|
Mus turi išgirsti ir Maskva, ir pasaulis
Baltijos keliui 20
Edmundas Simanaitis
Minime Baltijos kelio dvidešimtmetį. Ši trijų Baltijos tautų demonstracija, 600 km ilgio gyva žmonių grandine sujungusi Taliną, Rygą ir Vilnių politine, teisine, pilietine ir istorine reikšme, toli pranoko organizatorių lūkesčius. Tokiu būdu estų Rahvarinne, latvių Latvijas Tautas Fronte ir Lietuvos Sąjūdžio iniciatyva 1989 metais buvo sumanyta paminėti Stalino-Hitlerio suokalbio 50-ąsias metines.
Didžiausias XX amžiaus nusikaltimas
1939 m. rugpjūčio 23 dieną Kremliuje per šešias valandas trukusį posėdį buvo naujai sukarpytas Rytų Europos žemėlapis ir suplanuota Antrojo pasaulinio karo pradžia. Rusų rašytojas V. Suvorovas teigia, kad Stalinas Molotovo ranka pasirašė paktą apie Antrojo pasaulinio karo pradžią (Sviatoje dielo). Hitleris, ryšio priemonėmis derinęs kiekvieną dokumento sakinį, paktą pasirašė Ribentropo ranka. Tad nereikėtų menkinti diktatorių vaidmens šiame didžiausiame XX amžiaus nusikaltime Molotovas ir Ribentropas buvo tik paklusnūs diktatorių valios vykdytojai.
Jau seniai metas vadinti daiktus tikraisiais vardais. Paskelbtoji SSRS ir Vokietijos nepuolimo sutartis buvo tik iškaba, slepianti tikrąjį tikslą užgrobti ir pasidalinti Rytų Europos nepriklausomų valstybių žemes. Sovietų režimas ilgą laiką kategoriškai neigė buvus slaptuosius protokolus. Šis įžūlus neigimas vertintinas kaip sovietų valdžios netiesioginis prisipažinimas padarius itin sunkių karo ir genocido nusikaltimų, pavyzdžiui, Suomijos, Lenkijos užpuolimas, Estijos, Latvijos, Lietuvos respublikų okupacija ir aneksija.
Tarptautinio tribunolo pareiga ištaisyti klaidą
Rugsėjo 23-čioji akivaizdžiai parodė, kad totalitariniai režimai siekdami imperinių tikslų vienija pastangas. Suplanavus kara, tariamieji ideologiniai skirtumai tarp komunizmo-socializmo ir nacionalsocializmo išnyko, nesutrukdydami vykdyti nei agresiją, nei genocido planus. Gausi rašliava apie šviesų žmonijos rytojų komunizme, kaip ir apie antžmogį (vok. Übermensch), pavirto bankrutavusių utopijų makulatūra.
Stalino-Hitlerio suokalbio pasekmė yra ir Niurnbergo tribunolas, pasmerkęs tik nacionalsocializmo nusikaltimus. Tai galima suprasti, bet ne pateisinti: juk vienas nusikaltėlis teisė kitą. Baltijos kelias įsakmiai primena, kad turėtų būti vienijamos ir aktyvinamos pastangas atkuriant teisingumą tarptautiniu mastu. Justitia est fundamentum regnorum teisingumas yra valstybių pagrindas, bet šis dėsnis gerbiamas tik demokratinėse šalyse. Turime progą pelnytai pasidžiaugti, nors pastangų demokratijai ir teisingumui stiprinti niekada nebūna per daug.
Lėmė pilietinė savimonė ir sovietų ekonomikos bejėgiškumas
Pilietiškumo šuoras prieš dvidešimtį metų buvo entuziastingas ir teikiantis didelių vilčių. Tai buvo akivaizdus Sąjūdžio pastangų vaisius. Tuometinė pilietinė visuomenė nebuvo pamiršusi Pirmosios Lietuvos Respublikos pasiekimų, nors daugumą gyventojų sudarė jau okupacijos metais augusios ir brendusios kartos. Tuomet daugeliui tėvynainių reikėjo apsispręsti o kas toliau? Baltijos kelias visam pasauliui patvirtino: buvome, esame ir būsime! Nepriklausomybė tai tik laiko klausimas.
Tai buvo tautos pasiryžimo išbandymas. Pusę amžiaus trukusi okupacija neišrovė pilietinės savimonės daigų, nors Kremliaus pastangos sukurti sovietinį mankurtą buvo itin intensyvios ir visapusiškos. Pilietiškumą stiprino Laisvės kovų dešimtmetis, ilgam sustabdęs masinę Lietuvos kolonizaciją. Sovietų komandinės ekonomikos bejėgiškumas, prekių stygius, propagandai būgnijant apie neįtikėtinus laimėjimus visuose baruose, skatino pačius tvarkytis savo namuose.
Mus turi išgirsti ir Maskva, ir pasaulis
Prieš 20 metų ėjau Lietuvos Sąjūdžio Jonavos tarybos pirmininko pareigas, buvau Sąjūdžio Seimo ir tarybos narys. Mūsų užduotis buvo Baltijos kelio grandinėje už Ukmergės užimti 4 km ilgio ruožą. Pirma mūsų kauniečiai jiems teko 20 km. Skubame, keliuose kamščiai... Organizatoriai nesitikėjo tokio entuziazmo. Lėktuvai žemai skrisdami barsto gėles. Iš Vilniaus atvyko jonaviečių rinktas parlamentaras Gediminas Ilgūnas. Per radiją pasigirsta Vytauto Landsbergio balsas, raginantis visus, kurie pateko į kamščius, sustoti, išlipti iš automobilių ir susiimti rankomis...
Citata iš dienoraščio: Dieve Didysis, kiek nedaug mums reikia savo žemėje būti laisviems! Tik dabar pajuntu šios akcijos didingumą ir reikšmę (...) Tai mūsų taikus riksmas. Mus turi išgirsti ir Maskva, ir pasaulis! Čia ne melas ir ne apgaulė! Čia ne varu varomi susirinko, o tie, kurie iš tiesų jaučia šventą pilietinę pareigą. Buvome pardavinėjami ir mainomi, buvome terorizuojami, tremiami ir žudomi. Bet esame gyvi viltimi ir tikime, kad Nepriklausomybė gali ir turi būti atgauta.
Pasigirsta Himno garsai stebiuosi, kaip lengva ir džiugu mums giedoti Tautišką giesmę. Jonavos parapijos klebonas mons. V. Pranckietis pašventina jonaviečių atvežtą ir pastatytą kryžių. Choristai gieda Lietuva brangi ir Marija, Marija.
© 2009 XXI amžius
|