|
Pasaulio religijų lyderiai skatina G-8 dialogą
Mindaugas BUIKA
Politikai turi išgirsti religijos balsą
Romoje susirinkę įvairių pasaulio religijų (krikščionių, žydų, musulmonų, budistų, induistų ir kt.) atstovai paragino šiandien Italijoje prasidedančio Didžiojo aštuoneto (G-8) valstybių vadovų susitikimo dalyvius atsakingai spręsti globalines problemas. Šiai dvasinei iniciatyvai pritarė ir popiežius Benediktas XVI, pabrėždamas, kad vieningas religijų balsas turi būti išgirstas politikos viršūnėse. Birželio 17 dienos bendrojoje audiencijoje sveikindamas religijų dvasinių lyderių susitikimą Šventasis Tėvas sakė, kad pasaulio politiniai veikėjai turi pripažinti religijų svarbą kiekvienos visuomenės terpėje ir jausti pareigą atsižvelgti į jų išreikštą nuomonę dėl bendrojo gėrio kūrimo.
Vienbalsiai priimtame kreipimesi į G-8 vadovus pasaulio religijų lyderiai pabrėžė, kad dabartinės ekonomikos ir finansų krizės metu politikai yra ypač svarbi dvasinė orientacija, kadangi pavojuje atsidūrė daugelio žmonių ir tautų egzistencija. Kaip tik religijoje įtvirtinta dvasinė išmintis turi padėti ieškant etiškai pagrįstų politinių sprendimų teisingumui ir taikai pasaulyje atstatyti, gyvybės apsaugai ir bendrajai visų žmonių gerovei. Kreipimesi reiškiama viltis, kad G-8 susitikime vėl bus svarstoma susidariusi dramatiška padėtis Afrikoje, ieškant naujų finansinių resursų padėti vargstančioms šio žemyno šalims.
Minėdami 70-ąsias didžiosios žmonijos tragedijos pradžios Antrojo pasaulinio karo metines bei daugelį vėlesnių konfliktų, sukėlusių kančias, neteisingumą ir skurdą, mes raginame tautas siekti, kad karas niekada nebūtų tarptautinės politikos priemonė, ir prašome imtis visų priemonių teisingos taikos įtvirtinimui, teigiama pasaulio religijų atstovų dokumente. Jame didžiosios valstybės (G-8 grupę sudaro Jungtinės Valstijos, Japonija, Vokietija, Didžioji Britanija, Prancūzija, Italija, Kanada ir Rusija) kviečiamos tęsti branduolinio nusiginklavimo bei neplatinimo politiką ir visas tarptautines problemas spręsti dialogo keliu. Dialogas yra menas, kurį turi praktikuoti ir tobulinti visos religijos, kultūros ir politikai, ypač tie, kurie turi galią pasaulyje, pabrėžiama kreipimesi.
Episkopatų vadovai kviečia derinti paramą ir ekologiją
Tradicinį laišką G-8 viršūnių susitikimo dalyviams paskelbė ir šių šalių katalikų vyskupų konferencijų pirmininkai. Birželio 22 dieną paskelbtame dokumente episkopatų vadovai primena popiežiaus Benedikto XVI perspėjimą, kad dabartinė ekonominė krizė neturi būti priežastimi užmiršti paramą Afrikos ir kitoms vargstančioms tautoms ir užsiimti tik savomis problemomis. Tai tuo labiau aktualu, kadangi pasaulio vargingieji mažiausiai atsakingi už didžiųjų bankų sukeltą krizę, bet labiausiai dėl jos kenčia. Atsižvelgdamos į šį neginčijamų faktą G-8 valstybės turi gilinti partnerystę su besivystančiomis šalimis, padėdamos joms tapti savosios pažangos kūrėjomis per politines, ekonomines ir socialines reformas.
Šiuo atžvilgiu ypač svarbu stiprinti taikos palaikymo pastangas, kad kariniams konfliktams nebūtų eikvojami resursai, kurie labai reikalingi ekonominiam vystymuisi. Vyskupų konferencijų pirmininkai taip pat atkreipė dėmesį į pavojingą klimato kaitą, kur susiklostė panaši padėtis, kaip ir ekonomikoje: vargingos šalys mažiausiai prisidėjo prie globalinės klimato kaitos žmogiškųjų faktorių, bet sunkias pasekmes (sausras, kitas stichines nelaimes) turi iškentėti pirmosios. Todėl turi būti susitarta dėl konkrečių įsipareigojimų ir mechanizmų kūrimo, kurie lėtintų klimato kaitą ir padėtų vargingiems asmenims ir tautoms adaptuotis prie jos poveikių, pažymi Katalikų Bažnyčios hierarchai. Jie nurodo, kad pasaulio vargšų ir planetos apsaugos poreikiai ne prieštarauja vieni kitiems, o papildo vienas kitą, todėl turi būti moraliniais prioritetais visiems šiame pasaulyje gyvenantiems žmonėms.
Pabrėždami, kad politika yra tiek morali, kiek tarnauja bendrajam gėriui, didžiųjų valstybių vyskupų konferencijų pirmininkai pabrėžia, kad visos žmonių giminės sveikatą gali apibūdinti silpniausių jos narių padėtis. Tokia moralinio vertinimo tradicija yra būdinga katalikų socialiniam mokymui, kadangi vargingiausių žmonių veiduose Katalikų Bažnyčia mato Kristaus veidą, dėl kurio ji tarnauja pasauliui.
Laišką G-8 valstybėms pasirašė šie episkopatų vadovai: Jungtinių Amerikos Valstijų kardinolas Frensis Džordžas, Italijos kardinolas Andželas Banjaskas, Prancūzijos kardinolas Andrė Ventrua, Škotijos kardinolas Keitas OBrajanas, Anglijos arkivyskupas Vincentas Nikolsas, Vokietijos arkivyskupas Robertas Coličas, Japonijos arkivyskupas Piteris Okada, Kanados arkivyskupas Džeimsas Vaisdžerberis ir Rusijos vyskupas Jozefas Vertas.
Pranciškonai ragina keisti gyvenimo stilių
Prieš G-8 valstybių vadovų susitikimą, birželio viduryje, Romoje tarėsi tų šalių finansų ministrai, į kuriuos su savo siūlymais kreipėsi įvairios religinės organizacijos ir grupės. Tuo metu Asyžiuje savo generalinėje kapituloje dalyvavę Pranciškonų vienuolijos vyresnieji irgi pasiuntė laišką vyriausybių nariams, pažymėdami, kad ekonominės krizės įveikimui reikia skatinti kuklesnį ir atsakingesnį gyvenimo būdą, kuris rodytų pagarbą ir gamtinei aplinkai.
Dabar planuojant ekonomiką svarbu pereiti nuo neribotos laisvės laukinio kapitalizmo ekonomikos modelio prie geriau subalansuotos ir socialiai atsakingos sistemos, kuri garantuotai atlieptų visų pagrindinius poreikius, pažymėjo prieš 800 metų įkurtos šv. Pranciškaus bendruomenės nariai. Jie pabrėžė, kad šiais laikais nevaldoma globalizacija, kurioje veikia tik rinkos įstatymai, sukėlė daug neigiamų pasekmių nedarbą, visuomeninių tarnybų išsigimimą, gamtinės aplinkos niokojimą, ginklų gamybą ir vartojimo augimą. Padidėję socialiniai skirtumai tarp turtingųjų ir vargšų ir neteisinga konkurencija, kuri dar labiau nuskurdino vargingąsias šalis, dešimtis milijonų žmonių privertė emigruoti, kas reiškia visuotinę desperaciją.
Štai kodėl reikia atsinaujinusios nacionalinės ir tarptautinės politikos, kad jos centre būtų tikrieji žmogaus ir bendrojo gėrio poreikiai ir kad ji vadovautųsi vertybiniais etikos principais, pažymėjo mažųjų brolių pranciškonų sielovadininkai, nuo seno garsėjantys parama vargingiausiems.
© 2009 XXI amžius
|