Pirmasis puslapis
Aktualijos
Krikščionybė
    ir pasaulis
Kultūra
Lietuva
Likimai
Literatūra
Pasaulis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją

Stačiatikių delegacijos vizitas Romoje

Mindaugas BUIKA

Popiežius Benediktas XVI ir Konstantinopolio patriarchas Baltramiejus I per Šv. Pauliaus metų atidarymą (2008 m. birželio 28 d.)

Bendras šv. Pauliaus jubiliejaus šventimas

Neseniai vykęs Šv. Pauliaus jubiliejinių metų, skirtų Tautų apaštalo gimimo 2000 metų sukakčiai, pabaigos šventimas turėjo ryškų ekumeninį pobūdį. Šią popiežiaus Benedikto XVI iniciatyvą parėmė Stačiatikių Bažnyčios dvasinis vadovas Konstantinopolio patriarchas Baltramiejus I. Jie abu Šv. Pauliaus metus atidarė vadovaudami Mišparams 2008 metų birželio 28 dieną Romos Šv. Pauliaus bazilikoje. Vėliau šioje šventovėje saugomas Apaštalo relikvijas su delegacijomis aplankė dauguma Rytų Bažnyčių patriarchų ir susitiko su Šventuoju Tėvu.

Atėjo sovietinių statulų atstatymo metas?

Rudenį numatoma pradėti remontuoti sutrūkinėjusias sovietines skulptūras ant Žaliojo tilto Vilniaus centre. Remonto darbai truks vienerius metus, mat skulptūrų būklė yra labai prasta – ištrupėjusios suvirinimo siūlės, sutrūkinėjusios ir pačios skulptūros. Tilto skulptūras sutvirtinti ir atnaujinti nebus paprasta, nes siūles ir įskilimus reikia virinti specialia technologija atsižvelgiant į lydinio sudėtį.

Apie sovietinių  pasakų tikrovę

Minėdami Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmetį – jubiliejų, kurio dar niekas nešventė, kartu regime ne tik istorinius įvykius su jų geromis ar blogomis pasekmėmis, bet ir dabarties sėkmes bei nesėkmes. Nuvilnijo Lietuvos tūkstantmečio Dainų šventė, priėmėme Vilniuje susirinkusius Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) Parlamentinės Asamblėjos (PA) atstovus. Bet jų svečiavimasis krizės metu ne tik kainavo labai brangiai (apie 12 mln. litų), bet ir atnaujino beužgyjančias žaizdas.

„Turkija niekad nepripažino Lietuvos okupacijos“

Turkijos nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius Lietuvoje Oguz Ozge

Su Turkijos nepaprastuoju ir įgaliotuoju ambasadoriumi Lietuvoje Oguz Ozge kalbasi „XXI amžiaus“ žurnalistas Gintaras Visockas.

Po pirmojo mūsų interviu prabėgo keletas mėnesių. Tas interviu susilaukė nevienareikšmės mūsų skaitytojų reakcijos. Norėčiau Jums užduoti kelis klausimus, kuriuos mums po interviu pasirodymo uždavė „XXI amžiaus“ skaitytojai. Pirmiausia jiems rūpėjo sužinoti, kaip elgėsi Turkija, kai Lietuva buvo okupuota Sovietų Sąjungos 1940 metais. Taip pat mūsų skaitytojai klausia, kokie Turkijos ir Lietuvos santykiai buvo iki 1918-ųjų metų. Ar Turkija smerkė carinės Rusijos agresiją prieš Lietuvą, ar pataikavo Rusijos carams, kaip pataikavo kai kurios krikščioniškos, katalikiškos Europos valstybės?

Kunigas – apie nuopuolį ir prisikėlimą

Benjaminas ŽULYS

Kun. Vitas Kaknevičius

Žinome ne vieną Lietuvos kunigą, kuris be tiesioginių dvasininko, ganytojo pareigų daug dėmesio ir šilumos skiria kūrybai. Ne vieno jų ir pamokslai žavėjo ar žavi minties gilumu, žodžio raiška, poetiškumu. Tai – prelatas Maironis, kanauninkas Juozas Tumas-Vaižgantas, dabarties epochos kunigai poetai, prozininkai, publicistai, pamokslininkai.

Kunigas Vitas Kaknevičius išleido jau 14 įvairaus žanro knygų. Tai prieš 18 metų išėjusi jo poezijos knyga „Atminties šulinys“, prieš dešimtmetį – eilėraščių rinkinys „Regiu stebuklą saulei tekant“, poezijos knygos vaikams „Jums reikia malonių, vaikučiai“ ir „Iš raidžių pažink Dievo sukurtą pasaulį“. Prieš trejus metus išėjo kita poezijos knyga „Sužibės visos žvaigždės padangėj“, kelios pamokslų knygos „Sielos duona“ ir kt.

Pristatyta knyga „Šilų dzūkai“

Rūta AVERKIENĖ

„Šilų dzūkų“ autoriai: fotomenininkas Arūnas Baltėnas ir etnografė Ona Drobelienė

Varėnos viešojoje bibliotekoje skaitytojams pristatyta neseniai dienos šviesą išvydusi žinomo fotomenininko Arūno Baltėno ir etnografės Onos Drobelienės knyga „Šilų dzūkai“. Šį unikalų nuotraukų ir dzūkiškų pasakojimų albumą pristatę autoriai iš pradžių pakvietė pakeliauti po šilinių dzūkų kaimus, pažinti jų žmones nuotraukose, parodytose ekrane.

„Kapiniškiai, Kašėtos, Marcinkonys, Margionys, Musteika, Puvočiai, Zervynos, Žiūrai“, – vardijo O. Drobelienė. Šiuose kaimuose ir vyksta knygos „veiksmas“: žmonės dirba kasdienius darbus, ilsisi, švenčia, atlieka apeigas, pasakoja istorijas.

Mokosi drožti iš medžio

Bronius VERTELKA

Stovyklos-plenero vadovas Dalius Dirsė (kairėje) ir šios stovyklos krikštatėvis“ – rajono savivaldybės Kultūros, švietimo ir sporto skyriaus vyr. specialistas Remigijus Vilys

Naujamiesčio pušyne, Daivos ir Daliaus Dirsių sodyboje, birželio 27-ąją ėmė veikti XII  tarptautinė stovykla-pleneras „Jaunasis skulptorius“. Į jaukų gamtos kampelį susirinko Panevėžio miesto ir rajono, Kauno, Vilniaus, Anykščių, Latvijos ir Estijos jaunimo atstovai. Tarp svečių yra tokių, kurie atvyko čia nebuvę po keletą metų. Net vienuoliktą kartą į jaunųjų medžio drožėjų plenerą atvažiavo Latvijos Limbažų rajono Ledurgo meno mokyklos direktorė Maja Pilaga su dviem savo auklėtiniais.

Vilioja Bistrampolis

Bronius VERTELKA

Paskutinis pasitarimas prieš festivalį. Dešinėje – Kupiškio klebonas kun. dr. Rimantas Gudelis

Birželio 27 dieną vos už 14 kilometrų nuo Panevėžio nutolusiame Bistrampolio dvare prasidėjo VII Bistrampolio festivalis.  

Bistrampolio dvaras, kelis šimtmečius priklausęs Bistramų giminei, 1940 metais nacionalizuotas sovietinės valdžios, pradėjo nykti. 1997 metais dvaras buvo perduotas Panevėžio Kristaus Karaliaus katedrai. Katedros klebonu tapus kun. Rimantui Gudeliui ir jam įsteigus viešąją įstaigą „Jaunimo integracijos galimybių centras“ buvo imtasi dvaro atstatymo darbų. Tai, kas padaryta, drąsiai galima vadinti stebuklu.

Tūkstantmečio Dainų šventė

Vilnius pasipuošė Tūkstantmečio dainų šventės proga Jono ČESNAVIČIAUS nuotrauka

Tautine giesme ir prezidento Valdo Adamkaus sveikinimu Katedros aikštėje trečiadienio vakarą prasidėjo Tūkstantmečio Dainų šventė „Amžių sutartinė“. Jos atidarymo koncertas pavadintas „Pasveikinkim vieni kitus“.

Lenkijoje viešėjęs valstybės vadovas negalėjo dalyvauti dainų šventės atidaryme, tad į tūkstantinę minią, susirinkusią Katedros aikštėje, kreipėsi iš prie scenos įrengtų didelių ekranų. „Šioje vietoje prieš daugiau nei du dešimtmečius suskambėję tuomet dar nedrąsūs, tačiau visa širdimi dainuojami protėvių ir tėvų laisvės dainų akordai labai greitai pasklido po visą Lietuvą, suvienijo mus Baltijos kelyje, stiprino Sausio 13-osios tragedijos naktį ir visam pasauliui paskelbė: Lietuva yra gyva, Lietuvos žmonės trokšta būti laisvi ir visa širdimi, visa šalimi dainuoti laisvės dainą“, – sakė V. Adamkus. Pasakęs kalbą Prezidentas pasirašė priesaiką. Priesaiką pasirašė ir renginio vedėjai – aukštaitės tautiniu kostiumu pasipuošusi televizijos laidų vedėja Edita Mildažytė ir grupės „Antis“ vokalistas, architektas Algirdas Kaušpėdas.

EBSW imperijos paslaptys

Liudas LUKMANAS

1993–1996 metais EBSW koncernas nuolat buvo visuomenės ir žiniasklaidos dėmesio centre. Šio koncerno užuomazgos – 1989 metais Kaune įkurti kooperatyvai „Daiva“ ir „Triconas“. 1991–1992 metais šių kooperatyvų savininkai jau plėtė savo veiklą, o 1993 metų pradžioje pradėjo masinę valstybinių įmonių privatizaciją. 1993–1995 metais koncernas užvaldė daug įmonių įvairiuose Lietuvos miestuose, tarp jų ir Lietuvos laivyną valdančią įmonę „Jūra“. Visas Lietuvos laivynas buvo išgrobstytas ir sužlugdytas, laivai parduoti. 1996 metų rudenį galutinai paaiškėjo, kad EBSW koncernas nebevykdo savo įsipareigojimų ir bankrutuoja. 1997 metais pradėtas koncerno veiklos tyrimas, tačiau 2000–2005 metais teismai daugelį koncerno savininkų išteisino arba nubaudė lygtinai. Šiuo metu yra susiklosčiusi įdomi situacija – nors oficialiai EBSW lyg ir nėra, bet faktiškai buvusio koncerno branduolys išliko, išsaugojo savo turtus ir veikia tarsi slapta galinga korporacija.