|
Tartasi energetikos klausimais
Rugpjūčio 28 d. Kaune įvyko Kauno bendruomenės Nemuno krantai ir Jungtinio demokratinio judėjimo Kauno skyriaus organizuotas kauniečių susirinkimas tema Ūkio ir energetikos padėtis ir perspektyvos Kauno mieste. Susirinkime dalyvavo Kauno miesto savivaldybės tarybos Ūkio ir energetikos komiteto pirmininkas Gediminas Žukauskas, komiteto narys Jonas Koryzna ir administracijos direktoriaus pavaduotojas Ramūnas Gatautis.
Trumpai pasveikinti susirinkimo dalyvius užsukęs Kauno meras A. Kupčinskas sakė pasigendantis viešumoje platinamos objektyvesnės informacijos apie Kauno miesto savivaldybės politikų ir tarnautojų darbus. Todėl meras džiaugėsi susirinkimo organizatorių iniciatyva, suteikiančia galimybę, savivaldybės tarybos ir administracijos darbuotojams tiesiogiai bendrauti su kauniečiais ir kartu konstruktyviai spręsti opiausias problemas.
Susirinkimo metu kalbėta, kad opiausia Kaunui energetikos problema yra Kauno termofikacinė elektrinė, kuri 2002 metais Kauno savivaldybę valdžiusių politikų parduota Rusijos bendrovei Gazprom. Siekiant padėtį pataisyti, Kauno miesto savivaldybės įmonės AB Kauno energija valdyba 2009 08 13 priėmė sprendimą kreiptis į teismą dėl 17,7 mln. litų baudos išieškojimo iš UAB Kauno termofikacinė elektrinė. Kauno savivaldybė ieško ir kitų kelių šiai padėčiai pataisyti ir aprūpinti miestą pigesne šilumos energija. Kauniečiai savivaldybės atstovams pateikė pasiūlymą paviešinti Kauno termofikacinės elektrinės pardavimo sutartį, kad ir Kauno visuomenė galėtų prisidėti ieškant išeities iš susidariusios padėties. Kauno savivaldybės atstovai pažadėjo, suderinus su kita sutarties puse, Kauno TE pardavimo sutartį paviešinti.
Administracijos direktoriaus pavaduotojas R. Gatautis apgailestavo, kad Kaune labai vangiai kuriasi daugiabučių namų bendrijos: iš 5000 daugiabučių gyventojų yra suburta tik apie 1000 bendrijų, todėl savivaldybė priversta samdyti daugiabučių namų administratorius. Jeigu žmonės sukurtų bendrijas, jie patys galėtų samdyti profesionalius administratorius, kurie atsiskaitytų gyventojams, dirbtų atsakingiau, o administratoriaus surinktos lėšos liktų namo bendrijos sąskaitoje, o ne pas namo administratorių, kaip yra dabar. Kaip geros kaimynystės pavyzdį R. Gatautis paminėjo Panevėžį, kuriame namų ūkį susitvarkė 50 proc. daugiabučių gyventojų. Jis pasiūlė Kauno savivaldybei ir kauniečiams namų renovaciją vykdyti kvartalais. Nes dabar, renovuojant pavienius namus, daug problemų iškyla derinant namo detaliuosius planus su kaimyninių namų gyventojais. Renovuojant namus kvartalais, gyventojai būtų priversti būti nuolaidesni kaimynų atžvilgiu, nes ir pastarųjų projektui reikėtų kaimynų sutikimo. Be to, kartu būtų galima pakeisti ir šiluminių trasų vamzdyną, kuriam po namų renovavimo keliami visai kitokie techniniai reikalavimai.
Dėl Kauno savivaldybės administracijos darbuotojų skaičiaus mažinimo R. Gatautis teigė, kad dažniausiai savivaldybės tinginiai būna apsikrovę dokumentais ir kelia aplink save perdėtą triukšmą, tuo pabrėždami savo reikalingumą. Deja, darbštūs ir reikalingi darbuotojai savo darbą dirba tyliai ir nepastebimai. Todėl čia, be kvalifikuotų administravimo specialistų iš šalies bei pačios visuomenės pagalbos, kokybiškai optimizuoti savivaldybės darbuotojų skaičių bus sunku.
Kauniečiai, gyvenę grąžintuose savininkams namuose, su apmaudu kalbėjo, kad po 18 metų karo dėl teisių į būstą, jie iš ramių Žaliakalnio vietų apgyvendinti daugiabučiuose, kur daugybė statybininkų darbo broko ir šalia gyvena asocialūs asmenys. Šią padėtį pažadėta taisyti.
Buvo užduota daug kauniečių klausimų politikams ir administracijos darbuotojams. Ne į visus juos išsamiai suspėta atsakyti. Tačiau abi pusės pažymėjo, kad susirinkimas buvo visiems naudingas, dalykiškas. Nutarta toliau palaikyti abipusius konstruktyvius santykius tarp Nemuno krantų bendruomenės, Jungtinio demokratinio judėjimo Kauno skyriaus bei Kauno savivaldybės politikų ir administracijos darbuotojų.
Parengė Zenonas ŽVIKAS
© 2009 XXI amžius
|