Tūkstantmečio Dainų šventė
|
Vilnius pasipuošė Tūkstantmečio
dainų šventės proga
Jono ČESNAVIČIAUS nuotrauka
|
Tautine giesme ir prezidento Valdo Adamkaus sveikinimu Katedros aikštėje trečiadienio vakarą prasidėjo Tūkstantmečio Dainų šventė Amžių sutartinė. Jos atidarymo koncertas pavadintas Pasveikinkim vieni kitus.
Lenkijoje viešėjęs valstybės vadovas negalėjo dalyvauti dainų šventės atidaryme, tad į tūkstantinę minią, susirinkusią Katedros aikštėje, kreipėsi iš prie scenos įrengtų didelių ekranų. Šioje vietoje prieš daugiau nei du dešimtmečius suskambėję tuomet dar nedrąsūs, tačiau visa širdimi dainuojami protėvių ir tėvų laisvės dainų akordai labai greitai pasklido po visą Lietuvą, suvienijo mus Baltijos kelyje, stiprino Sausio 13-osios tragedijos naktį ir visam pasauliui paskelbė: Lietuva yra gyva, Lietuvos žmonės trokšta būti laisvi ir visa širdimi, visa šalimi dainuoti laisvės dainą, sakė V. Adamkus. Pasakęs kalbą Prezidentas pasirašė priesaiką. Priesaiką pasirašė ir renginio vedėjai aukštaitės tautiniu kostiumu pasipuošusi televizijos laidų vedėja Edita Mildažytė ir grupės Antis vokalistas, architektas Algirdas Kaušpėdas.
Dainų šventės atidarymo iškilmėse vaizdu ir garsu iliustruoti svarbiausi Lietuvos tūkstantmečio akcentai. Lietuvišką dainą keitė žodis, šį dailė, architektūra. Visa tai susipynė unikalioje erdvėje greta Arkikatedros Bazilikos, bokšto, kurio varpai simboliškai žymi vis bėgantį laiką, Gedimino pilies, atstatomų Valdovų rūmų. Visą Dainų šventės atidarymo vakarą lydėjo teigiamos Lietuvos istorinės perspektyvos leitmotyvas, oriai bandyta atskleisti ir šalies dabartį, viltingai pažvelgti į ateitį.
Istorikas Alfredas Bumblauskas tikino manąs, kad būtent nuo 1990 metų prasidėjo tikrasis Lietuvos aukso amžius ir jis tebesitęsia. Gal kartais mes neįvertiname, sakome esą maži ir silpni, tačiau užmirštame, kad 1940-aisiais net nežinojome, kur sudaryti Vyriausybę, o nuo 2004-ųjų turime tris dešimtis sąjungininkų, dėl ko esame saugiausi savo istorijoje. Šiandien kartais sakome krizė, bet juk nebadaujame, ir užmirštame, kad dar XIX amžiuje Lietuvą ištikdavo badmečiai, sakė A. Bumblauskas. Pasak jo, mūsų teatras ir kitos meno sritys pasiekusios tokias aukštumas, kurių jie neturėjo niekad anksčiau. Per renginį buvo prisiminta Šlovės kovų galerija. Lankytojams prisistatė Garbės sargybos kuopos kariai.
Vilniaus Šv. Kristoforo vidurinės mokyklos lietuvių kalbos mokytoja ekspertė Dainora Eigminienė džiaugėsi, kad jaunimas nepraranda savo pagrindo ryšio su kalba. Taisydama mokinių rašinius dar nė karto neatradau, kad raidė v būtų parašyta kaip w. Jiems tai neateitų į galvą, nes jie moka, nori ir gali kalbėti lietuviškai, anot poeto Alfonso Nykos-Niliūno, krauju, gyslomis tą kalbą girdi. Pasveikinkime vieni kitus, kad mūsų vaikai ir anūkai gimtąja kalba lietuviškai mąsto apie save, Lietuvą ir pasaulį, ragino pedagogė.
Iš amžių glūdumos ateina priesaikos žodžiai: lietuvi, mylėk savo tėvynę kaip ir savo motiną, saugok savo tradicijas jos nėra įstatymais paremtos, jos lydėjo žmogų visą gyvenimą, nuo pat gimimo iki mirties, ir buvo apipintos labai gražių apeigų, sakė tautosakos puoselėtoja ir rinkėja iš Šeduvos Emilija Brajinskienė.
Šventėje pasidžiaugta jaunimo mūsų vilties atžalyno pasiekimais. Vien keli pavyzdžiai Vilniaus dailės akademijos absolventė, prestižinio konkurso The Fashion Academy Award pagrindinio prizo laimėtoja Agnė Kuzmickaitė, Vytis Banaitis ir Povilas Kanapickas daugkartiniai tarptautinių fizikos, matematikos, astrofizikos konkursų laimėtojai, unikali Vilniaus licėjaus abiturientų laida, iš kurios šeši jaunuoliai įstojo į Kembridžo universitetą, o vienas pasirinko studijas Oksforde rodo puikią Lietuvos ateitį. Daug vilčių dedama ir į sportuojantį jaunimą. Šioje srityje išskirtos Lietuvos merginų ir vaikinų krepšinio rinktinės. Abi jos yra Europos aukso savininkės. Disko metikas Andrius Gudžius vadinamas nacionaline Lietuvos viltimi.
Iškilmėse kalbėjęs olimpinis čempionas, disko metikas Virgilijus Alekna pasidžiaugė, jog mažiau nei prieš šimtą metų prasidėjęs Lietuvos sporto judėjimas pažėrė daugybę istorinių pergalių. Kas galėjo prieš 90 metų pagalvoti, kad Lietuva turės tiek daug pasaulio, Europos ir olimpinių čempionų bei prizininkų, sakė sportininkas.
Ketvirtadienio vakarą sostinės Kalnų parke vyko įspūdingas Ansamblių vakaras Metai, kuriame dalyvavo 3,5 tūkstančio muzikantų, šokėjų, dainininkų. Beveik tris valandas trukusiame renginyje Lietuvos tūkstančio metų kelią Metų ratu nuo pavasario linksmybių per vasaros šventes iki rugiapjūtės keliavo tūkstančiai šokėjų, muzikantų ir dainininkų iš visos Lietuvos. Pagal naujausius Giedriaus Svilainio, Eugenijaus Čiplio, Anatolijaus Lapinsko, kitų kompozitorių kūrinius, liaudies dainų aranžuotes dalyviai Kalnų parko estradoje atliko choreografų Leokadijos Dabužinskaitės, Tamaros Kalibataitės, Juozo Lingio, jaunosios kartos kūrėjų kompozicijas.
Penktadienį Tūkstantmečio dainų šventę tęsė Moksleivių dainų diena Skambantys vaikystės sodai Vingio parko estradoje čia dainavo apie 17 tūkstančių jaunųjų dainos atlikėjų iš visos Lietuvos, dirigavo kelios dešimtys dirigentų. Tai buvo, ko gero, pats masiškiausias vakaras šiemetinėje dainų šventėje netgi į liepos 6-osios Dainų dieną Vingio parke organizatoriai nutarė atrinkti keliais tūkstančiais mažiau dainininkų.
Vilniaus universiteto Šv. Jonų bažnyčioje vyko kanklių koncertas Skambėkite, kanklės. Sakralinėje erdvėje skambino apie 700 kanklininkų, svečiai iš garsiojo Skriaudžių kaimo ansamblio, dainavo Irena Milkevičiūtė.
Šeštadienį Dainų šventėje buvo folkloro ir pučiamųjų orkestrų diena, sekmadienis skirtas mėgėjų teatrui ir šokių dienai.
Pagrindinė Tūkstantmečio dainų šventės diena liepos 6-oji, prasidėjo dalyvių eitynėmis į Vingio parką ir Vienybės medžio skulptūros atidengimu.
Pirmadienį, minint Valstybės dieną ir Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmetį, vyko ir kiti renginiai. (Apie juos rašysime penktadienio numeryje.)
Šįmet šventėje dalyvavo apie 42 tūkstančiai dalyvių, iš jų 25 tūkstančiai vaikų ir jaunimo, per tūkstantį užsienio lietuvių iš septyniolikos pasaulio šalių.
© 2009 XXI amžius
|