| RUBRIKOS |
|
ARCHYVAI
|
|
2001 metai |
|
Žolinė pagrindinėje latvių šventovėje Romas BACEVIČIUS
Daugelį metų Žolinę šventęs Lietuvos bažnyčiose, šiemet nusprendžiau pasinaudoti bičiulių kvietimu ir nuvykti į svarbiausią kaimyninės Latvijos katalikų maldininkų vietą Agluoną. Bičiuliai užtikrino, kad patirsiu neišdildomų įspūdžių. Nusprendžiau pasinaudoti šiuo pasiūlymu. Į Agluoną išvykome rugpjūčio 14-osios, penktadienio, rytą. Mat svarbiausias renginys Kryžiaus kelio procesija ten vyksta Žolinės išvakarėse, 22 valandą. Privažiavę pagrindinę žiedinę sankryžą, kurios viduryje stovi kryžius, įsiliejome į ilgą automobilių, vykstančių į Agluoną, koloną. Pagrindinėje Latvijos maldininkų vietoje policininkai reguliavo automobilių eismą ir rodė, kuriam kur pasukti. Didžiulė ežero lanka buvo pilna automobilių. O jie vis važiavo ir važiavo, kol lanka buvo visiškai užpildyta. Atvykėliai pamažu kūrėsi būsimai nakvynei. Daugelis statėsi palapines. Pasistatėme ir mes. Žvalgiausi aplink gal pamatysiu dar ką iš Lietuvos? Tačiau visų automobilių valstybiniai numeriai buvo latviški. Nors iki 22 valandą prasidėsiančio Kryžiaus kelio procesijos pradžios buvo dar kelios valandos, labai norėjome pasižvalgyti, kas vyksta didžiulio Agluonos bazilikos šventoriaus prieigose, o paskui, kol dar nėra sausakimša žmonių, užeiti į ją, pasimelsti prie Dievo Motinos paveikslo. Ilgoje aikštelėje prekiauta įvairiausiais gaminiais, kaip ir didžiuosiuose Lietuvos atlaiduose. Populiariausios prekės duona, kailiai, keramika, patalynė, įvairiausia galanterija, žaislai, muzikos įrašai, paveikslai, vyko loterijos, o arčiausiai šventoriaus prekiauta devocionalijomis. Vienas pardavėjas buvo ir iš Lietuvos. Maldininkai po 5 latus pirko mažų ir lengvų suveriamų kėdučių, ant kurių patogu atsisėsti (net pagyvenusios moterys nusipirkusios jas nešėsi tarsi rankinukus). O prie pat šventoriaus vartų dažnas maldininkas Kryžiaus kelio procesijai pirko po žvakę, įdėtą į prapjautą permatomą didelį vienkartinį puodelį. Jos kaina 1 latas (1 latas = 4,93 Lt). 5 litrų talpos indas vandeniui iš šventojo šaltinio įsipilti kainavo 50 santimų. Jei kas buvo nepasiėmęs savo, pirko ir juos. Bazilikos šventorius labai didelis, turbūt keliskart didesnis už Šiluvoje pernai įrengtą aikštę. Jis baigtas įrengti tuoj po popiežiaus Jono Pauliaus II vizito, vykusio 1993 m. rugsėjo 9 dieną. Bičiuliai, pamatę, kokia ilga eilė norinčių pasimelsti nusidriekė prie Dievo Motinos paveikslo, nusprendė penktadienio vakare net nestoti į eilę, o verčiau palaukti ankstaus šeštadienio rytmečio, tada yra viltis, kad iki vidudienio, kai bus aukojamos pagrindinės Žolinių šv. Mišios, suspėsime jį pamatyti. Šis paveikslas dar vadinamas Šiaurės Karaliene, nes tai yra toliausiai Europos Šiaurės Rytuose esantis ir žmonių ypač lankomas katalikų šventasis paveikslas. Gal kiek mažesnė buvo norinčių įsipilti šventojo šaltinio vandens eilė. Stebėjomės, kad šventoriuje buvo bent 20 klausyklų, kuriose sėdėjo kunigai, o žmonės vis stodavo į eilę norėdami atlikti išpažintį. Įėjimą ir išėjimą į baziliką reguliavo jauni savanoriai. Nereikėjo brautis kai jie vienus išleidę kitiems leido įeiti, laisvai įėjome. Trumpai pasimeldę, žinodami, kur prasidės Kryžiaus kelio procesija, nuėjome prie didžiulio ant Agluonos ežero kranto stovinčio kryžiaus. Pakeliui matėme maldininkų patogumui pastatytus (gal net 100) biotualetus, buvo net bakeliai rankoms nusiplauti. Į procesiją susirinko tūkstančiai maldininkų. Buvo daug jaunimo, net su mažais vaikais vežimėliuose. Didesni buvo patenkinti galėdami pabūti dideli ir pasėdėti tėčiams ant sprando. Mačiau besiplaikstančias vėliavas su įvairių miestų pavadinimais. Šiais metais minėtos 20-osios metinės nuo tada, kai po kelių dešimtmečių pertraukos piligrimams buvo leista vėl viešai grupėmis pėsčiomis keliauti į Marijos šventovę Agluonoje. Pirmoji tokia kelionė buvo surengta 1989 metais iš Rygos Šv. Jokūbo katedros. Šiemet į Agluoną atvyko mažiausiai 55 maldininkų grupės. Ilgiausią atstumą nukeliavo maldininkai iš Liepojos, perėję visą Latviją nuo Baltijos jūros vakariniame pakraštyje iki šalies rytinėje dalyje esančios Agluonos. 22 valandą, jau sutemus, prasidėjo Kryžiaus kelio procesija. Kareiviai nešė sunkų kryžių, kuris šiaip būtų nešamas horizontaliai kelių vyrų, tačiau čia jį nešė vertikalų. Nežinau nė jo svorio, nė aukščio, bet buvo matyti, kad vyrams buvo labai sunku. Paskui kryžių ėjo vyskupas Antonis Justas, tačiau maldas kalbėti pradėjo prie įėjimo į baziliką po pastoge stovėjęs vyskupas Vilhelmas Lapelis, o meditacijas skaitė kardinolas Janis Pujatas. Kardinolo meditacijos buvo apie šių dienų aktualijas. Ekonominę krizę jis įvardijo kaip Dievo mums duotą išbandymą, pasitikrinimą, ar mes dar mokame gyventi stingant pinigų, ar galime rasti išeitį, kai jų nėra, ar prisipažįstame suklydę, kai visi tas klaidas mato, tik patys nenorime pastebėti. Daugiatūkstantinė procesija po dviejų valandų baigėsi prie trijų kryžių, prie kurių maldininkai sudėjo savo suneštas žvakeles. Visos prie tų kryžių netilpo, todėl žvakelės buvo paliktos ir žemiau esančiame šlaite. Sužibo ištisa žvakelių jūra. Renginį tiesiogiai transliavo Latvijos valstybinė televizija, o vidurnaktį prasidėjo Vigilijos šv. Mišios. Kunigas pasakė, kad tiems, kas jose dalyvaus, nebūtina būti ir šeštadienio šv. Mišiose, galbūt todėl nemaža dalis lankoje sustatytų automobilių paskui išvažiavo nakvojantiems palapinėse liko daugiau vietos. Nakties šv. Mišias aukojo Šventojo Sosto apaštalinis nuncijus Baltijos šalyse arkivyskupas Luigi Bonazzi, kuris savo homilijoje pabrėžė būtinybę sunkumų metu puoselėti krikščioniškąją tapatybę, kvietė mokytis būti atidesnius aplinkinių poreikiams, taip įgyvendinant meilės įsakymą. Kai grįžome į lanką prie automobilio, pamatėme, jog aikštelė gerokai ištuštėjusi, taigi nakvojusių palapinėse liko irgi mažiau. Tiesa, dalis maldininkų, pasitiesusių čiužinius ir pastačiusių stogelius, nakvojo tiesiog pievelėje šventoriuje. Išaušus rytui papusryčiavę nedelsėme ir tuoj ėjome į šventorių, nes norėjome suspėti pamatyti Dievo Motinos paveikslą. Šeštadienio rytą, per Žolinę, pirmosios šv. Mišios buvo aukojamos 7 val. Paskui buvo dar penkerios: 9 val. prasidėjo šv. Mišios jaunimui, 10 val. lenkų kalba (bazilikos kriptoje), 10.30 val. rusų kalba, 12 val. pagrindinės, 19 val. vakarinės. Dievo Motinos paveikslą pamatėme eilėje išstovėję ilgiau kaip dvi valandas. Stovėjusieji eilėje įsipilti šventojo šaltinio vandens užtruko apie pusvalandį trumpiau. Bičiuliai sakė, kad visai šalia vandens čiaupų buvo pardavinėjami tokie patys 5 litrų talpos indai, bet jau ne už 50 santimų, o už 1 latą. Šaltinio vanduo buvo nemokamas, bet kai kas iš to uždirbti vis tiek sugebėjo. Į Žolinės pagrindines šv. Mišias atvyko ne tik Rygos arkivyskupas kardinolas Janis Pujatas, apaštalinis nuncijus arkivyskupas Luigi Bonazzi, visi Latvijos vyskupai, stačiatikių arkivyskupas Aleksandras, bet ir pasaulietinės valdžios atstovai, prezidentas Valdis Zatleris, premjeras Valdis Dombrovskis su žmonomis. Pirmasis į susirinkusiuosius maldininkus kreipėsi prezidentas. Jis sakė, kad ir valdžia turi tarnauti žmogui, stengtis palengvinti gyvenimą šiuo sunkiu metu, todėl vertina tokius susibūrimus ir kviečia prašyti Dievo paramos mūsų kasdienybėje. Šv. Mišių koncelebracijai vadovavęs kardinolas homilijoje sakė, kad šiuo metu labai svarbi artimo meilė, pagalba kaimynui. Pasak kardinolo, visada yra išeitis iš sunkios padėties: juk vienas turi technikos, kitas mėsos, sūrio ar pieno. Dalinkimės tuo, ką turime, ir išgyvensime sunkius laikus, sakė kardinolas. Homilijos metu du kartus kardinolo kalba buvo pertraukta plojimų. Pirmą kartą, kai jis pasakė, kad tikisi, jog žmonės išrinks geresnį Seimą, o antrąkart, kai pasaulį pavadino visai keistu, jei žmogų, pareiškusį nuomonę, kad homoseksualizmas yra blogis, nubaudžia pinigine bauda. Visuotinė malda buvo skaitoma ne tik latvių, bet ir latgalių, rusų, lenkų, vokiečių, baltarusių kalbomis. Žolinės iškilmes irgi tiesiogiai transliavo Latvijos valstybinė televizija. Žolinės atlaidai Agluonoje prasidėjo rugpjūčio 11-ąją, ji buvo skirta ligoniams, rugpjūčio 12-oji šeimoms, rugpjūčio 13-ąją paminėtas Latvijos krikštytojas vyskupas šv. Meinardas. Tikrai nesigailiu paklausęs bičiulių ir per Žolinę apsilankęs pagrindinėje latvių šventovėje. Siūlyčiau visiems joje pabūti.
Agluona, Latvija
© 2009 XXI amžius |
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |