Pirmasis puslapis
Aktualijos
Istorijos vingiai
Krikščionybė
    ir pasaulis
Nuomonės

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai

Bažnyčia žengia susitaikymo keliu

Mindaugas BUIKA

Popiežius Benediktas XVI priima Amerikos žydų organizacijų dovaną

Šventasis Tėvas žydų atstovams patvirtino, kad Holokausto faktas yra nepaneigiamas

Niujorko rabinas Arturas Šnejeris dėkojo popiežiui Benediktui XVI už antisemitizmo apraiškų pasmerkimą

Benediktas XVI prisiminė jaudinantį patyrimą žengiant pro buvusio Aušvico konclagerio vartus

Amerikos žydų vadovai Vatikane

Popiežiaus Benedikto XVI draugiškas susitikimas su įtakingais žydų bendruomenės atstovais buvo itin svarbus dėl kilusių kontroversijų po neseniai atšauktos Šv. Pijaus X draugijos vyskupų ekskomunikos. Nors ekskomunikos atšaukimas yra susijęs su specifiniais liturgijos ir teologijos bei kanonų teisės dalykais, tačiau antireliginė žiniasklaida propagandiniais triukais vėl išprovokavo tik dalinį klausimo svarstymą, sutelkdama dėmesį į Šv. Pijaus X draugijos vyskupo abejones dėl Holokausto. Vėliau ne kartą buvo pabrėžta, kad vyskupo Ričardo Viljamsono nuomonė nesutampa su Šv. Pijaus X draugijos nuostatomis, o pats vyskupas atšauktas iš draugijai priklausančios kunigų seminarijos rektoriaus pareigų. Kitas kunigas, taip pat pareiškęs abejones dėl Holokausto, buvo pašalintas iš draugijos  visiškai.

Tačiau kai kurios žydų organizacijos, pasidavusios minėtai žiniasklaidos provokacijai, išreiškė protestus, kad ekskomunikos panaikinimas neva reiškia Holokausto (nacių vykdyto žydų genocido Antrojo pasaulinio karo metais) neigimo nuostatos pripažinimą Katalikų Bažnyčioje. Nepagrįstai kylančią polemiką apmaldė aiški Šventojo Sosto nuostata, kad Holokausto faktas yra nepaneigiamas ir kad vyskupas R. Viljamsonas turės atsisakyti savo pažiūrų, jei norės eiti bendrystės su Katalikų Bažnyčia keliu. Taip pat buvo priminti ankstesni abejonių nekeliantys popiežių ir Bažnyčios dokumentai dėl Holokausto tragedijos.

Apie tai buvo kalbama ir vasario 12 dieną, popiežiui Benediktui XVI audiencijoje priėmus Didžiausių Amerikos žydų organizacijų pirmininkų konferencijos delegatus, apsilankiusius Vatikane pakeliui į Izraelį. Delegacijai vadovavo žinomas rabinas Arturas Šnejeris iš Niujorko Ist Parko sinagogos, kurioje Šventasis Tėvas buvo priimtas savo pernykščio vizito po Jungtines Amerikos Valstijas metu. Šis Austrijoje gimęs 68 metų rabinas pats išgyveno Holokaustą, jo šeimos nariai žuvo Aušvico (Lenkija) ir Terezino (Čekija) nacių mirties lageriuose. Susitikimo pradžioje rabinas A. Šnejeris padėkojo Benediktui XVI už nesenus pareiškimus, patvirtinusius jo „neginčytiną solidarumą“ pirmosios Sandoros žmonėms ir neabejotiną naujojo antisemitizmo apraiškų pasmerkimą: „Ačiū jums už mūsų kančios ir skausmo supratimą“.

Holokausto neigimas netoleruotinas ir nepriimtinas

Pradėdamas savo kalbą Šventasis Tėvas prisiminė susitikimus su žydais Niujorko sinagogoje prieš patį Paschos celebravimą ir užtikrino, kad žydai visada laukiami „Petro namuose, Popiežiaus namuose“. Tokie apsikeitimai  vizitais, kuriems pradžią davė popiežiaus Benedikto XVI apsilankymas Vokietijos seniausioje Kelno sinagogoje 2005 metais, stiprina „nuoširdžios draugystės ir broliško vertinimo patyrimą“. Žinoma, praeities atminimas, kartais sunkus ir skausmingas, taip pat daro didelę įtaką krikščionių ir žydų tarpusavio santykių žaizdų laipsniškam gydymui.

