|
Ribentropo-Molotovo sandorio 70-metis
Dangirdas Lingys
Rugpjūčio 23 dieną sukanka 70 metų nuo slapto Ribentropo-Molotovo sandorio pasirašymo. Šiuo sandoriu tarp fašistinės Vokietijos ir komunistinės Sovietų Sąjungos buvo pasidalintos įtakos sferos Europoje. Pagal šį susitarimą Baltijos šalys atitenka sovietams. Kremlius, grasindamas kariniu susidorojimu, priverčia į šias valstybes be pasipriešinimo įsileisti Raudonąją armiją. Iš vietinių kolaborantų sudaromos šių valstybių naujos vyriausybės. Prasideda smurtas: areštuojami buvę atsakingi tarnautojai, nuginkluojama buvusi kariuomenė, aukšto rango karininkai izoliuojami ir sušaudomi, prasideda žmonių trėmimai.
Lietuvoje pradėjo kurtis pasipriešinimo terorui ir okupacijai pogrindinės grupės. Vokietijos karo su sovietais buvo laukiama kaip išsigelbėjimo iš šio neregėto Lietuvai smurto, ruošiamasi birželio sukilimui.
Fašistinei Vokietijai pralaimėjus karą, sovietų įtakoje likusiose valstybėse smurtas įsigali su dar didesniu atkaklumu. Areštai, kankinimai, šaudymai ir žmonių trėmimai įgauna masinį pobūdį. Stalino represinis aparatas dirba išsijuosęs. Į Sibirą ir Vidurinę Aziją ištremiamos ištisos tautos čečėnai, ingušai, Krymo totoriai. Sibiro lageriai pilni areštuotų žmonių, kurie dėl alinančio darbo ir bado masiškai miršta. Kai kur nepasirūpinta ir jų kapinėmis. Mirusieji buvo užkasami ten, kur dirbo: šalia tiesiamų geležinkelių, laivybos kanalų, šachtose.
Subyrėjus blogio imperijai, Rusija perėmė visus jos įsipareigojimus. Dar 1989 metais pati Sovietų Sąjunga deputatų suvažiavime pasmerkė Ribentropo-Molotovo pakto slaptuosius protokolus ir tų dalybų padarinius. Ji pati pripažino, kad rudąjį marą Baltijos šalims pakeitė raudonasis maras. Lietuva vienintelė iš Baltijos šalių 1991 metais su Rusija pasirašė draugystės ir bendradarbiavimo sutartį. Ją pasirašė šių valstybių vadovai B. Jelcinas ir V. Landsbergis. Mes vieninteliai turime dokumentą, kuriuo Rusija pripažįsta okupaciją ir aneksiją neteisėtomis bei įsipareigoja panaikinti jų padarinius.
Atėjus į valdžią V. Putinui, Rusijoje stabdomi demokratiniai procesai, įsigali diktatūra, žiniasklaida tampa valdoma iš Kremliaus. Įvairiais būdais siekiama Rusijos dominavimo buvusiose sovietinėse respublikose. Nepaklusniosioms yra trikdomas naftos, dujų tiekimas, net laužomi tarptautiniai susitarimai, muitinės autotransporto procedūros. Šį tarpvalstybinį reketą patiria ir Lietuva. Gniuždomas bet koks laisvės ir nepriklausomybės siekis. Čečėnų tauta baigiama išnaikinti, atvirai ginklu grasinama nepriklausomai Gruzijai, okupuojama dalis jos teritorijos, reabilituojamas stalinizmas. Vakarų demokratinio pasaulio vyriausybės nesiima ryžtingų žingsnių, kad sustabdytų šį procesą, ir vėl leidžia atgimti blogio imperijai.
Pralaimėjus karą, hitlerinis fašizmas buvo pasmerktas ne tik Vokietijoje, bet ir pasaulyje. Stalininės imperijos nusikaltimai dar nėra sulaukę pasaulio tautų visuotinio pasmerkimo. Kremliaus politikieriams galvojant, kaip apginti Stalino Europos išvaduotojo mitą, Rusijos Stačiatikių Bažnyčios arkivyskupas Ilarijonas rėžė: Aš sakau, kad Stalinas buvo pabaisa, dvasinis išgama, kuris sukūrė antižmogišką šalies valdymo sistemą, grindžiamą melu, smurtu ir teroru. Taiklūs žodžiai. Kaip kitaip pavadinti komunistinę santvarką, kuri priverstiniu būdu sukurptoje valstybėje paskelbė ir įvykdė 20 milijonų mirties bausmės nuosprendžių, dar tiek pat žmonių žuvo nuo nepakeliamo darbo ir bado lageriuose. Tai baisūs nusikaltimai, žymiai didesni už Hitlerio įvykdytus nusikaltimus. Ar šios žudynės nenusipelno visuotinio pasmerkimo?
Birželio 29liepos 3 dienomis Vilniuje įvyko Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO), į kurią įeina 56 šalys, Parlamentinė asamblėja. Joje priimta Vengrijos ir Lietuvos delegatų pasiūlyta rezoliucija, kurioje stalinizmas ir nacizmas yra sulyginti kaip didieji XX amžiaus nusikalstami režimai.
Rugpjūčio 23 dieną minėsime Baltijos kelio dvidešimtmetį. Europos parlamento kvietimu šią dieną pagerbsime visų totalitarinių ir autoritarinių režimų aukas.
Ką daryti, kad šis košmaras nepasikartotų? Kviečiu būti budriais, aktyviai dalyvauti politiniuose procesuose, domėtis, iš kur Lietuvai gresia pavojai. Jeigu mes patys nestiprinsime ir neginsime nepriklausomybės, niekas kitas jos negins.
© 2009 XXI amžius
|