|
Mykolo Oginskio festivalis
Rimantas KLEVEČKA
|
IV tarptautinio Mykolo
Oginskio festivalio atidarymo
koncerto dirigentai
Sauliaus NARKAUS nuotrauka
|
Rugpjūčio 29 dieną Lietuvos kultūros sostine paskelbtoje Plungėje prasidėjo IV tarptautinis Mykolo Oginskio festivalis. Renginio pradžioje iššautos trys salvės, skirtos Lietuvai, Plungei bei kunigaikščių Oginskių giminei. Nuo seno Žemaitijoje Plungės ir Rietavo dvaruose įsikūrę Lietuvos Didžiosios Kunigaikštytės magnatai kunigaikščiai Oginskiai garsėjo kaip dideli muzikos, meno mylėtojai, kultūros rėmėjai, menininkų mecenatai. Praeityje šiai didikų giminei priklausiusiuose rūmuose kauptos gausios bibliotekos, turtingi vaizduojamosios ir taikomosios dailės, senienų rinkiniai, klestėjo intensyvus muzikinis gyvenimas. M. Oginskio festivalis ryškus įvykis ne tik Plungės, tačiau viso Vakarų Lietuvos regiono muzikiniame gyvenime, visuomet sutraukiantis gausius būrius klausytojų, pasiilgusių rimtosios muzikos.
|
|
Poligrafijos nauda ir grožis
Benjaminas ŽULYS
|
Ričardas Venckus
|
Prieš dešimtį metų nepaprastas muziejus ėmė veikti Kauno kolegijos pirmuose rūmuose Pramonės prospekte. Tai poligrafijos muziejus savita laikraščių, žurnalų, knygų leidinių istorijos šventovė. Neatsitiktinai prie muziejaus durų kabo užrašas: Tyliau. Čia knygos kalba. Jo įkūrėjas ir vadovas, aistringas bibliofilas šios kolegijos dėstytojas Ričardas Venckus. Muziejus tai lyg auditorija ar kabinetas, skaitykla ar laboratorija. Šeimininkui tai nėra svarbu, jam svarbiausia parodyti lankytojams poligrafijos esmę, jos naudą ir grožį. Senos, nutrintais viršeliais knygos, kitame patalpos gale dėžutės su iš metalo lietomis raidėmis literomis. Dabartinėse spaustuvėse tokių neišvysi. Ant kelių stalų irgi gausu įdomių eksponatų. O ant vienos sienos paveikslas su XVI amžiaus Vakarų Europos spaustuvės vaizdu. Muziejaus įdomiausias eksponatas linotipas, iš pirmo žvilgsnio griozdiška mašina su klaviatūra ir kitomis gudrybėmis, tekstų rinkimo įranga. R.Venckus parodo ir kitas šios mašinos detales, kurios dažnam lankytojui mažai ką sako: magazino kanalas, matrica, rinktuvas, ženklo atvaizdas, pleištas, liejimo aparatas, spyna, grankė. Prie tokio linotipo pulto Ričardas praleido 15 metų, jis mintinai žinojo kiekvieną raidelę, kablelį, taškelį. Kiekvieną darbo dieną jis surinkdavo maždaug po 100 000 ženklų. O per tuos 15 metų? Kiek per tą laikotarpį išvirta švino katilų
|
|
Kultūros darbuotojų kasdieniai rūpesčiai
|
Širvintų rajono savivaldybės
Kultūros, turizmo ir ryšių
su užsienio šalimis
skyriaus vedėja Vita Majerienė
|
Nebegalėdami išgyventi protesto mitingą surengė meno žmonės. Didžiuliai mokesčiai retina laikraščių gretas. Ar kultūra atsilaikys provincijoje? XXI amžiaus korespondentas Bronius VERTELKA kalbėjosi su Širvintų rajono savivaldybės Kultūros, turizmo ir tarptautinių ryšių skyriaus vedėja Vita MAJERIENE. Kaimo bibliotekos bedarbiams ir šiaip velkantiems nelengvo gyvenimo naštą tapo vos ne vienintelis nemokamas šviesos ir žinių šaltinis. Kokie jų reikalai Širvintų savivaldybėje?
|
|
Apdovanoti pažangiausi Lietuvos bibliotekininkai
|
Anykščių kultūros centro Troškūnų
skyriaus renginių organizatorė
režisierė Jolanta Pupkienė (dešinėje)
ir bibliotekininkė, respublikinio
konkurso nugalėtoja Aurelija Deveikienė
turi apie ką pasikalbėti
Vytauto BAGDONO nuotrauka
|
Kultūros ministerijoje liepos 8 dieną įvyko iškilmingas renginys, kurio metu buvo apdovanoti Lietuvos viešųjų bibliotekų darbuotojų konkurso Žinių meistras nugalėtojai. Konkursas truko tris mėnesius. Siekdami būti pripažinti geriausiais, bibliotekininkai ir jų suburtos lankytojų komandos internetinei krašto enciklopedijai Graži tu mano (www.grazitumano.lt) ruošė ir publikavo straipsnius, atskleidžiančius įvairių Lietuvos kampelių grožį ir išskirtinumą.
|
|
Subatos vakarėly... prie Kastinio ežero
Rūta AVERKIENĖ
|
Margionių etnografinis ansamblis
stiprino meilę liaudies dainai
|
Praėjusį šeštadienį iki vėlaus vakaro Marcinkonys aidėjo nuo dainų į Dzūkijos nacionalinio parko direkcijos organizuotą tarptautinį folkloro festivalį Subatos vakarėly... prie Kastinio ežero susirinko ne tik Lietuvos folkloro ansambliai, bet ir svečiai iš Baltarusijos bei liaudies dainų pasiilgę žiūrovai. Festivalį dzūkiška daina pradėjo Puvočių kaimo etnografinio ansamblio moterys. Vėliau į medinę sceną lipo etnografinis ansamblis iš Druskininkų Stadalėlė, kurio dalyviai kilę iš aplinkinių kaimų, dainingasis ansamblis Ūla iš Vilniaus. Rusų dainas ir šokius atliko Visagino rusų jaunimo ansamblis Bilina, šmaikščias baltarusių liaudies dainas dainavo svečiai iš Baltarusijos, Ščiučino rajono moterų ansamblis Verginia. Toli ežero pakrantėmis aidėjo varėniškių Irenos Naujūnienės ir Kęstučio Tarailos dainuojami senoviniai romansai.
|
|
Baigiamasis Pažaislio festivalio koncertas
Kazimieras DOBKEVIČIUS
|
Gėlės baigiamojo koncerto dalyviams
|
Jau keturioliktą kartą skambėjo Pažaislio Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo pas Elžbietą bažnyčios varpas, skelbdamas muzikos baigiamojo koncerto pradžią. Tarptautinis Pažaislio muzikos festivalis tapo itin populiarus, išsiplėtė koncertų geografija. Koncertai vyksta Pažaislio, liuteronų bažnyčiose, Zapyškio Šv. Jono Krikštytojo, Kauno Šv. arkangelo Mykolo (Įgulos), Žeimių Švč. Marijos Mergelės Gimimo, Skarulių Šv. Onos bažnyčiose. Ekonominis sunkmetis nesumenkino festivalio muzikinės programos, atlikėjų prestižo. Baigiamajame koncerte dalyvavo Kauno miesto simfoninis orkestras (vyr. dirigentas Modestas Pitrėnas), Kauno valstybinis choras (meno vadovas ir vyr. dirigentas Petras Bingelis) ir Lietuvos atlikėjai solistai Raminta Vaicekauskaitė (sopranas), Vaidas Vyšniauskas (tenoras) bei Liudas Mikalauskas (bosas).
|
|
|