2009 m. liepos 8 d.
Nr. 52
(1744)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai

Tūkstantmečio Dainų šventė

Vilnius pasipuošė Tūkstantmečio
dainų šventės proga
Jono ČESNAVIČIAUS nuotrauka

Tautine giesme ir prezidento Valdo Adamkaus sveikinimu Katedros aikštėje trečiadienio vakarą prasidėjo Tūkstantmečio Dainų šventė „Amžių sutartinė“. Jos atidarymo koncertas pavadintas „Pasveikinkim vieni kitus“.

Lenkijoje viešėjęs valstybės vadovas negalėjo dalyvauti dainų šventės atidaryme, tad į tūkstantinę minią, susirinkusią Katedros aikštėje, kreipėsi iš prie scenos įrengtų didelių ekranų. „Šioje vietoje prieš daugiau nei du dešimtmečius suskambėję tuomet dar nedrąsūs, tačiau visa širdimi dainuojami protėvių ir tėvų laisvės dainų akordai labai greitai pasklido po visą Lietuvą, suvienijo mus Baltijos kelyje, stiprino Sausio 13-osios tragedijos naktį ir visam pasauliui paskelbė: Lietuva yra gyva, Lietuvos žmonės trokšta būti laisvi ir visa širdimi, visa šalimi dainuoti laisvės dainą“, – sakė V. Adamkus. Pasakęs kalbą Prezidentas pasirašė priesaiką. Priesaiką pasirašė ir renginio vedėjai – aukštaitės tautiniu kostiumu pasipuošusi televizijos laidų vedėja Edita Mildažytė ir grupės „Antis“ vokalistas, architektas Algirdas Kaušpėdas.


EBSW imperijos paslaptys

Liudas LUKMANAS

1993–1996 metais EBSW koncernas nuolat buvo visuomenės ir žiniasklaidos dėmesio centre. Šio koncerno užuomazgos – 1989 metais Kaune įkurti kooperatyvai „Daiva“ ir „Triconas“. 1991–1992 metais šių kooperatyvų savininkai jau plėtė savo veiklą, o 1993 metų pradžioje pradėjo masinę valstybinių įmonių privatizaciją. 1993–1995 metais koncernas užvaldė daug įmonių įvairiuose Lietuvos miestuose, tarp jų ir Lietuvos laivyną valdančią įmonę „Jūra“. Visas Lietuvos laivynas buvo išgrobstytas ir sužlugdytas, laivai parduoti. 1996 metų rudenį galutinai paaiškėjo, kad EBSW koncernas nebevykdo savo įsipareigojimų ir bankrutuoja. 1997 metais pradėtas koncerno veiklos tyrimas, tačiau 2000–2005 metais teismai daugelį koncerno savininkų išteisino arba nubaudė lygtinai. Šiuo metu yra susiklosčiusi įdomi situacija – nors oficialiai EBSW lyg ir nėra, bet faktiškai buvusio koncerno branduolys išliko, išsaugojo savo turtus ir veikia tarsi slapta galinga korporacija.


Sektina diplomatija

Arvydas AKSTINAVIČIUS,

Lietuvos socialdemokratų sąjungos pirmininkas

Taip jau sutapo, kad Valstybės dienos bei Lietuvos vardo tūkstantmečio paminėjimo renginiai kartu vainikuoja ir Valdo Adamkaus antrosios kadencijos pabaigą. Jo buvimas šalies vadovo poste dešimt metų, be abejonės, suvaidino pozityvų vaidmenį valstybės gyvenime, o tarptautinėje arenoje Lietuva visados būdavo solidžiai reprezentuojama aukščiausiu lygiu.

Ne kartą teko kritikuoti Prezidento vieną ar kitą sprendimą vidaus politikoje, tačiau istorinių įvykių minėjimo išvakarėse turime pripažinti, kad abi kadencijas V. Adamkus savo tiesiogines pareigas užsienio politikoje vykdė tinkamai ir garbingai. Todėl šiuo klausimu negalėčiau sutikti su Prezidento kritikais, o atskirų personų išpuolius prieš jo vykdytą užsienio politiką apskritai laikyčiau nepagrįstais, neteisingais ir nekorektiškais. Aišku, dažniausiai puola tie, kuriems nuolankumas Rusijai yra credo tarptautinėje arenoje, arba tie, kurie patys ne vienus metus buvo „demokratijos nešėjais“ Gruzijoje, Ukrainoje, galbūt prisidėdami prie dabar akivaizdžių problemų šiose valstybėse. V. Adamkus kritiniais momentais nevengdavo atsidurti karštuose taškuose, o didžiosios ES ir NATO valstybės juo pasitikėdavo ir patikėdavo jam svarų vaidmenį tokiose misijose. Net ir paskutinio vizito į Tbilisį metu Prezidentas rado ką pasakyti abiem konfliktuojančioms pusėms – tiek Gruzijos vadovui Michailui Saakašviliui, tiek opozicijos lyderei Nino Burdžanadzei. Barako Obamos skambutis šios kelionės metu taip pat byloja V. Adamkaus diplomatijos pripažinimą.


Atėjo sovietinių statulų atstatymo metas?

Rudenį numatoma pradėti remontuoti sutrūkinėjusias sovietines skulptūras ant Žaliojo tilto Vilniaus centre. Remonto darbai truks vienerius metus, mat skulptūrų būklė yra labai prasta – ištrupėjusios suvirinimo siūlės, sutrūkinėjusios ir pačios skulptūros. Tilto skulptūras sutvirtinti ir atnaujinti nebus paprasta, nes siūles ir įskilimus reikia virinti specialia technologija atsižvelgiant į lydinio sudėtį.


Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija