Pirmasis puslapis
Aktualijos
Istorijos vingiai
Krikščionybė
    ir pasaulis
Nuomonės

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai

Ekonomistas, mokslininkas, visuomenininkas, Lietuvos patriotas

Vinco Vileišio (1908–1942) 100-osioms gimimo metinėms

Dr. Aldona KAČERAUSKIENĖ

Sausio 25 dieną, per Petro Vileišio gimtadienį, Lietuvos tautinio jaunimo sąjungos nariai padėjo gėlių ir uždegė žvakeles prie Vileišių giminės kriptos Rasų kapinėse (valstybės saugomo kultūros paveldo objekto) Aušros KUDIRKAITĖS nuotrauka

Vasario viduryje Signatarų namuose Vilniuje buvo iškilmingai paminėtos Vinco Vileišio – ekonomisto, mokslininko, visuomenininko, Lietuvos patrioto – 100-osios gimimo metinės. Ta proga pristatyta leidyklos „Versus Aureus“ perleista jo knyga „Tautiniai santykiai Maž. Lietuvoje ligi Didžiojo karo istorijos ir statistikos šviesoje“.

V. Vileišio biografiją papasakojo Vileišių giminės tyrinėtojas prof. Jonas Aničas. Geriausiai mums yra žinomi karališkųjų valstiečių Vincento ir Agotos Vileišių šeimos sūnūs, gimę Medinių kaime (Pasvalio raj.): inžinierius Petras (1851–1926), gydytojas Antanas (1856–1919) ir teisininkas, Vasario 16-osios signataras Jonas (1872–1942). Visi jie į pirmą vietą kėlė tėvynės reikalus, daug nusipelnė atkuriant ir įtvirtinant Lietuvos nepriklausomybę. Apie jų brolį Kazimierą (1852–1916), antrąjį šeimos vaiką, likusį ūkininkauti Mediniuose, nerašo jokia enciklopedija. Kazimierą, šviesų, darbštų ir sumanų šiaurės Lietuvos ūkininką, garsino jo vaikai. Labiausiai – pats jauniausias Vincas, gimęs 1908 metų vasario 15-ąją. Vileišių giminė nesilaikė tradicijos ūkį palikti vyriausiajam sūnui. Kazimiero pirmagimis Juozas (1895–1971) tapo gydytoju. Jauniausias Vincukas taip pat veržėsi į mokslus. Pirmiausia lankė Skrebotiškio pradžios mokyklą, paskui Pasvalio vidurinę; 1928 metais Vincas baigė Linkuvos gimnaziją. Dvidešimtmetis jaunuolis jau buvo nemažai pasiekęs visuomeninio darbo baruose. Jis – vienas steigėjų Savitarpio lavinimosi kuopelės, kuri užmezgė ryšius su Lietuvos universiteto studentų korporacija „Neo-Lithuania“. Beje, apie šią korporaciją ir jos leidžiamą „Jaunosios Lietuvos“ žurnalą Vincas buvo girdėjęs iš savo trylika metų vyresnio brolio Juozo, tuometinio Lietuvos universiteto Medicinos fakulteto studento. Sumanymas pavyko – gimnazijos mokytojų taryba leido veikti jaunalietuviams, kuriems ėmėsi vadovauti Vincas Vileišis. Susirinkimuose buvo skaitomi kvalifikuotai parengti referatai, diskutuojama. Linkuviečiai jaunalietuviai leido laikraštėlį „Banga“, kurį labai gerai vertino žurnalas „Jaunoji Lietuva“. „Bangoje“ V. Vileišis spausdino iš vokiečių kalbos verstus tekstus, gimtajame Medinių kaime užrašytas liaudies dainas. Be to, gimnazistas V. Vileišis aktyviai dalyvavo „Geležinio vilko“ organizacijoje, buvo Linkuvos kuopos pirmininkas. 1928 metais už visuomeninę veiklą abiturientą V. Vileišį prezidentas Antanas Smetona apdovanojo Lietuvos nepriklausomybės 10-ties metų jubiliejiniu medaliu.

Gabus, darbštus, visuomeniškas Vincas 1928 metais atvyko į Kauną studijuoti. Jis mėgo literatūrą, domėjosi filosofija, tačiau profesijos pasirinkimą lėmė daugiau praktiniai sumetimai – prieš dvylika metų buvo miręs tėvas, tėviškėje šeimininkavo brolis Jonas, įsipareigojęs duoti lėšų Vinco mokslams. Tačiau Vincas siekti aukštojo mokslo nutarė savo jėgomis. 1928 metų rugsėjo 1 dieną pradėjo dirbti Kauno apygardos teismo raštininku, po dviejų mėnesių – Centriniame statistikos biure sąskaitininku. Šioje įstaigoje jis dirbo daugiau nei dešimt metų, kilo karjeros laiptais. Darbą derino su studijomis – studijavo Lietuvos universitete Teisės fakultete Ekonomikos skyriuje statistiką.

Kaune studentas V. Vileišis pasinėrė į visuomeninę veiklą. Jau studijų pradžioje jis pradėjo eiti jaunalietuvių draugovės Centro tarybos pirmininko pareigas, lankėsi mokyklose, skaitė paskaitas, surengė jaunalietuvių būrelių narių ideologinius kursus, perėmė „Jaunosios Lietuvos“ redaktoriaus pareigas. Be to, buvo „Jaunosios kartos“ laikraščio bendradarbis.

1930 metų pabaigoje V. Vileišis vedė Sofiją Augustinavičiūtę. Tuo metu jis dirbo Finansų ministerijos Centrinio statistikos biuro Demografinio skyriaus viršininku. 1934 metais jų šeimoje gimė sūnus Kazimieras.

V. Vileišis turėjo neabejotiną mokslininko talentą. Jį žeidė kai kurių vokiečių mokslininkų įrodinėjimai, kad Klaipėdos krašto lietuviai esą kolonistai. V. Vileišis užsimojo moksliškai paneigti šią nuomonę. Ir jam pavyko. Karaliaučiaus ir Berlyno universitetų archyvuose kruopščiai surinktą medžiagą jis apibendrino studijoje „Tautiniai santykiai Maž. Lietuvoje ligi Didžiojo karo istorijos ir statistikos šviesoje“, prie kurios buvo pridėti trys žemėlapiai. Studiją išleido Politinių ir socialinių mokslų institutas 1935 metais. Šis veikalas buvo pristatytas kaip diplominis darbas baigiant Vytauto Didžiojo universitetą. 1938 metų rudenį V. Vileišiui pripažintas diplomuoto ekonomisto vardas. Beje, už knygą „Tautiniai santykiai Maž. Lietuvoje“ V. Vileišis buvo apdovanotas Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino IV laipsnio ordinu.

1938 metų pabaigoje V. Vileišis skiriamas Visuomeninio darbo valdybos generaliniu sekretoriumi, nuo 1939 metų vidurio jis Finansų ministerijos vyresnysis referentas.

Pirmoji bolševikų okupacija kardinaliai pakeitė Lietuvos žmonių gyvenimą. 1940 metų liepos 23 dieną atleistas iš pareigų V. Vileišis susirado darbą leidykloje. 1941 m. birželio 14-osios naktį Kaune Vileišių šeima buvo suimta. Naujojoje Vilnioje Vincas atskirtas nuo šeimos, nugabentas į Sverdlovską. 1942 metų birželio 27 dieną Ypatingasis pasitarimas pasmerkė V. Vileišį mirčiai sušaudant. Mirties bausmė įvykdyta 1942 metų liepos 25 dienas, palaidojimo vieta nežinoma. Taip buvo nužudytas 35-uosius gyvenimo metus einantis gabus mokslininkas, visuomeniškas tėvynės patriotas.

Naujai išleistą V. Vileišio knygą labai gerai įvertino pratarmės autorius naujasis Istorijos instituto direktorius dr. Rimantas Miknys, pabrėžęs, kad ši knyga nesensta – ja remiasi šių dienų mokslininkai. Ypač vertingos statistinės lentelės ir žemėlapiai. Dabar tų duomenų, kuriuos kadaise kruopščiai surinko V. Vileišis, nebėra jokiuose archyvuose.

Renginyje, kurį organizavo Vilniaus pasvaliečių bendrija, dainavo Aušra Liutkutė.

© 2009 „XXI amžius“