Pirmasis puslapis
Aktualijos
Krikščionybė
    ir pasaulis
Kultūra
Lietuva
Likimai
Literatūra
Pasaulis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai

„Turkija niekad nepripažino Lietuvos okupacijos“

Turkijos nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius Lietuvoje Oguz Ozge

Su Turkijos nepaprastuoju ir įgaliotuoju ambasadoriumi Lietuvoje Oguz Ozge kalbasi „XXI amžiaus“ žurnalistas Gintaras Visockas.

Po pirmojo mūsų interviu prabėgo keletas mėnesių. Tas interviu susilaukė nevienareikšmės mūsų skaitytojų reakcijos. Norėčiau Jums užduoti kelis klausimus, kuriuos mums po interviu pasirodymo uždavė „XXI amžiaus“ skaitytojai. Pirmiausia jiems rūpėjo sužinoti, kaip elgėsi Turkija, kai Lietuva buvo okupuota Sovietų Sąjungos 1940 metais. Taip pat mūsų skaitytojai klausia, kokie Turkijos ir Lietuvos santykiai buvo iki 1918-ųjų metų. Ar Turkija smerkė carinės Rusijos agresiją prieš Lietuvą, ar pataikavo Rusijos carams, kaip pataikavo kai kurios krikščioniškos, katalikiškos Europos valstybės?

Vėl į lagerius

Petras KATINAS

Rusijos politikos analitikė Valerija Syčiova padarė išvadą, kad vadinamosios spalvotosios revoliucijos stumia buvusios sovietinės imperijos „respublikas“ atgal į Rusiją. Arba bent jau į Rusijos orbitą. V. Syčiova tiesiog džiūgauja, kad „revoliucijos šmėkla keliauja po posovietinę erdvę, drebindama nesusiformavusių valstybių pamatus“. Ir pateikia pavyzdžius: neramumus Kišiniove, nesibaigiančius protestus Tbilisyje ir pan., pabrėždama, kad globali ekonominė krizė tampa detonatoriumi buvusių sovietinių „respublikų“ subyrėjimu. Tų „respublikų“ kai kurie sluoksniai ypač viltingai žvelgia į Maskvos pusę, maldaudamos priimti atgal ir sušildyti... Pagaliau precedentas jau yra: po to, kai Maskva okupavo ir pripažino Pietų Osetiją ir Abchaziją, ji faktiškai patvirtino savo kėslus ir ateities planus. V. Syčiova konstatuoja, jog viskas jau nuspręsta. Lieka tiktai Maskvos finansinės galimybės. Daroma išvada, kad jeigu Gruzijos prezidentas Michailas Saakašvilis ir išsilaikys, tai valdys tik mikroskopinę Gruzijos dalį.

Badmečio akivaizdoje

Giedrius GRABAUSKAS-KAROBLIS

Dmitrijaus Goičenkos knyga „Per išbuožinimą ir badmetį“ yra unikalus rašytinis šaltinis, pristatantis XX amžius ketvirtajame dešimtmetyje Ukrainą nusiaubusio bado, prievartos ir represijų laikotarpį, istorijoje minimą kaip badmetį (holodomorą). Ukrainoje bolševikų sukeltas masinis badas truko nuo 1932 iki 1934 metų pradžios. Per šį laiką mirė apie 7 milijonai Ukrainos gyventojų. Badas apėmė dabartinės Ukrainos teritoriją, išskyrus Vakarų Ukrainą, kuri tuo laikotarpiu priklausė Lenkijai.