc. Lietuvos gyventojų. Tai kodėl toks triukšmas dėl nedidelio gyventojų skaičiaus, kai platesni gyventojų sluoksniai turi rimtesnių pageidavimų?
|
Dėl Lietuvos tūkstantmečio žmogaus rinkimų
Vilniaus Vytautų klubo viešas kreipimasis į Lietuvos visuomenę
Lietuvos vardo tūkstantmečio minėjimo programa plati ir turininga. Sėkmingai įgyvendinus šioje programoje numatytas priemones, ji neabejotinai taptų svarbiausiu ne tik ateinančių 2009 metų šalies dvasinio ir kultūrinio gyvenimo įvykiu, bet ir būtų didelis žingsnis siekiant kur kas svarbesnio strateginio tikslo prisidėtų prie šalies piliečių tautinės ir valstybinės savimonės bei savigarbos ugdymo. Atvirame ir globaliniame šių dienų pasaulyje, kai vis stiprėja nacionalines valstybes ir tautas niveliuojantys bei naikinantys veiksniai, tautinės savimonės ir patriotizmo ugdymas yra gyvybiškai aktualus uždavinys. Manome, kad ir Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmečio jubiliejaus renginiai turėtų pirmiausia tarnauti šiam tikslui. Vertindami minėjimo programoje numatytas priemones ir renginius bei džiaugdamiesi jos turtingumu ir įvairove, vis dėlto norėtume atkreipti dėmesį į vieną abejotiną ir probleminį jos aspektą. Mūsų požiūriu, minėjimo programai trūksta tam tikro visą tautą vienijančio ir į minėjimą įtraukiančio akcento: programoje nerandame renginio, kuris galėtų būti įdomus ir patrauklus visiems šalies piliečiams, kuriame jie galėtų aktyviai dalyvauti. Manytume, kad toks papildomas minėjimo programos akcentas galėtų būti Lietuvos tūkstantmečio žmogaus rinkimai. Juose lygiomis teisėmis savo nuomonę galėtų išsakyti visų visuomenės sluoksnių atstovai. Tokie rinkimai galėtų būti didžiai naudingi ir prasmingi net keliais požiūriais:
|