| RUBRIKOS |
|
ARCHYVAI
|
|
2001 metai |
|
Mūšios parke rymo partizanų kryžiai Kazimieras DOBKEVIČIUS
Ukmergės rajone monsinjoro Adolfo Svarinsko iniciatyva ir rūpesčiu sutvarkytas Mūšios parkas ir jame kiekvienam Didžiosios Kovos partizanų apygardos kovotojų būriui išskobtas dailus ąžuolinis kryžius. Šiame parke pastatytas kryžius ir Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentui Ronaldui Reiganui, ir popiežiui Jonui Pauliui II. Tai savotiškas memorialas Lietuvos laisvės kovotojams, todėl kasmet čia susirenka gausus būrys buvusių rezistentų, ryšininkų, politinių kalinių ir tremtinių pagerbti kovos bendražygius, pasimelsti už juos šv. Mišiose, aukojamose po atviru dangumi. Liepos 18-ąją, šeštadienį, Mūšios parke šv. Mišias aukojo Panevėžio vyskupas Jonas Kauneckas, apaštalinis protonotaras Bronius Antanaitis, mons. A. Svarinskas, Ukmergės dekanas kun. Gintautas Kabašinskas, Ariogalos ir Keturvalakių klebonai kunigai Gintautas Jankauskas ir Vaidotas Labašauskas, kun. Petras Tavoraitis. Į susitikimą atvyko Lietuvos užsienio reikalų ministras Vygaudas Ušackas, Lietuvos Seimo nariai: Auksutė Ramanauskaitė-Skokauskienė, Rytas Kupčinskas, atsargos generolas Jonas Kronkaitis, KASP vadas plk. Antanas Plieskis, LLKS prezidiumo pirmininkas dim. plk. Jonas Čeponis, Didžiosios Kovos partizanų apygardos vadas dim. kpt. Augustinas Švenčionis, Lietuvos ateitininkų federacijos pirmininkas Liutauras Serapinas, Lietuvos Sąjūdžio Kauno skyriaus pirmininkas Raimundas Kaminskas, prof. Ona Voverienė ir kiti Lietuvos patriotai. Šv. Mišių metu vyskupas J. Kauneckas kalbėjo apie Lietuvos okupaciją. Lietuvos kaimo jaunimas prieškariu tikėjo į Dievą, labai troško mokytis, siekti žinių, tobulėti, tačiau komunistinis gaivalas apvertė visus planus. Jau 1940 metais prasidėjo represijos prieš Lietuvos piliečius, trėmimai, tardymai, kankinimai, o antrą kartą sugrįžę sovietai išsijuosę nesivaržė žudyti nekaltų žmonių. Ganytojas priminė Rainių, Klepočių, Pravieniškių ir kitas tragedijas. Lietuva nenorėjo tarnauti okupantams ir stojo į kovą, kuri tęsėsi bemaž dešimtmetį (19441953). Jauni vyrai paėmė ginklą į savo rankas, nors jiems tebuvo tik aštuoniolikadvidešimt metų. Nuožmią kovą be pagalbos iš užsienio lietuviai pralaimėjo, bet liko šios kovos pėdsakas visų lietuvių širdyse, atmintyje, sieloje. Tai padėjo mūsų tautai atkurti Lietuvos nepriklausomybę. Šių dienų Lietuvos rykštė besaikis girtuokliavimas. Labai retai jaunimo renginiai apsieina be alkoholinių gėrimų. Artėja mokslo metų pradžia. Didelė tikimybė, kad ir šiemet jaunimas rudens mokslą metų pradžią pažymės ugninio vandens lašais... Ateitininkų federacijos pirmininkas L. Serapinas apžvelgė Lietuvos ateitininkų veiklą. Prelegentas sakė, kad dabartinė ateitininkų karta labai sunkiai skynėsi kelią į savęs atradimą: jiems teko įveikti buldozerinį ateizmą, sąmonės stagnaciją. Pirmininkas pateikė keletą pavyzdžių iš nūdienos ateitininkų veiklos. Liepos mėnesį Kasčiūnų kaimo rajone savo stovyklą įkūrę ateitininkai labai susidomėję klausėsi legendinio partizano, Vyčio kryžiaus ordino kavalieriaus Juozo Jakavonio-Tigro, Adolfo Ramanausko-Vanago ryšininko, kurio sodyboje iškasto bunkerio (vadavietės) nerado kagėbistai, pasakojimų. Dabar čia, ant Merkio upės kranto, atkurtas bunkeris. Jaunieji ateitininkai susidomėję lanko buvusias partizanų vadavietes, išmoko daug partizanų dainuojamų dainų, kurias vakare prie laužo jas su užsidegimu dainuoja. L. Serapinas labai teigiamai įvertino istorinę knygą apie Didžiosios Kovos partizanų apygardos veiklą, bet labai apgailestavo, kad šios knygos tiražas tik 500 egzempliorių. Pasak L. Serapino, tiražas turėtų būti dešimteriopai didesnis. Išsamų pranešimą apie Lietuvos dvasinę padėtį perskaitė buvęs politinis kalinys Petras Plumpa (jį spausdinome praėjusį penktadienį). LLKS prezidiumo pirmininkas dim. plk. J. Čeponis perskaitė rezoliuciją kreipimąsi į aukščiausius valstybės vadovus, kuriame, be kita ko, sakoma: Šventės dalyviai pažymi, kad Lietuvoje jau išaugo naujos kartos, nežinančios okupacijos laikų represijų, kad dabar visuomenė ir ypač moksleiviai yra palikti be būtino švietimo apie Tautos krauju, ugnimi rašytos, kupinos pergalių ir skaudžių netekčių istoriją ir pagarbos jai ugdymą. (...) Ateizmas, kaip buldozeris, naikino lietuvių dvasingumą ir tautinę sąmonę. Tauta patyrė didžiausias kančias, tačiau naujųjų amžių istorijoje ir mokslo vadovėliuose apie tai mažai arba visai nerašoma, juose daug slėpinių ir klastočių. Priešiškos Lietuvos nepriklausomybei jėgos laukia, kad išėjus iš gyvenimo paskutiniams XX amžiaus Laisvės kovų dalyviams neliks istorinių įvykių liudininkų ir naujos kartos natūraliai patikės klastotėmis. (...) Toleruojama plataus masto šešėlinė veikla ir kai kurių piliečių lobizmas, net užsienyje perkant nekilnojamąjį turtą ir kaupiant kapitalą. Tai ir kitos negerovės labai pakerta moralę, sukelia mažas pajamas turinčių žmonių teisėtą nepasitenkinimą, nepagarbą blogai dirbančiai valdžiai. Pasitarimo dalyviai reikalauja, kad tolimesniam laikui atidėjus kai kurias ne pirmo būtinumo statybas, neatidėliotinai būtų parengtas respublikinis projektas ir Vilniuje, Lukiškių aikštėje, pagaliau būtų pastatytas Lietuvos Laisvės paminklas, kuris bylotų apie Lietuvos valstybės praeitį, keltų piliečių pasididžiavimą savo Tauta, pagarbą istorijai ir jos didvyriams. Į susirinkusius kreipėsi ir renginio dalyvius sveikino mons. A. Svarinskas, Lietuvos Seimo nariai A. Skokauskienė, R. Kupčinskas, Didžiosios Kovos partizanų apygardos vadas dim. kpt. A.Švenčionis, atsargos generolas J. Kronkaitis, čečėnų rašytojas V. Jelchojevas. Renginio metu giedojo ir dainavo Ukmergės miesto Tremtinių ir politinių kalinių sąjungos mišrus choras. Paskui pasitarimo dalyviai vaišinosi gardžia kareiviška koše ir karšta arbata. Šių metų rudenį Mūšios parke numatomas turiningas renginys Lietuvos moksleiviams. Patriotinės jėgos Lietuvoje tęsia budėjimą.
Ukmergės rajonas
© 2009 XXI amžius |
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |