Pirmasis puslapis
Aktualijos
Krikščionybė
    ir pasaulis
Kultūra
Lietuva
Likimai
Literatūra
Pasaulis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai

Apie sovietinių  pasakų tikrovę

Minėdami Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmetį – jubiliejų, kurio dar niekas nešventė, kartu regime ne tik istorinius įvykius su jų geromis ar blogomis pasekmėmis, bet ir dabarties sėkmes bei nesėkmes. Nuvilnijo Lietuvos tūkstantmečio Dainų šventė, priėmėme Vilniuje susirinkusius Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) Parlamentinės Asamblėjos (PA) atstovus. Bet jų svečiavimasis krizės metu ne tik kainavo labai brangiai (apie 12 mln. litų), bet ir atnaujino beužgyjančias žaizdas.

Štai Rusijos parlamentaras Aleksandras Kozlovskis, prieš savaitę kalbėdamas Vilniuje ESBO PA posėdyje pasakė, kad Vilnius Lietuvai grąžintas tik dėl 1939 metais tarp nacių Vokietijos ir SSRS sudaryto Molotovo-Ribentropo pakto. Dar daugiau – Vilniaus gyventojai tik šių dviejų diktatorių suokalbio dėka dabar kalba lietuviškai. „Žinote, jeigu nebūtų Molotovo-Ribentropo pakto, jūsų net čia nebūtų! Mat Vilniuje net lietuviškai nekalbėjo, tik lenkiškai. Na, kai kas gal dar žydiškai. Ir tik dėl Molotovo-Ribentropo pakto Vilnius buvo grąžintas Lietuvai“, – savo teoriją dėstė Rusijos Dūmos narys, agituodamas kolegas nepritarti Lietuvos Seimo narės Vilijos Aleknaitės-Abramikienės bei slovėno Roberto Battelli inicijuotai rezoliucijai „Dėl suskaldytos Europos suvienijimo“. Nepaisant tokios agitacijos, rezoliucija, kuria smerkiami abu XX amžiuje totalitariniai režimai – nacizmas ir stalinizmas, buvo priimta. (Rezoliucija patvirtinta penktadienį vykusioje plenarinėje sesijoje.) A. Kozlovskis agitavo kitų šalių atstovus nebalsuoti už rezoliuciją, nes esą negalima lyginti nacizmo ir stalinizmo, kadangi tik Stalino vadovaujama Sovietų sąjunga sugriovė nacizmą, be to, stalinizmą prilyginti nacizmui neteisinga, nes esą tada įžeidžiamas jo tėvas, žuvęs Leningrado blokados metu. Demonstruodama nepritarimą A. Kozlovskio požiūriui, V. Aleknaitė-Abramikienė pasakė, kad „rusų tauta ir Rusija buvo pirmoji totalitarinio režimo, kuris dokumente pavadintas stalinizmo vardu, auka“. Nacizmas ir stalinizmas gretinami tik todėl, kad „tai du didieji“, kurie „sukėlė ypatingai skaudžias pasekmes“.

Rezoliucijoje palaikoma Europos Parlamento iniciatyva rugpjūčio 23-iąją pavadinti Stalinizmo ir nacizmo aukų atminimo diena. Joje pabrėžiama, kad XX amžiuje Europos šalys patyrė du galingiausius totalitarinius režimus – nacistinį ir stalinistinį, kai vykdytas žmonių genocidas, pažeidinėtos žmogaus teisės ir laisvės, padaryti karo nusikaltimai ir nusikaltimai žmogiškumui. Gaila, kad bedailinant rezoliuciją joje atsirado teiginys, jog reiškiamas „gilus susirūpinimas dėl totalitarinių režimų šlovinimo, įskaitant viešas demonstracijas, kuriose palankiai atsiliepiama apie nacistinę ar stalinistinę praeitį, taip pat galimą įvairių ekstremistinių judėjimų ir grupių, įskaitant neonacius ir skustagalvius, plitimą“. (Čia turima galvoje, pavyzdžiui, pernai Kovo 11-ąją su vėliavomis Vilniaus Gedimino prospektu žygiavęs jaunuolių būrys.)

Bet dar didesnį iššūkį ESBO atstovams sukėlė komunistas iš Graikijos Konstantinas Alisandrakis, teigęs, kad „Lietuva nebuvo okupuota Sovietų Sąjungos. Masiniai lietuvių trėmimai ir aukos – tik pasakos. Šalį dabar valdo buvę nacių talkininkai, čia viešpatauja fašistinis režimas“. ESBO PA atidarymo posėdyje jis ėmė kaltinti Lietuvą žmogaus teisių pažeidimais už tai, kad ši buvo įkalinusi sovietinio perversmo rengėją Mykolą Burokevičių, ir uždraudė Komunistų partijos veiklą, kad mėgina lyginti komunistinį totalitarizmą su nacistiniu. Graikų komunistas irgi priešinosi Lietuvos remiamai rezoliucijai, kuri ragina įvertinti Molotovo-Ribentropo paktą ir jo padarinius Europai.

ESBO PA posėdyje K. Alisandrakis vis „demaskuodavo“ laisvės ir komunistų priešus – pasaulinius kapitalistus ir imperialistus Afganistane. Kartodamas paskleistą šmeižtą apie vadinamųjų lietuvių nacių nusikalstamą veiklą Lietuvoje hitlerinės Vokietijos okupacijos metais, graikų komunistas rėkavo: „Jūsų šalyje nacių sekėjai, kurie kovojo prieš Sovietų Sąjungą, pristatomi kaip herojai. <...> Jūsų prezidentas tarnavo vermachte. Jūsų šalies valdantieji nori perrašyti istoriją. Režimai, kurie draudžia komunistines partijas, yra fašistiniai“. Jis pareiškė, kad istoriją interpretuoti galima tik taip: Lietuvos okupacijos nebuvo. O lietuvių masinius trėmimus į Sibirą graikų komunistas pavadino pasakomis: „SSRS viduje buvo klasių kova, bet sureikšminti šį istorijos faktą būtų klaida“. Pasišovęs priminti „demokratinių teisių pažeidimus Lietuvoje“, svečias buvo nutildytas posėdžio pirmininko, kuris pareiškė, kad „šia tema nediskutuojame“, ir K. Alisandrakiui nebeleido kalbėti.

Bet Lietuvą valdantys konservatoriai, kartais pasisakantys prieš komunizmo propaguotojus, į tokius atvirus valstybės ir tautos įžeidimus buvo linkę reaguoti su švelniu humoru. Trumpą K. Alisandrakio kalbą girdėję Lietuvos parlamentarai šypsojosi. Anot socialdemokrato Algirdo Syso, šis graikas ne kartą per ESBO PA sesiją yra išsakęs tokį požiūrį apie Lietuvą. Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Audronius Ažubalis teigė: „Marginalių pareiškimų aš nenoriu komentuoti. Tokia jau ta Graikija. <…> Geriausia į tokius kolegas, kaip į kai kuriuos veikėjus mūsų parlamente, reaguoti – tyla“. Pasiklausiusi tokio patarimo, į savo tėvynainio komunistinius kliedesius šaltai reagavo pačios Graikijos užsienio reikalų ministrė. Bet kokius užsienio politikos įvykius paprastai komentuojanti Užsienio reikalų ministerija irgibuvo linkusi diplomatiškai patylėti.

Tuo tarpu Seimo pirmininkas Arūnas Valinskas į graikų komunisto K. Alisandrakio žodžius davė tinkamą atkirtį. Penktadienį baigiant ESBO PA sesiją Seimo pirmininkas pasakė, jog skaudi Lietuvos istorija – ne pasakos, o kai kurie atvažiavusieji, pasirodo yra „iš šalies, kur tikima pasakomis“, ir prabilęs apie Homero epus, priminė, kad šis buvęs aklas. „Turiu pasakyt, kad tos pasakos nėra tokios, kaip jūs įsivaizduojate. Ir tai žeidžia Lietuvos žmones – jei pasaka yra tai, kad jūs čia sėdite, atminkite, kokia kaina mes tai iškovojome“, – pasakė A. Valinskas. Priminęs sausio 13-osios įvykius A. Valinskas teigė, jog tankai tą naktį atvažiavo ne iš pasakos, ir „su pasakom tai sieja tik tiek, kad viena mergina buvo tokio amžiaus, kaip pasakoje įvardijamos princesės.<…> Bet ji niekada neatsibus <…> nuo bučinio, nes ji išėjo visam, nes tuos žmones traiškė ne iš pasakos atvažiavę tankai“. „Dvasiškai aklu“ pavadinęs graikų atstovą, Seimo pirmininkas ragino atsiprašyti ESBO PA prezidentą Joao Soaresą: „Kai kurie čia atvažiavę yra akli ne fiziškai, o dvasiškai. Norėčiau už jį atsiprašyti visų Lietuvos žmonių. Aš norėčiau, kad ponas J. Soaresas įgytų drąsos ir atsiprašytų už tai, kas buvo kalbama šioje salėje, šiame renginyje, įžeidžiant šeimininkus“, – pasisakė Seimo pirmininkas. Posėdžiui pirmininkavęs J. Soaresas Lietuvos parlamento vadovo pasisakymo nekomentavo.

Kitą dieną po incidento žiniasklaidą, pranešusią apie šį įvykį, mokė ir premjeras A. Kubilius. Jis teigė, kad Lietuvos žiniasklaida pernelyg sureikšmina Graikijos komunistų pasisakymus, kuriais šie kaltina Lietuvą varžant komunistų veiklą ir neva garbinant nacius. A. Kubilius teigė, kad Lietuva į tokius pasisakymus „reaguoja oriai“. Anot premjero, į kai kuriuos kitus klausimus, dėl kurių Lietuva kritikuojama tarptautiniu lygmeniu, žiūrima rimčiau. Pavyzdžiui, žydų turto grąžinimo problemą esą norima išspręsti ne todėl, kad to reikalauja kuri nors stipresnė valstybė, jos sostinė, ar kokia nors tarptautinė organizacija, bet dėl savo sąžinės ramybės.

Linas ŠALNA

© 2009 „XXI amžius“