„Kokiais žodžiais galima adekvačiai išsakyti tą giliai sujaudinusį patyrimą? – klausė Šventasis Tėvas, prisimindamas savo 2006 metų vizitą į buvusį Aušvico konclagerį. – Kai ėjau pro vartus į šią siaubo ir nenusakomo kentėjimo sceną, mąsčiau apie begales kalinių, didžioji dauguma kurių buvo žydai, kurie tuo pačiu keliu buvo varomi į Aušvico nelaisvę ir kitus lagerius. Šiuos Abraomo vaikus, sukrėstus ir paniekintus, galėjo palaikyti tik jų tėvų tikėjimas į Dievą, tikėjimas, kuriuos mes, krikščionys, dalijamės su jumis, broliai ir seserys.“ Dėl iškentėto smurto ir milijonų žydų nukankinimo „jaučia gilią gėdą visa žmonių giminė“, pabrėžė popiežius Benediktas XVI, nurodęs į Trečiojo reicho vadovų ideologinį tikslą sunaikinti tautą.

Jis priminė, kaip jo pirmtakas Jonas Paulius II per savo jubiliejinių 2000 metų vizitą į Šventąją Žemę stovėdamas prie Raudų sienos Jeruzalėje maldoje apgailėjo žydų patirtą neteisybę. Iš Vokietijos kilęs Šventasis Tėvas patvirtino, kad Dievo tarno Jono Pauliaus II malda, prašanti atleidimo už Jeruzalės tautai padarytus kentėjimus, taip pat yra ir jo paties malda. Benediktas XVI pirmą kartą asmeniškai pranešė, kad rengiasi kelionei į Izraelį, „šalį, šventą krikščionims ir žydams“. Vatikano šaltiniai nurodo, kad šis vizitas, kurio metu bus lankomasi Jeruzalėje, Betliejuje, Nazarete ir Jordanijoje, turėtų įvykti gegužės mėnesio pirmoje pusėje.

Kalbėdamas apie judaizmo ir krikščionybės santykių dutūkstantmetę istoriją Šventasis Tėvas pripažino, kad būta sunkių etapų, „kuriuos skaudu prisiminti“. Skaudžiausias iš jų, be abejonės, buvo Holokaustas, kaip „nusikaltimas prieš Dievą ir prieš žmoniją“, kurio neigimas ar sumenkinimas „yra netoleruotinas ir visiškai nepriimtinas“.

Šis baisus mūsų istorijos puslapis neturi būti užmirštas ir jo atmintis yra svarbus perspėjimas ateičiai (memoria futuri) bei motyvacija susitaikymui. Reikia daryti viską, kad tokia katastrofa daugiau nepasikartotų, kad nuolat būtų statomi tvirtos draugystės tiltai.

Popiežius Benediktas XVI patvirtino, kad  Bažnyčios veikimo gairėmis šioje srityje išlieka Vatikano II Susirinkimo deklaracija „Nostra Aetate“, kuri „žymėjo reikšmingą atkarpą kelyje į susitaikymą ir pateikė principus, kuriais Bažnyčia dabar vadovaujasi krikščionių ir žydų santykiuose“. Be kita ko, ši Šventojo Tėvo pastaba nurodo, kad atšaukusi ekskomuniką Šv. Pijaus X draugijos vyskupams Bažnyčia jokiu būdu neatsisako Vatikano II Susirinkimo mokymo apie ekumeninį bei tarpreliginį dialogą. Vasario 4 dienos Vatikano valstybės sekretoriato  dekrete teigiama, kad minėti vyskupai, nors ir išvaduoti iš sunkios ekskomunikos bausmės, kad atgautų kanonines funkcijas Bažnyčioje, turi pripažinti šį Susirinkimo mokymą – dėl to bus tariamasi ateityje.

Popiežius laukiamas Izraelyje

Po susitikimo su popiežiumi Benediktu XVI žydų veikėjai dėkojo už praeities įvertinimą ir teigė laukiantys vizito į Izraelį. Rabinas A. Šnejeris žurnalistams sakė, jog tai buvo „istorinė diena“ – ypač dėl Šventojo Tėvo pasakytų žodžių apie Holokausto nusikaltimus. Amerikos žydų organizacijų vadovų sąjungos vicepirmininkas Malkolmas Hionleinas sakė, kad delegacija į Vatikaną vyko „sunkia širdimi“, tačiau popiežiaus Benedikto XVI pastabos apie Vatikano II Susirinkimo mokymo svarbą santykiams su žydais bei tvirtas antisemitizmo pasmerkimas atnešė nusiraminimą. Delegacijoje buvęs garsus katalikų ir žydų santykių specialistas rabinas Devidas Rozenas, Amerikos žydų komitete vadovaujantis tarpreliginio dialogo tarnybai ir Izraelio vyriausiojo rabinato patarėjas, pripažino, kad Šventojo Tėvo žodžiai buvo „labai stiprūs ir tikrai jaudinantys“.

Rabinas D. Rozenas patvirtino, kad iš savo kontaktų Izraelyje jis žino, kad jau rengiamasi Popiežiaus vizitui ir kad tas apsilankymas aiškiai pademonstruos jo nusistatymą. „Šiuo atžvilgiu tai bus gerai Bažnyčiai, gerai žydams ir gerai pačiai Izraelio valstybei“, – sakė rabinas D. Rozenas. Žinoma, Benedikto XVI atvykimo laukia ir Palestinos krikščionys bei arabai musulmonai ir šis vizitas bus reikšmingas indėlis siekiant taikos Šventojoje Žemėje ir visame Artimųjų Rytų regione.

Šiuo požiūriu būsimojo vizito galimybes lems ir politinė bei karinė padėtis. Kaip žinia, po vasario pradžioje Izraelyje įvykusių parlamento rinkimų naujosios šalies vyriausybės formavimas atsidūrė aklavietėje. Ši įtempta situacija, kaip ir trapios paliaubos Gazos ruože, gali turėti didelės reikšmės, todėl Šventasis Sostas kol kas oficialiai nepatvirtina pranešimų apie popiežiaus Benedikto XVI kelionės datą. Be to, nereikia užmiršti, kad laukiama jau kone dešimtmetį vykstančių Šventojo Sosto ir Izraelio derybų dėl Bažnyčios teisinio statuso Šventojoje Žemėje galutinių rezultatų. (Šio reikalo sprendimo vilkinimas bei atidėliojimas kartais verčia suabejoti Izraelio vyriausybės nuoširdumu.)

Didžiųjų Amerikos žydų organizacijų vadovų konferencijos pirmininkas Alenas Solou vasario 12 dienos audiencijoje sakė: „Mes sveikiname ir vertiname Jūsų Šventenybės suplanuotą vizitą į Izraelį. Tos šalies gyventojai ir vadovai, kaip ir mes, to vizito karštai laukia“. Reikia tikėtis, kad po susitikimų Vatikane JAV žydų lyderių delegacija, nuvykusi į Izraelį, svariai prisidėjo prie pasirengimų tai kelionei, įskaitant paraginimus dėl minėtų derybų paspartinimo.

Pasipiktinimas dėl antikatalikiškos propagandos

Popiežiui Benediktui XVI atšaukus Šv. Pijaus X draugijos vyskupų ekskomuniką nemažai žydų organizacijų pasidavė sekuliaristinės žiniasklaidos provokacijoms ir dėl vyskupo R. Viljamsono pažiūrų ėmė smerkti ne tik pačią draugiją, bet ir Šventąjį Tėvą ir netgi kėlė absurdiškus reikalavimus atsistatydinti. Tačiau pasirodė ir pareiškimų, kuriuose buvo  viešai apgailestaujama dėl perdėtai emocingos reakcijos, primenant, kad ir pats Šv. Pijaus X draugijos įkūrėjas arkivyskupas Marselis Lefebvras patyrė nacių smurtą, nes jo tėvas Renė Lefebvras žuvo konclageryje. (Gamyklos savininkas ir penkių vaikų tėvas R. Lefebvras okupuotoje Prancūzijoje aktyviai dalyvavo antinacinėje rezistencijoje, padėjo britų žvalgybai. Nacių suimtas po kankinimų jis žuvo 1944 metais Zonenburgo lageryje Vokietijos rytinėje Branderburgo žemėje. Apie savo tėvo žūtį Antrojo pasaulinio karo pabaigoje sužinojęs tuo metu Afrikos misijoje dirbęs kunigas M. Lefebvras labai išgyveno.)

Atsiliepdamas į „Reuters“ tarptautinės žinių agentūros paskelbtą publikaciją apie vyskupą R. Viljamsoną, žydas iš Prancūzijos dr. Chaimas Lemanas interneto komentare nurodė, kad arkivyskupo M. Lefebvro tėvas R. Lefebvras padėjo jo giminaičiams žydams „pabėgti iš nacių tironijos į neutralią Ispaniją“. Pažymėjęs, kad jo broliai rabinai iš Liono miesto dabar draugiškai bendrauja su Šv. Pijaus X draugijos nariais dr. Ch. Lemanas išreiškė pasipiktinimą, kad tas sąjūdis, kaip ir visa Katalikų Bažnyčia bei žydus gelbėjęs popiežius Pijus XII, „dabar yra demonizuojami antireliginėje žiniasklaidoje“.

Jį, kaip žydą, skaudina tai, kad Holokaustą savo politiniams tikslams dabar naudoja antikatalikiški propagandistai. Apgailėtina, kad ir kai kurios žydų organizacijos tapo šios propagandos įrankiais. „Aš labai gerbiu vyskupą Bernarą Fele (Šv. Pijaus X draugijos generalinis vyresnysis), bet negaliu pakęsti R. Viljamsono įžeidžiančių pareiškimų, – rašo dr. Ch. Lemanas. – Bet kodėl man tai turi rūpėti? Aš tiesiog ignoruoju jo juokingus teiginius (neigiančius Holokaustą). Nieko daugiau. Mes, žydai, turime būti solidarūs su katalikais.“

Reikia skirti ereziją nuo kvailumo

Žymus žydų veikėjas iš Niujorko (JAV) Garis Krupas, vadovaujantis „Pave the Way“ („Kelio tiesimas“) fondui, siekiančiam stiprinti tarpreliginį bendradarbiavimą, taip pat išreiškė nepasitenkinimą  dėl žiniasklaidos sukelto triukšmo. Jo įsitikinimu, buvo susitelkta tik į vieną aspektą (vyskupo R. Viljamsono teiginius), nenagrinėjant visų Šv. Pijaus X draugijos vyskupų ekskomunikos atšaukimo detalių, nebandant pasikonsultuoti su kanonų teisės ekspertais, kad būtų susidarytas pilnesnis vaizdas. G. Krupas teisina popiežiaus Benedikto XVI veiksmus Bažnyčios vienybės labui, nes, kaip rodo istorija, iš ekskomunikos atsiradę schizmos tik skatina pasidalijimus, naujų bendruomenių ir tikybų kūrimąsi.

„Jeigu Popiežius nesiimtų veiksmų tos (Šv. Pijaus X draugijos) schizmos užgydymui, mūsų vaikai ir anūkai vieną dieną išvystų naują radikaliai dešinės pakraipos religinę sektą“, – teigia G. Krupas. Jis atkreipė dėmesį, kad vyskupo R. Viljamsono „papiktinančius pareiškimus“ visuotinai pasmerkė pasaulio dvasininkija, ir tai jau yra vienijantis veiksnys. Todėl negalima sutikti, kad vieno žmogaus nuomonė ar žiniasklaidos provokacijos žlugdytų dešimtmečiais trunkantį žydų ir katalikų dialogą.

Panašią nuomonę išreiškė ir Amerikos žydų studijų ir  vadovybės ugdymo centro Niujorke vadovas rabinas Irvinas Kula. Jo įsitikinimu, tai, kad daugelis žydų organizacijų pasidavė antikatalikiškoms provokacijoms, rodo jų lyderių nerimą keliančią „psichologinę ir socialinę būklę“. Izraelio vyriausiąjį rabinatą, kuris po ekskomunikos atšaukimo pradėjo abejoti popiežiaus Benedikto XVI vizito į Šventąją Žemę galimybe, rabinas I. Kula pavadino „viena iš labiausiai korumpuotų religinių institucijų Vakarų demokratijoje“. Ar galima laikyti „proporcinga“ reakciją, kai vieno žmogaus (R. Viljamsono) „juokinga nuomonė“ sukelia žydų ir katalikų santykių krizę, klausia I. Kula, pabrėždamas, kad pats yra „aštuntos kartos rabinas“, o didžioji dalis jo artimųjų taip pat žuvo Holokausto tragedijoje.

Priminęs popiežiaus Benedikto XVI istorinį vizitą į Aušvicą ir jo, kaip ir pirmtako Jono Pauliaus II jautrumą antisemitizmui, rabinas I. Kula reiškia solidarumą Šventojo Tėvo siekiams sutaikyti Katalikų Bažnyčią. Nereikia užmiršti, jog pasaulyje yra 1,2 milijardo katalikų ir jų nuostatos labai įvairios – „nuo kairės iki dešinės, nuo ekstremalaus liberalizmo iki ultrakonservatizmo“. Išlaikyti tokios gausybės žmonių „dvasinę bendrystę“ yra labai sunku, todėl reikia remti popiežiaus Benedikto XVI susitaikymo siekius. Pažymėjęs, jog „reikia skirti ereziją nuo kvailumo“, ir priminęs, kad Šventasis Tėvas aiškiai nurodė į Bažnyčios magisteriumo pripažinimą, kaip sąlygą Šv. Pijaus X draugijos kanoninių teisių atstatymui, rabinas I. Kula atsiprašė dėl perdėtos žydų organizacijų reakcijos į iškilusias kontroversijas.

© 2009 „XXI amžius“