| RUBRIKOS |
|
ARCHYVAI
|
|
2001 metai |
|
Turėjo didžiulį autoritetą Mindaugas BUIKA
Vietinės sielovados ugdymas Popiežius Benediktas XVI pareiškė užuojautą mirus žymiam Indijos vandenyno regiono Bažnyčios hierarchui Maurikijaus sostinės Port Luji vyskupui emeritui kardinolui Žanui Maržo. Dėl sunkios širdies ligos ganytojas mirė liepos 17 dieną, eidamas 94-uosius gyvenimo metus. Jis buvo vienas vyriausių Kardinolų kolegijos narių. Užuojautos telegramoje, patikėdamas velionio kardinolo sielą Viešpaties gailestingumui, Šventasis Tėvas dėkojo Dievui už šio uolaus ganytojo, visą savo gyvenimą paskyrusio Maurikijaus salos žmonėms, tarnystę. Popiežius ypač pabrėžė kardinolo Ž. Maržo nuopelnus ginant ir skatinant šeimą. Svarbią strateginę reikšmę turintis Maurikijus nuo XVII buvo valdomas Olandijos, vėliau Prancūzijos, o nuo XIX pradžios buvo tapęs Didžiosios Britanijos kolonija. 1968 metais nepriklausomybę paskelbusioje saloje-valstybėje gyvena 1,3 milijono gyventojų, kurių daugiau kaip pusė induistai, 16 proc. musulmonai (daugiausia tai išeiviai iš Indijos ir Pakistano) bei 28 proc. katalikai. Pastarųjų sielovada iš pradžių rūpinosi prancūzų kilmės misionieriai, o dabar didžiąją dalį sudaro vietiniai dvasininkai ir vienuolijų nariai. Kardinolas Ž. Maržo buvo pirmasis vietinės kilmės vyskupas ir Kardinolų kolegijos narys. Popiežius Jonas Paulius II su apaštaliniu vizitu Maurikijuje lankėsi 1989 metais. Kardinolas Ž. Maržo gimė 1916 metų vasario 3 dieną Katrborno vietovėje (Port Luji diecezija). Baigęs gimnaziją Maurikijoje 1933 metais buvo priimtas į Prancūzų kunigų seminariją Romoje, studijavo teologiją ir filosofiją Popiežiškajame Grigaliaus universitete. 1938 metų gruodžio 17 dieną Romoje gavęs kunigystės šventimus, netrukus sugrįžo į gimtąjį Maurikijų, kur aktyviai įsitraukė į parapijinę ir misijinę sielovadą. Ypač rūpindamasis jaunų žmonių ugdymu, įkūrė vietinę Katalikiškojo jaunimo asociaciją. Buvo Marijos legiono dvasinis vadovas ir daug prisidėjo, kad ši organizacija šalyje pasiektų gražių veiklos rezultatų. 5-ajame dešimtmetyje tapęs Port Luji vyskupijoje atsakingu už katalikišką švietimą, rūpinosi vietinės kilmės katechetų ir dvasinių pašaukimų formacija. Rūpinimasis šeimų gerove 1956 metais būsimajam kardinolui suteiktas Popiežiaus namų prelato titulas ir jis paskirtas Port Luji diecezijos generaliniu vikaru. Tai buvo pirmas kartas, kai vietinės kilmės dvasininkas užėmė tokias bažnytines pareigas. Dėl tuometinio Port Luji vyskupo prancūzo Danieliaus Listono ligos bei ilgalaikio dalyvavimo Vatikano II Susirinkime, jam teko užsiimti diecezijos darbų administravimu. 1963 metais įkūrė sielovadinės paramos šeimai organizaciją LAc-tion Familiale, kurios veikimas įgijo tarptautinį pripažinimą. Jau tada tarptautinės finansų institucijos, ypač Tarptautinis valiutos fondas, paramą besivystančioms šalims pradėjo sieti su prievartiniu gimstamumo kontrolės stiprinimu. Maurikijuje, kaip ir kitur regione, buvo masiškai pradėti atlikinėti abortai, sterilizacija, kas tik didino šeimos vertybių eroziją. Kad pasipriešintų šiai antikrikščioniškai tendencijai ir apgintų moterų sveikatą bei orumą, LAction Familiale pradėjo natūralaus šeimos planavimo programą, kuri Maurikijuje pasiekė didelį efektyvumą. Paskirtas į Popiežiškąją šeimos komisiją būsimasis kardinolas Ž. Maržo aktyviai dalyvavo jos darbuose ir dalijosi savo patyrimu su kitų šalių hierarchais. Popiežiui Pauliui VI paskyrus jį pirmuoju vietinės kilmės Maurikijaus vyskupu, jo inauguracija Port Luji Dievo Motinos šventovėje 1969 metų gegužės 4 dieną tapo tikra visos tautos švente. Iškilmėje dalyvavo apie 80 tūkstančių žmonių. Neseniai valstybinę nepriklausomybę pasiekusiame Maurikijuje tuomet iškilo nemažų politinio, socialinio bei etninio pobūdžio problemų, kurių taikiam sprendimui daug pasitarnavo įgytas didžiulis ganytojo autoritetas. Jis dar labiau išaugo, kai 1988 metų birželio 28 dienos konsistorijoje popiežius Jonas Paulius II Port Luji vyskupą Žaną Maržo paskyrė į Kardinolų kolegiją. (Beje, tuo pat metu jos nariu tapo ir Lietuvos kardinolas Vincentas Sladkevičius.) Kardinolo Ž. Maržo kasmetiniai Gavėnios laiškai ir kiti vieši pareiškimai netgi ir dėl amžiaus 1993 metų vasario 15 dieną atsistatydinus iš diecezijos ordinaro pareigų turėjo ne tik bažnytinę, bet ir socialinę reikšmę, buvo plačiai aptariami ir pasaulietinėje žiniasklaidoje. Maurikijaus ministras pirmininkas Navinas Ramgulamas pavadino mirusį kardinolą išėjusiu gigantu, kuris įnešė didžiulį įnašą į šalies visuomeninį ir religinį gyvenimą. Liepos 19-ąją jam buvo surengtos valstybės laidotuvės; tą dieną paskelbtas Nacionalinis gedulas. Kardinolas Ž. Maržo, kuris buvo renkamas ir Indijos regiono vyskupų konferencijos pirmininku, buvo palaidotas Port Luji Šv. Liudviko katedros kriptoje. Mirus kardinolui Ž. Maržo Kardinolų kolegija turi 185 narius, kurių 113 yra jaunesni kaip 80 metų amžiaus ir turi teisę balsuoti konklavoje.
© 2009 XXI amžius |
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |