| RUBRIKOS |
|
ARCHYVAI
|
|
2001 metai |
|
Padėkos ir vilties eisena Antanas Račas,
Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo akto signataras,
Rugpjūčio mėnesį minimos dvi datos, reikšmingos naujausių dienų istorijai: rugpjūčio 23-oji ir rugpjūčio 31-oji. Prieš 70 metų rugpjūčio 23 dieną buvo pasirašyti Molotovo-Ribentropo susitarimai, nulėmę daugelio tautų ir milijonų žmonių likimus. Praėjus savaitei po susitarimų pasirašymo Vokietija, o vėliau ir Tarybų Sąjunga užpuola Lenkiją. Tokia Antrojo pasaulinio karo pradžia. 1940 metais Baltijos valstybes okupuoja sovietinė kariuomenė. Okupacija padalino tautą į kolaborantus, padėjusius okupantams įgyvendinti jų tikslus, ir tuos, kurie aktyviai priešinosi okupacijai, žuvo ar buvo pasiųsti lagerių kančioms. Vėliau ginkluotą kovą keitė pasyvesnis priešinimasis ir prisitaikymas, siekiant išsaugoti tikėjimą ir tautiškumą, neleisti užgesti laisvės vilčiai. Bažnyčia buvo vienintelė viešai veikusi opozicija ateistinei valdžios ideologijai. Retkarčiais pasirodydavo pogrindžio leidiniai, bet svarbiausia nuolat leidžiama buvo Katalikų Bažnyčios kronika. Tuometiniai valdžiai nepasisekė sunaikinti šį leidinį, nors daugybė žmonių dėl to buvo suimta ir įkalinta. Kitas reiškinys, gąsdinęs komunistinę valdžią, buvo kryžių statymas Kryžių kalne ir Eucharistijos bičiulių eisenos į Kryžių kalną ar iš Tytuvėnų į Šiluvą. Ne vienas buvo apkaltintas eisenų organizavimu, nuteistas ir įkalintas. Kad paskutiniaisiais rugpjūčio sekmadieniais maldininkai neitų iš Tytuvėnų į Šiluvą, tuometinė valdžia išgalvojo kiaulių marą, pasikvietė kariuomenę, kuri praktiškai apsupo Tytuvėnus ir Šiluvą ir kuri turėjo nieko neįleisti į apsuptą teritoriją. Paskutinis kolaborantų bandymas įbauginti žmones buvo mėginimas užgniaužti Vasario 16-osios minėjimą 1988 metais. Visose įstaigose buvo organizuoti budėjimai, kai kurie žymesni žmonės buvo prikalbinti per spaudą, radiją ir televiziją smerkti laisvės troškimą, buvusią Lietuvos valstybę. O jau 1988 metų vasarą susikūrė Sąjūdis, į kurį įsijungė didesnė tautos dalis. Visoje šalyje suplevėsavo trispalvės, už kurių gaminimą, saugojimą, o tuo labiau viešą rodymą metų pradžioje dar grėsė kalėjimas. 1989 m. rugpjūčio 23 dieną, minint Molotovo-Ribentropo susitarimų penkiasdešimtmetį, susikibę Baltijos kelyje rankomis kartu su latviais ir estais sau ir visam pasauliui pasakėme: mes norime atstatyti teisingumą, kurį sutrypė Hitlerio ir Stalino susitarimai, mes norime atkurti savo valstybes, mes norime būti laisvi! Sąjūdis atvedė Lietuvą į valstybės atkūrimą. O 1993 m. rugpjūčio 31-ąją Lietuvą paliko paskutiniai šalį okupavusios kariuomenės kariai. Rugpjūčio 31-oji paskelbta Laisvės diena. Laisvę reikia mokėti saugoti ir branginti. Reikia išmokti būti laisviems, atsiminti ir vertinti savo istoriją, neužmiršti, kad tūkstančiai už laisvę kovojo, žuvo, kentėjo kalėjimų ir tremties kančias. Mes galime ginčytis dėl tvarkos savo valstybėje, dėl ekonominių dalykų, dėl socialinių problemų (juk gyvename demokratinėje šalyje), bet valstybė ir laisvė mūsų visų vertybės, mus vienijančios vertybės. Lietuvos žmonės, prisimenant tautos kančių kelius ir tuos, kurie kovojo, kentėjo, dirbo ir aukojosi dėl mūsų Tėvynės ateities, kviečiami rugpjūčio 30 dieną dalyvauti maldos eisenose į Šiluvą. Bus einama iš Tytuvėnų ir iš Dubysos slėnio nuo Raseinių puses. Eisenai nuo Raseinių pusės vadovaus Kauno arkivyskupas, eisenos dalyviams reikėtų atvykti į Dubysos slėnį 8.30 val. Eisenai iš Tytuvėnų vadovaus Šiaulių vyskupas. Susiburti eisenai kviečiami Tytuvėnų vienuolyno kieme 8.30 val. Eisenoje iš Tytuvėnų dalyvaus ir katalikiškos tarptautinės Tradicija, šeima, nuosavybė asociacijos delegacija su keliaujančia Fatimos Dievo Motinos statula, primenančia tai, ką Marija pasakė žmonėms pasirodymu Fatimoje 1917 metais. Popiežius Jonas Paulius II teigė, kad tai nuoroda, kaip žmonijai išvengti savęs sunaikinimo. Vykstančius per Kelmę, kviečiame užsukti į Kelmės Atgimimo aikštę, kur 7.30 val. iškilmingai sutiksime vyskupą, kitus eisenos svečius. Po trumpo Sąjūdžio mitingo, pakėlę trispalvę, sugiedoję Lietuvos ir eisenos dalyvių himnus, išvyksime į Tytuvėnus. Lietuvos politines partijas, kurios neabejingos krikščioniškosioms vertybėms, visuomenės organizacijas, bendruomenes, mokyklas eisenoje kviečiame dalyvauti su savo vėliavomis.
© 2009 XXI amžius |
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |