Dėl padėties Lietuvos bankų sistemoje
Lietuvos socialdemokratų sąjungos viešas laiškas
Lietuvos Respublikos Prezidentei, Lietuvos Respublikos Seimui, Lietuvos Respublikos Vyriausybei,
Lietuvos Respublikos Finansų ministrei, Lietuvos bankui
Šiuo metu Lietuvoje susidarė paradoksali ekonominė finansinė padėtis. Bankinėje sistemoje indėlių palūkanos litais pasiekė nesuprantamas aukštumas net iki 9 procentų. Atitinkamai paskolų palūkanos irgi pasiekė seniai neregėtus dydžius apie 13 proc. Kyla natūralus klausimas: kas vyksta Lietuvos bankuose? Šalyje veikiant valiutų valdybos modeliui, esant litui tvirtai susietam su euru, veikiant Lito patikimumo įstatymui, lito vertei esant vos ne pusantro karto padengtai tvirtos valiutos rezervais, paskolų litais palūkanų dydis tris kartus didesnis negu palūkanų eurais. Juk esant tokioms sąlygoms lito stabilumui niekas negresia. Tuomet kas tai? Gal tai kažkieno parengtas planas sugriauti Lietuvos ekonomiką? Skolintis litais su tokiomis drastiškomis palūkanomis galima tik veikiant nelegaliose ginklų prekybos, prostitucijos, lošimų, narkotikų prekybos sferose. Normaliame pramonės, statybos, paslaugų versle pelnas paprastai neviršija 10 procentų, o krizės sąlygomis dar mažiau. Tai kokiu būdu pasiskolinti apyvartinėms lėšoms, kaip vystyti verslą Lietuvoje?
Seimo opozicija dažnai nepagrįstai kaltindama valdančiąją koaliciją dėl biudžeto balansavimo pirštu baksnoja į pagrindinių Europos Sąjungos šalių priimamus krizės suvaldymo sprendimus, visiškai užmiršdama, kad Europos centrinis bankas nustatė kone mažiausias palūkanų normas ir tokiu būdu eurozonos įmonės gali skolintis palankiausiomis sąlygomis. Taip pat pasielgė ir Švedijos centrinis bankas. (Švedijoje palūkanos skolinantis nacionaline valiuta nesiekia 2 proc.) Taip realiai padedama įmonėms išgyventi ir vystytis krizinėje situacijoje. Tai kodėl neužduodami šie klausimai aukščiausiu lygiu Vyriausybei bei Lietuvos bankui?
Kyla įtarimai, kad tam tikros jėgos bet kokiomis priemonėmis bando pasėti nepasitikėjimą lito stabilumu, siekdamos sumažinti savo nuostolius, o gal ir pasipelnyti kritus nekilnojamojo turto kainoms. Šioms jėgoms lito devalvavimas labai pageidautinas. Tačiau Lietuvos žmonėms, Lietuvos valstybei tai būtų ekonominė katastrofa.
Šiuo aspektu vertinant Lietuvoje veikiančių bankų elgesį kyla įtarimai, kad jie gali veikti šia linkme.
Iki šiol lieka neatsakytas klausimas kaip, kokiu būdu galima greitai išbristi iš ekonominės krizės, esant vienoje ekonominėje erdvėje su Europos Sąjungos įmonėmis ir turint nevienodas veiklos sąlygas?
Vienas problemos sprendimo būdų galėtų būti valstybinio komercinio banko įkūrimas, akumuliuojant valstybinių įmonių ir institucijų lėšas. Šis būdas geras ir tuo, kad esant dabartinei situacijai šie indėliai būtų maksimaliai apsaugoti. Tačiau akivaizdu, jog toks būdas susilauktų didžiulio įvairių finansinių jėgų bei Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) pasipriešinimo. Todėl reikėtų atsiriboti nuo įvairios demagogijos, tokios kaip konkurencinės aplinkos iškreipimas ir pan.
Šį bankinių palūkanų klausimą būtina spręsti nedelsiant.
Arvydas Akstinavičius,
Lietuvos socialdemokratų sąjungos pirmininkas
© 2009 XXI amžius
|