|
RUBRIKOS
|
|
ARCHYVAI
|
|
2001 metai |
Rugpjūčio 16-ąją, sekmadienį, Aukštosios Panemunės parapija ne tik šventė Šv. Roko atlaidus, bet ir minėjo kelis jubiliejus Švč. Mergelės Marijos Vardo bažnyčios pastatymo 150 metų ir Panemunės vardo istoriniuose šaltiniuose paminėjimo 450 metų jubiliejus. Parapijoje lankęsis Vilkaviškio vyskupas Rimantas Norvila pašventino bažnyčios 150 metų ir Lietuvos tūkstantmečio jubiliejaus proga pastatytą kryžių (skulptorius Sigitas Straigys, iniciatorė gyd. Daiva Rekienė). Bažnyčioje buvo aukojamos net ketverios šv. Mišios, o Sumos koncelebracijai vadovavo ir homiliją pasakė vyskupas R. Norvila, kartu koncelebravo mons. dr. Arūnas Poniškaitis, mons. dr. Artūras Jagelavičius, kunigai Virginijus Birjotas ir Vytautas Kajokas. Procesijoje aplink bažnyčią dalyvavo ne tik šios parapijos klebonas kan. Deimantas Brogys, vikaras kun. Rimantas Simanavičius, altaristai kan. Pranas Liutvinas ir kun. Petras Kražauskas, bet dar daugiau svečių kunigų: Kęstutis Bekasovas, Virginijus Gražulevičius, Jonas Katulis, Robertas Skrinskas. Po šv. Mišių kauniečiai turėjo galimybę pasidžiaugti gausybe renginių. |
||
|
|
||
Mūšios parke rymo partizanų kryžiai Kazimieras DOBKEVIČIUS
Ukmergės rajone monsinjoro Adolfo Svarinsko iniciatyva ir rūpesčiu sutvarkytas Mūšios parkas ir jame kiekvienam Didžiosios Kovos partizanų apygardos kovotojų būriui išskobtas dailus ąžuolinis kryžius. Šiame parke pastatytas kryžius ir Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentui Ronaldui Reiganui, ir popiežiui Jonui Pauliui II. Tai savotiškas memorialas Lietuvos laisvės kovotojams, todėl kasmet čia susirenka gausus būrys buvusių rezistentų, ryšininkų, politinių kalinių ir tremtinių pagerbti kovos bendražygius, pasimelsti už juos šv. Mišiose, aukojamose po atviru dangumi. Liepos 18-ąją, šeštadienį, Mūšios parke šv. Mišias aukojo Panevėžio vyskupas Jonas Kauneckas, apaštalinis protonotaras Bronius Antanaitis, mons. A. Svarinskas, Ukmergės dekanas kun. Gintautas Kabašinskas, Ariogalos ir Keturvalakių klebonai kunigai Gintautas Jankauskas ir Vaidotas Labašauskas, kun. Petras Tavoraitis. Į susitikimą atvyko Lietuvos užsienio reikalų ministras Vygaudas Ušackas, Lietuvos Seimo nariai: Auksutė Ramanauskaitė-Skokauskienė, Rytas Kupčinskas, atsargos generolas Jonas Kronkaitis, KASP vadas plk. Antanas Plieskis, LLKS prezidiumo pirmininkas dim. plk. Jonas Čeponis, Didžiosios Kovos partizanų apygardos vadas dim. kpt. Augustinas Švenčionis, Lietuvos ateitininkų federacijos pirmininkas Liutauras Serapinas, Lietuvos Sąjūdžio Kauno skyriaus pirmininkas Raimundas Kaminskas, prof. Ona Voverienė ir kiti Lietuvos patriotai. |
||
|
|
||
Daugiabučio bendruomenė šventė Žolinę Kazimieras DOBKEVIČIUS
Unikalus atvejis, kai vieno namo gyventojų bendruomenė jau keturiolika metų kartu švenčia vieną gražiausių religinių švenčių Žolinę Švenčiausios Mergelės Marijos, Dievo Motinos Dangun ėmimo šventę. Šios bendruomenės tradicijos iniciatorius Lietuvos rezistencijos kovų dalyvis, politinis kalinys, Šaulių sąjungos narys Albinas Staugaitis su žmona Onute. |
||
|
|
||
Atidarytas Sakralinio meno centras Vytautas Bagdonas
Turistų mėgstami kurortiniai Anykščiai dabar turi dar vieną traukos objektą. Tradicinės Anykščių miesto šventės metu duris iškilmingai atvėrė Sakralinio meno centras. Jis įsikūrė pačiame miesto centre, Vilniaus gatvėje, netoli Anykščių šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčios. Namas buvo pastatytas 1930 metais už parapijiečių lėšas ir tarnavo kaip parapijos salė, pavadinta poeto ir vyskupo Antano Baranausko vardu. Tarybiniais metais čia veikė kultūros namai, vėliau įsikūrė parduotuvės. Prekybininkai čia šeimininkavo ilgą laiką net ir Nepriklausomos Lietuvos laikais. Kai buvusi parapijos salė buvo sugrąžinta teisėtiems šeimininkams, Anykščių dekanas, parapijos klebonas kanauninkas Stanislovas Krumpliauskas parodė gražią iniciatyvą, kad buvęs anykštėnų kultūros židinys vėl tarnautų kultūriniams ir dvasiniams poreikiams tenkinti. Juk daugelį metų buvo sprendžiamas šviesios atminties monsinjoro Alberto Talačkos Anykščiams ir anykštėnams dovanoto kultūrinio palikimo eksponavimo klausimas. Rajono vadovai vis suko galvas, kur eksponuoti visą gyvenimą monsinjoro rinktus meno kūrinius, kur padėti tūkstantinę biblioteką, kad knygomis, albumais, periodika, rankraščiais galėtų pasinaudoti visuomenė. Todėl kanauninko S. Krumpliausko pasiūlymas pasinaudoti šiuo pastatu buvo tikras išsigelbėjimas. Tiesa, senutėliam pastatui prireikė nemenko remonto, tačiau tam lėšų buvo surasta Anykščių rajono biudžete... |
||
|
|
||
Tūkstantmečio žygis: nuo Prezidentūros iki Meškininkų piliakalnio
Liepos 10-ąją Lietuvos senovinės automototechnikos klubo nariai, palydėti prezidento Valdo Adamkaus, jau istoriniais tapusiais automobiliais iš sostinės suko Trakų, Kernavės, Kauno link. Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmečiui skirto žygio tikslas aplankyti Lietuvai ypač svarbias vietas ir nuvažiavus apie 1000 km kelionę baigti prie Jurbarko rajone esančio Meškininkų piliakalnio, liudijančio čia buvus kunigaikščio Netimero pilį ir mūsų valstybės ištakas. |
||
|
|
||
Padėtas simbolinis kertinis akmuo Rūta Kazlauskaitė
Liepos 11 dieną vyko simbolinė kertinio akmens padėjimo ceremonija naujajam Kolpingo kolegijos namui Kaune. Siekiant išsaugoti atkastus XVI amžiaus rūsių fragmentus, bus atlikti šlaitų sutvirtinimo darbai. Būsimajame Kolpingo name įsikurs Kolpingo kolegija, kurioje vyks formalaus ir neformalaus švietimo įvairaus amžiaus grupėms renginiai. Namas bus pritaikytas neįgaliųjų reikmėms. |
||
|
|
||
Po Pažaislio dangumi liejosi giesmės Rimantas KLEVEČKA
Iškilmingiausia ir gražiausia rugpjūčio šventė Žolinė Švenčiausiosios Mergelės Marijos Ėmimo į Dangų iškilmė. Visame krašte gausu Dievo Motinai skirtų šventovių, daugelyje jų Žolinių dieną vyko atlaidai, gausiai sutraukę tikinčiuosius. Pivašiūnai, Krekenava, Palanga, Rokiškis, Zarasai ilgai tektų vardinti visas garsiąsias Lietuvos šventoves, kuriose nuo seno gerbiama Dievo Gimdytoja, o ypač kontempliuojama jos Ėmimo į dangų paslaptis, kuri yra tarytum Amžinybės pažadas ir viltis visiems, žengiantiems šios žemės keliais. |
||
|
|
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |