|
Visagalis GŪGLIS
Algimantas ZOLUBAS
Praėjusio amžiaus trečiame dešimtmetyje prasidėjusi techninė revoliucija išvadavo žmogų nuo sunkių, kartais nepakeliamų, darbų. Darbų, kurie buvo daromi rankomis ar primityviais įnagiais, ėmėsi dar neprotingos, tačiau galingos mašinos, įrenginiai, aparatai, elektros prietaisai. Žmogus vadavosi nuo sunkaus fizinio krūvio, mažiau prakaituodamas daugiau gamino, daugiau vartojo, patyrė daugiau malonumų, sukaupė daugiau turtų, pinigų. Regis, nieko nebetrūko. Tačiau Dievulis, žmogui davęs ne tik dantis, bet ir duonos, nedavė užteks arba gana. Todėl radosi visko daugiau: daugiau mašinų, daugiau jų gaminamų produktų, daugiau vartojimo, daugiau... šiukšlių, ligų bei aibė kitų problemų. Žmogaus galva nebegebėjo dorotis su naujai iškilusiomis problemomis, todėl mokslinčiai išrado kompiuterį, internetą, o į jį įdėjo visagalį Gūglį (Google). Žmogus išsivadavo nuo galvojimo, mąstysenos ir... išminties. Įrašei į Gūglį savo problemą tau duos net ne vieną sprendimą, panorai paskrajoti po svečias šalis naršyk, keliauk, jausmus padirginti panūdai (ir žemiausius) šiam reikalui irgi neišsemiami lobynai. Tačiau gal didžiausias Gūglio privalumas jis pakeičia motiną, tėvą, mokytoją.
|
|
Prezidente, Jūsų ėjimas
Violeta LINKIENĖ,
Lietuvos socialdemokratų sąjungos pirmininko pavaduotoja
Pagrindiniu Dalios Grybauskaitės koziriu rinkimuose, lėmusiu jos pergalę jau pirmame rinkimų ture, buvo pažadas kovoti su oligarchais, monopolijomis ir Leo LT. Inauguracijos kalboje Prezidentė taip pat priminė: Gyvenkime be oligarchizuotų monopolijų, neskaidrių sandėrių. Leo LT sandorį dauguma žmonių kaip tik laiko oligarchizacijos simboliu. Ir štai atėjo momentas, kuomet D. Grybauskaitė gali įrodyti, kad jos darbai nesiskiria nuo pažadų. Tai yra sugriauti tai, ką dvejus metus Gediminas Kirkilas ir Andrius Kubilius neskaidriai kūrė su savo partiečiais bei sąjungininkais, tarnaudami ne valstybės, o VP dešimtuko interesams.
|
|
Dėl padėties Lietuvos bankų sistemoje
Lietuvos socialdemokratų sąjungos viešas laiškas
Lietuvos Respublikos Prezidentei, Lietuvos Respublikos Seimui, Lietuvos Respublikos Vyriausybei, Lietuvos Respublikos Finansų ministrei, Lietuvos bankui Šiuo metu Lietuvoje susidarė paradoksali ekonominė finansinė padėtis. Bankinėje sistemoje indėlių palūkanos litais pasiekė nesuprantamas aukštumas net iki 9 procentų. Atitinkamai paskolų palūkanos irgi pasiekė seniai neregėtus dydžius apie 13 proc. Kyla natūralus klausimas: kas vyksta Lietuvos bankuose? Šalyje veikiant valiutų valdybos modeliui, esant litui tvirtai susietam su euru, veikiant Lito patikimumo įstatymui, lito vertei esant vos ne pusantro karto padengtai tvirtos valiutos rezervais, paskolų litais palūkanų dydis tris kartus didesnis negu palūkanų eurais. Juk esant tokioms sąlygoms lito stabilumui niekas negresia. Tuomet kas tai? Gal tai kažkieno parengtas planas sugriauti Lietuvos ekonomiką? Skolintis litais su tokiomis drastiškomis palūkanomis galima tik veikiant nelegaliose ginklų prekybos, prostitucijos, lošimų, narkotikų prekybos sferose. Normaliame pramonės, statybos, paslaugų versle pelnas paprastai neviršija 10 procentų, o krizės sąlygomis dar mažiau. Tai kokiu būdu pasiskolinti apyvartinėms lėšoms, kaip vystyti verslą Lietuvoje?
|
|
Lietuvos vardas paminėtas dar anksčiau?
Lotyniškai parašytuose Kvedlingburgo metraščiuose (Annales Quedlinburgenses) pateikiama informacija apie 1009 metais nužudytą arkivyskupą Bruno in confinio Rusciæ et Lituæ, tai reiškia Rusijos ir Lietuvos paribiuose. Iki šiol tai seniausias Lietuvos vardo paminėjimas. Petro Joniko Lietuvių kalbos istorija pasirodė 1952 metais Čikagoje. Šis veikalas duoda daug įdomios medžiagos apie Lietuvių kalbos istoriją nuo priešistorinių laikų iki dvidešimtojo amžiaus vidurio. Apie Lietuvos vardą Jonikas rašo: Pirmą kartą lietuvių vardą pamini vienas Karolio Didžiojo (768-814) žvalgas. Mat kurdamas imperiją Karolis Didysis norėjo žinoti, kokios tautos gyvena Europoje ir kokios jų jėgos. Tad jo agentai ir sužinojo, kad už slavų gyvena lietuviai.
|
|
|