Pirmasis puslapis
Aktualijos
Darbai
Istorija
    ir dabartis
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai

Padėkos ir vilties eisena

Antanas Račas,

Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo akto signataras,
VšĮ „Krikščioniškosios kultūros instituto“ konsultantas

Eisena į Šiluvą pajudėjo iš Tytuvėnų

Rugpjūčio mėnesį minimos dvi datos, reikšmingos naujausių dienų istorijai: rugpjūčio 23-oji ir rugpjūčio 31-oji. Prieš 70 metų rugpjūčio 23 dieną buvo pasirašyti Molotovo-Ribentropo susitarimai, nulėmę daugelio tautų ir milijonų žmonių likimus. Praėjus savaitei po susitarimų pasirašymo Vokietija, o vėliau ir Tarybų Sąjunga užpuola Lenkiją. Tokia Antrojo pasaulinio karo pradžia. 1940 metais Baltijos valstybes okupuoja sovietinė kariuomenė. Okupacija padalino tautą į kolaborantus, padėjusius okupantams  įgyvendinti jų tikslus, ir tuos, kurie aktyviai priešinosi okupacijai, žuvo ar buvo pasiųsti lagerių kančioms. Vėliau ginkluotą kovą keitė pasyvesnis priešinimasis ir prisitaikymas, siekiant išsaugoti tikėjimą ir tautiškumą, neleisti užgesti laisvės vilčiai. Bažnyčia buvo vienintelė viešai veikusi opozicija ateistinei valdžios ideologijai. Retkarčiais pasirodydavo pogrindžio leidiniai, bet svarbiausia nuolat leidžiama buvo „Katalikų Bažnyčios kronika“. Tuometiniai valdžiai nepasisekė sunaikinti šį leidinį, nors daugybė žmonių dėl to buvo suimta ir įkalinta. Kitas reiškinys, gąsdinęs komunistinę valdžią, buvo kryžių statymas Kryžių kalne ir Eucharistijos bičiulių eisenos į Kryžių kalną ar iš Tytuvėnų į Šiluvą. Ne vienas buvo apkaltintas eisenų organizavimu, nuteistas ir įkalintas. Kad paskutiniaisiais rugpjūčio sekmadieniais maldininkai neitų iš Tytuvėnų į Šiluvą, tuometinė valdžia išgalvojo „kiaulių marą“, pasikvietė kariuomenę, kuri praktiškai apsupo Tytuvėnus ir Šiluvą ir kuri turėjo nieko neįleisti į apsuptą teritoriją.

Mus turi išgirsti ir Maskva, ir pasaulis

Baltijos keliui – 20

Edmundas Simanaitis

Minime Baltijos kelio dvidešimtmetį. Ši  trijų Baltijos tautų demonstracija, 600 km ilgio gyva žmonių grandine sujungusi Taliną, Rygą ir Vilnių politine, teisine, pilietine ir istorine reikšme,  toli pranoko organizatorių lūkesčius. Tokiu būdu estų Rahvarinne, latvių Latvijas Tautas Fronte ir Lietuvos Sąjūdžio iniciatyva 1989 metais buvo sumanyta  paminėti Stalino-Hitlerio suokalbio 50-ąsias metines.  

Ribentropo-Molotovo  sandorio  70-metis

Dangirdas Lingys

Rugpjūčio 23 dieną sukanka 70 metų nuo slapto Ribentropo-Molotovo sandorio pasirašymo. Šiuo sandoriu tarp fašistinės Vokietijos ir komunistinės Sovietų Sąjungos buvo pasidalintos įtakos sferos Europoje. Pagal šį susitarimą Baltijos šalys atitenka sovietams. Kremlius, grasindamas kariniu susidorojimu, priverčia į šias valstybes be pasipriešinimo įsileisti Raudonąją armiją. Iš vietinių kolaborantų sudaromos šių valstybių naujos vyriausybės. Prasideda smurtas: areštuojami buvę atsakingi tarnautojai, nuginkluojama buvusi kariuomenė, aukšto rango karininkai izoliuojami ir sušaudomi, prasideda žmonių trėmimai.