Pirmasis puslapis
Aktualijos
Darbai
Istorija
    ir dabartis
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją

Popiežiaus mąstymai Žolinės iškilmei

Mindaugas BUIKA

Dievas iš kiekvieno laukia savojo „taip“

Pagrindinės liturginės Švč. Mergelės Marijos šventės, jos Ėmimo į dangų iškilmės šventimas vėl paskatino popiežių Benediktą XVI pamąstyti apie Dievo Motinos kulto prasmingumą krikščionio religiniame gyvenime. Štai sekmadienį po Žolinės kalbėdamas prie jo vasaros rezidencijos Kastelgandolfe susirinkusiems maldininkams bendrai „Viešpaties Angelas“ maldai Šventasis Tėvas paaiškino, jog kaip ir Marija, tikintieji yra pašaukti sakyti „taip“ Dievui. Jis taip pat sugretino tos dienos Evangelijos skaitiniuose girdėtus Jėzaus žodžius: „Aš esu gyvoji duona, nužengusi iš dangaus“ (Jn 6, 51) su Dievo Motinos paėmimu į dangų – kiekvienu atveju vartojama „dangaus“ sąvoka – patvirtina grįžtamąją eigą: „Marija buvo „iškelta“ į tą vietą, iš kurios „nužengė“ jos Sūnus“. Iš tikrųjų įvyksta savotiškas apsikeitimas, kadangi tapdamas „gyvąja duona“ Dievo Sūnus būtent per Švč. Mergelės Marijos „taip“ Dievui Tėvui gimdamas įgyja konkrečią žemiškąją esamybę. Tuo tarpu Švč. Mergelės Marijos kūnas, iš kurio gimė Dievo Sūnus, jos žemiškojo gyvenimo pabaigoje dangiškojo Tėvo yra pasiimamas į amžinybę. „Šiuose mainuose kaip visuomet Dievas pirmasis parodo iniciatyvą“, tačiau Jam „taip pat reikia kūrinio atsako, Marijos „taip“, jos kūno konkrečios egzistencijos, kad paruoštų medžiagą (gimusį Jėzų Kristų) savajai aukai“, – aiškino popiežius Benediktas XVI. Toji auka – tai ant kryžiaus mirusio Atpirkėjo kūnas ir kraujas, kaip išganymo įrankis, kuris Eucharistijos sakramente tampa tikinčiojo dvasiniu maistu ir gėrimu.

Žolinė pagrindinėje latvių šventovėje

Romas BACEVIČIUS

Žolinės šv. Mišių metu prie Agluonos bazilikos

Daugelį metų Žolinę šventęs Lietuvos bažnyčiose, šiemet nusprendžiau pasinaudoti bičiulių kvietimu ir nuvykti į svarbiausią kaimyninės Latvijos katalikų maldininkų vietą Agluoną. Bičiuliai užtikrino, kad patirsiu neišdildomų įspūdžių. Nusprendžiau pasinaudoti šiuo pasiūlymu.

Į Agluoną išvykome rugpjūčio 14-osios, penktadienio, rytą. Mat svarbiausias renginys – Kryžiaus kelio procesija – ten vyksta Žolinės išvakarėse, 22 valandą. Privažiavę pagrindinę žiedinę sankryžą, kurios viduryje stovi kryžius, įsiliejome į ilgą automobilių, vykstančių į Agluoną, koloną. Pagrindinėje Latvijos maldininkų vietoje policininkai reguliavo automobilių eismą ir rodė, kuriam kur pasukti. Didžiulė ežero lanka buvo pilna automobilių. O jie vis važiavo ir važiavo, kol lanka buvo visiškai užpildyta. Atvykėliai pamažu kūrėsi būsimai nakvynei. Daugelis statėsi palapines. Pasistatėme ir mes. Žvalgiausi aplink – gal pamatysiu dar ką iš Lietuvos? Tačiau visų automobilių valstybiniai numeriai buvo latviški.

Atidarytas Sakralinio meno centras

Vytautas Bagdonas

Visus įeinančius į centrą pasitinka monsinjoro Alberto Talačkos portretas

Turistų mėgstami kurortiniai Anykščiai dabar turi dar vieną traukos objektą. Tradicinės Anykščių miesto šventės metu duris iškilmingai atvėrė Sakralinio meno centras. Jis įsikūrė pačiame miesto centre, Vilniaus gatvėje, netoli Anykščių šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčios. Namas buvo pastatytas 1930 metais už parapijiečių lėšas ir tarnavo kaip parapijos salė, pavadinta poeto ir vyskupo Antano Baranausko vardu. Tarybiniais metais čia veikė kultūros namai, vėliau įsikūrė parduotuvės. Prekybininkai čia šeimininkavo ilgą laiką – net ir Nepriklausomos Lietuvos laikais. Kai buvusi parapijos salė buvo sugrąžinta teisėtiems šeimininkams, Anykščių dekanas, parapijos klebonas kanauninkas Stanislovas Krumpliauskas parodė gražią iniciatyvą, kad buvęs anykštėnų kultūros židinys vėl tarnautų kultūriniams ir dvasiniams poreikiams tenkinti. Juk daugelį metų buvo sprendžiamas šviesios atminties monsinjoro Alberto Talačkos Anykščiams ir anykštėnams dovanoto kultūrinio palikimo eksponavimo klausimas. Rajono vadovai vis suko galvas, kur eksponuoti visą gyvenimą  monsinjoro rinktus meno kūrinius, kur padėti tūkstantinę biblioteką, kad knygomis, albumais,  periodika, rankraščiais galėtų pasinaudoti visuomenė. Todėl kanauninko S. Krumpliausko pasiūlymas pasinaudoti šiuo pastatu buvo tikras išsigelbėjimas. Tiesa, senutėliam pastatui prireikė nemenko remonto, tačiau tam lėšų buvo surasta Anykščių rajono biudžete...

Tūkstantmečio žygis: nuo Prezidentūros iki Meškininkų piliakalnio

Aleksandras Bosas stato kryžių šv. Brunono misijai atminti

Liepos 10-ąją Lietuvos senovinės automototechnikos klubo nariai, palydėti prezidento Valdo Adamkaus, jau istoriniais tapusiais automobiliais iš sostinės suko Trakų, Kernavės, Kauno link. Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmečiui skirto žygio tikslas – aplankyti Lietuvai ypač svarbias vietas ir nuvažiavus apie 1000 km kelionę baigti prie Jurbarko rajone esančio Meškininkų piliakalnio, liudijančio čia buvus kunigaikščio Netimero pilį ir mūsų valstybės ištakas.

Padėkos ir vilties eisena

Antanas Račas,

Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo akto signataras,
VšĮ „Krikščioniškosios kultūros instituto“ konsultantas

Eisena į Šiluvą pajudėjo iš Tytuvėnų

Rugpjūčio mėnesį minimos dvi datos, reikšmingos naujausių dienų istorijai: rugpjūčio 23-oji ir rugpjūčio 31-oji. Prieš 70 metų rugpjūčio 23 dieną buvo pasirašyti Molotovo-Ribentropo susitarimai, nulėmę daugelio tautų ir milijonų žmonių likimus. Praėjus savaitei po susitarimų pasirašymo Vokietija, o vėliau ir Tarybų Sąjunga užpuola Lenkiją. Tokia Antrojo pasaulinio karo pradžia. 1940 metais Baltijos valstybes okupuoja sovietinė kariuomenė. Okupacija padalino tautą į kolaborantus, padėjusius okupantams  įgyvendinti jų tikslus, ir tuos, kurie aktyviai priešinosi okupacijai, žuvo ar buvo pasiųsti lagerių kančioms. Vėliau ginkluotą kovą keitė pasyvesnis priešinimasis ir prisitaikymas, siekiant išsaugoti tikėjimą ir tautiškumą, neleisti užgesti laisvės vilčiai. Bažnyčia buvo vienintelė viešai veikusi opozicija ateistinei valdžios ideologijai. Retkarčiais pasirodydavo pogrindžio leidiniai, bet svarbiausia nuolat leidžiama buvo „Katalikų Bažnyčios kronika“. Tuometiniai valdžiai nepasisekė sunaikinti šį leidinį, nors daugybė žmonių dėl to buvo suimta ir įkalinta. Kitas reiškinys, gąsdinęs komunistinę valdžią, buvo kryžių statymas Kryžių kalne ir Eucharistijos bičiulių eisenos į Kryžių kalną ar iš Tytuvėnų į Šiluvą. Ne vienas buvo apkaltintas eisenų organizavimu, nuteistas ir įkalintas. Kad paskutiniaisiais rugpjūčio sekmadieniais maldininkai neitų iš Tytuvėnų į Šiluvą, tuometinė valdžia išgalvojo „kiaulių marą“, pasikvietė kariuomenę, kuri praktiškai apsupo Tytuvėnus ir Šiluvą ir kuri turėjo nieko neįleisti į apsuptą teritoriją.

Padėtas simbolinis kertinis akmuo

Rūta Kazlauskaitė

Simbolinį kertinį akmenį padėjo (iš kairės): „Renovabis“ fondo atstovė dr. Angelika Schmaehling, Augsburgo vyskupijos Kolpingo švietimo centro vadovas Josef Paul, Tarptautinės Kolpingo draugijos sekretorius Hubert Tintelott, Triero vyskupijos Kolpingo draugijos pirmininkas Andreas Heinrich, Lietuvos Kolpingo draugijos valdybos pirmininkas kanauninkas Saulius Filipavičius, vyskupas Jonas Ivanauskas, Kauno miesto meras Andrius Kupčinskas ir Kolpingo kolegijos direktorė Lina Kalibataitė

Liepos 11 dieną vyko simbolinė kertinio akmens padėjimo  ceremonija naujajam Kolpingo kolegijos namui Kaune.  Siekiant išsaugoti atkastus  XVI amžiaus rūsių fragmentus, bus atlikti šlaitų sutvirtinimo darbai. Būsimajame Kolpingo name įsikurs Kolpingo kolegija,  kurioje vyks formalaus ir neformalaus švietimo įvairaus amžiaus grupėms renginiai. Namas bus  pritaikytas neįgaliųjų reikmėms.   

Mūšios parke rymo partizanų kryžiai

Kazimieras DOBKEVIČIUS

Šv. Mišios Didžiosios Kovos apygardos partizanų parke

Ukmergės rajone monsinjoro Adolfo Svarinsko iniciatyva ir rūpesčiu sutvarkytas Mūšios parkas ir jame kiekvienam Didžiosios Kovos  partizanų apygardos kovotojų būriui išskobtas dailus ąžuolinis kryžius. Šiame parke pastatytas kryžius ir Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentui Ronaldui Reiganui, ir popiežiui Jonui Pauliui II. Tai savotiškas memorialas Lietuvos laisvės kovotojams, todėl kasmet čia susirenka gausus būrys buvusių rezistentų, ryšininkų, politinių kalinių ir tremtinių pagerbti kovos bendražygius, pasimelsti už juos šv. Mišiose, aukojamose po atviru dangumi. Liepos 18-ąją, šeštadienį, Mūšios parke šv. Mišias aukojo Panevėžio vyskupas Jonas Kauneckas, apaštalinis protonotaras Bronius Antanaitis, mons. A. Svarinskas, Ukmergės dekanas kun. Gintautas Kabašinskas, Ariogalos ir Keturvalakių klebonai kunigai Gintautas Jankauskas ir Vaidotas Labašauskas, kun. Petras Tavoraitis. Į susitikimą atvyko Lietuvos užsienio reikalų ministras Vygaudas Ušackas, Lietuvos Seimo nariai: Auksutė Ramanauskaitė-Skokauskienė, Rytas Kupčinskas, atsargos generolas Jonas Kronkaitis, KASP vadas plk. Antanas Plieskis, LLKS prezidiumo pirmininkas dim. plk. Jonas Čeponis, Didžiosios Kovos partizanų apygardos vadas dim. kpt. Augustinas Švenčionis, Lietuvos ateitininkų federacijos pirmininkas Liutauras Serapinas, Lietuvos Sąjūdžio Kauno skyriaus pirmininkas Raimundas Kaminskas, prof. Ona Voverienė ir kiti Lietuvos patriotai.          

Daugiabučio bendruomenė šventė Žolinę

Kazimieras DOBKEVIČIUS

Albinas Staugaitis (antras iš kairės) tarp garbingų renginio svečių

Unikalus atvejis, kai vieno namo gyventojų bendruomenė jau keturiolika metų kartu švenčia vieną gražiausių religinių švenčių – Žolinę – Švenčiausios Mergelės Marijos, Dievo Motinos Dangun ėmimo šventę. Šios bendruomenės tradicijos iniciatorius – Lietuvos rezistencijos kovų dalyvis, politinis kalinys, Šaulių sąjungos narys Albinas Staugaitis su žmona Onute.

Kryžius parapijos jubiliejui

Aukštosios Panemunės Švč. Mergelės Marijos Vardo bažnyčios 150 metų ir Lietuvos tūkstantmečio jubiliejaus proga šalia šventoriaus iškilo kryžius

Rugpjūčio 16-ąją, sekmadienį, Aukštosios Panemunės parapija ne tik šventė Šv. Roko atlaidus, bet ir minėjo kelis jubiliejus – Švč. Mergelės Marijos Vardo bažnyčios pastatymo 150 metų ir Panemunės vardo istoriniuose šaltiniuose paminėjimo 450 metų jubiliejus. Parapijoje lankęsis Vilkaviškio vyskupas Rimantas Norvila pašventino bažnyčios 150 metų ir Lietuvos tūkstantmečio  jubiliejaus proga pastatytą kryžių (skulptorius Sigitas Straigys, iniciatorė gyd. Daiva Rekienė). Bažnyčioje buvo aukojamos net ketverios šv. Mišios, o Sumos koncelebracijai vadovavo ir homiliją pasakė vyskupas R. Norvila, kartu koncelebravo mons. dr. Arūnas Poniškaitis, mons. dr. Artūras Jagelavičius, kunigai Virginijus Birjotas ir Vytautas Kajokas. Procesijoje aplink bažnyčią dalyvavo ne tik šios parapijos klebonas kan. Deimantas Brogys, vikaras kun. Rimantas Simanavičius, altaristai kan. Pranas Liutvinas ir kun. Petras Kražauskas, bet  dar daugiau svečių kunigų: Kęstutis Bekasovas, Virginijus Gražulevičius,  Jonas Katulis, Robertas Skrinskas. Po šv. Mišių kauniečiai turėjo galimybę pasidžiaugti gausybe renginių.

Vilkaviškio vyskupijoje

Šakių dekanate

Vartai į antrąjį Lietuvos vardo tūkstantmetį

Prie paminklo kalba Lukšių seniūnas Vidas Cikana. Centre – autorius Vladas Kuzinas

LUKŠIAI. Liepos 25 dieną, šeštadienį, gražią tarptautinę kalvystės mugę, vykusią Zyplių dvare, vainikavo miestelio centre Siesarties vingio parkelyje ant pylimo iškilęs naujas statinys – simboliniai vartai į antrąjį Lietuvos vardo tūkstantmetį. Tai 12 tonų sverianti 8 metrų aukščio ir 6 metrų pločio keturių sujungtų kryžių kompozicija, papuošta trimis metalinėmis 3,5 metrų aukščio saulutėmis. Jas nukalė kalvystės mugėje Kalvių kalviu išrinktas vilnietis Vladas Kuzinas su mokiniais. Autoriai turi vilties, kad saulutės apšvies mūsų kraštą vilties, geranoriškumo ir pilietiškumo šviesa.

Per Šv. Onos atlaidus – smuiko virtuozo koncertas

Griškabūdžio bažnyčioje smuikuoja Martynas Švėgžda fon Bekker

GRIŠKABŪDIS. Liepos 26 dieną, sekmadienį, Kristaus Atsimainymo bažnyčioje buvo švenčiami Šv. Onos atlaidai. Sumos šv. Mišių kancelebracijai vadovavo Vilkaviškio klebonas ir dekanas prel. Vytautas Gustaitis, dalyvavo kraštietis Garliavos klebonas kun. Kęstutis Vosylius. Į atlaidus taip pat atvyko kun. Viktoras Daujotis, buvęs klebonas kun. Vytautas Užkuraitis, iš šios parapijos kilę kunigai Albinas Paltanavičius ir Andrius Vaitkūnas. Per atlaidus ir kitas šventes klebonas kun. Nerijus Žvirblys į bažnyčią nuolat koncertuoti pasikviečia žymių profesionalių klasikinės muzikos atlikėjų. Šįkart visą valandą gausią publiką džiugino smuikininkas Martynas Švėgžda fon Bekker, pagriežęs ne tik J. S. Bacho, V. Barkausko, bet ir savo kūrinių. Smuiko virtuozą labai sužavėjo bažnyčios aura – čia net būtų galima daryti įrašus.

Aleksoto dekanate

Pirmoji Komunija –     per Valstybės dieną

Kun. Kazimieras Skučas su Pirmąją Komuniją priėmusiais vaikais

PAŽĖRAI. Liepos 6-ąją – Lietuvos Karaliaus Mindaugo karūnavimo Valstybės dieną – Švč. Jėzaus širdies bažnyčioje šv. Mišiomis, kurias aukojo klebonas kun. Kazimieras Skučas, buvo paminėtas Lietuvos  vardo paminėjimo tūkstantmetis. Tą dieną būrelis vaikų priėmė Pirmąją Komuniją. Kunigas pasakė prasmingą pamokslą ne tik apie Lietuvos tūkstantmetį, bet ir paragino vaikučius mylėti ne tik Dievą, bet ir Tėvynę. Juk Pirmosios Komunijos šventė per Valstybės dieną įpareigoja užaugti dorais ir pavyzdingais lietuviais. Po šv. Mišių visi susirinkusieji bažnyčioje sugiedojo „Tautišką giesmę“ – Lietuvos valstybės himną. Paskui keli kalbėtojai priminė, kokia sena ir didinga esanti Lietuvos valstybės istorija, o Alšėnų ir Pažėrų folkloriniai ansambliai padainavo gražių lietuviškų dainų.

Telšių vyskupijoje

Žemaičių Kalvarijos dekanate

Klebono išlydėtuvės

Kan. Donatas Stulpinas bendrauja su jauniausios kartos atstove

PLUNGĖ. Rugpjūčio 2-ąją su savo  parapijiečiais atsisveikino Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios klebonas kan. Donatas Stulpinas. Jis gavo paskyrimą dirbti Švėkšnoje. Per klebono darbo Plungėje metus bažnyčia tapo tikra šio Žemaitijos rajono centro puošmena. Privažiavimai iki jos ar automobilių stovėjimo vietos bei takai šventoriuje išgrįsti trinkelėmis, šventovės grindys blizga kaip veidrodis. Kan. D. Stulpinas per vienuolika metų pakrikštijo apie 4 tūkstančius naujagimių ir palaidojo maždaug 3,5 tūkstančio mirusiųjų. Čia jis atšventė ir savo kunigystės 20 metų sukaktį. Tardamas atsisveikinimo žodį parapijiečiams  kan. D. Stulpinas dėkojo kunigams, Bažnyčios tarnams, chorų vadovams bei visiems, prisidėjusiems prie šventovės grožio saugojimo. Kartu jis pastebėjo, kad kunigui svarbiausia – ne remontuoti bažnyčią, bet evangelizuoti žmones,  gražiai su jais sutarti, tinkamai tarnauti. Klebonas ragino išsaugoti iš tėvų perimtą tikėjimą kaip didžiulę dovaną. Geru žodžiu jis minėjo buvusias ir dabartinę rajono Tarybą.

Gargždų dekanate

Bažnyčioje – svečias iš Dublino

Svečias iš Dublino kun. Egidijus Arnašius su Gargždų parapijos klebonu kanauninku Jonu Paulausku

GARGŽDAI. Rugpjūčio 9-ąją, sekmadienį, Sumos šv. Mišias bažnyčioje aukojo iš Dublino pasisvečiuoti parvykęs lietuvių katalikų misijos kapelionas Airijoje kunigas Egidijus Arnašius. Po šv. Mišių  jam dėkojo parapijos klebonas kanauninkas Jonas Paulauskas, parapijos Marijos legiono atstovės, ateitininkai. Kunigas Egidijus yra žinomas daugelio jaunimo bei vyresniųjų mėgstamų dainų, giesmių autorius ir atlikėjas, puikiai grojantis gitara. Susirinkusiesiems jis atliko dainą „Nemunais į laisvę“ ir papasakojo, kad ruošiasi išleisti dar muzikinę plokštelę „Nemunais į laisvę“, kuri jau buvo išleista prieš 10 metų. Naują šios plokštelės tiražą kunigas Egidijus sakė skirsiąs Evangelijos žinios Lietuvai tūkstantmečiui. Kan. J. Paulauskas papasakojo, kad kovo mėnesį Lietuvos užsienio reikalų ministerija už nuopelnus garsinant Lietuvos vardą ir telkiant lietuvius Airijoje kun. E. Arnašių apdovanojo garbės  ženklu „Lietuvos Tūkstantmečio Žvaigždė“. Šio ženklo įteikimo ceremonijoje Užsienio reikalų ministerijoje dalyvavo ir Gargždų klebonas bei kun. Stanislovas Anužis.

Vilniaus arkivyskupijoje

Varėnos dekanate

Tikras pabuvimas drauge

Paminklinį akmenį „Lietuvos vardui – tūkstantis“ atidengia Varėnos parapijos klebonas dekanas kun.Valentinas Virvičius ir UAB „Varėnos statyba“ gen. direktorius Vytas Valentukevičius

VARĖNA. Liepos 12 dieną Šv. arkangelo Mykolo parapijos bendruomenė šventė Lietuvos vardo ir Evangelinės žinios tūkstantmetei Lietuvai jubiliejų, kartu pažymėdami ir parapijos jubiliejinių metų pabaigą. Buvo aukojamos šv. Mišios už Tėvynę, jose giedojo Varėnos kultūros centro mišrus choras „Varpilė“ ir parapijos choras. Po šv. Mišių visi giedodami patraukė prie naujo paminklo bažnyčios šventoriuje. Paminklą pašventinęs klebonas dekanas kun. Valentinas Virvičius papasakojo paminklo atsiradimo istoriją.

Po Pažaislio dangumi liejosi giesmės

Rimantas KLEVEČKA

Šv. Mišios Pažaislio vienuolyno didžiajame kieme

Iškilmingiausia ir gražiausia rugpjūčio šventė – Žolinė – Švenčiausiosios Mergelės Marijos Ėmimo į Dangų iškilmė. Visame krašte gausu Dievo Motinai skirtų šventovių, daugelyje jų Žolinių dieną vyko atlaidai, gausiai sutraukę tikinčiuosius. Pivašiūnai, Krekenava, Palanga, Rokiškis, Zarasai – ilgai tektų vardinti visas garsiąsias Lietuvos šventoves, kuriose nuo seno gerbiama Dievo Gimdytoja, o ypač kontempliuojama jos Ėmimo į dangų paslaptis, kuri yra tarytum Amžinybės pažadas ir viltis visiems, žengiantiems šios žemės keliais.

Už dūmų uždangos

Giedrius GRABAUSKAS-KAROBLIS

Vienu pagrindinių šios vasaros politinių įvykių tapo Tautos prisikėlimo partijos (TPP) frakcijos skilimas. Nors formaliai partija išlieka viena, bet Seime jai atstovauja dvi frakcijos – Tautos prisikėlimo partijos frakcija ir „Ažuolo“ frakcija. Pirmajai priklauso TPP frakcijos seniūnas L. Dinius, teisininkas A. Sacharukas ir žurnalistas  S. Stoma ir jų šalininkai, o „Ažuolo“ frakcijai – A. Valinsko šalininkai. Kivirčai partijoje vyko dar pavasarį, o dabar buvę kolegos virto atvirais oponentais. Prognozuojama, kad rugsėjo 10 dieną prasidėsianti Seimo sesija bus karšta. Per šią sesiją teks priimti daug lemtingų įstatymų, o pačiame Seime daugėja susiskaldymo ženklų, tad galima laukti įvairių staigmenų.