2009 m. rugsėjo 2 d.
Nr. 61
(1753)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai

Pareigos keliu

Vilius BRAŽĖNAS

Pavydžiu Baltijos kelio grandinės grandims jausmo, kurį Lietuvos istorijos vieną iš lemiamų valandų galėjo pajusti rankomis susikibusi tautos dalis.

Mielos grandys ir grandelės! Pavydžiu kiekvienam iš jūsų – nuo jauniausio iki vyriausio – to jausmo,  lyg fizinio nuo žemės pakilimo jausmo. Stovėdami ranka rankon, petys petin, jūs ryžtingai atstatėte krūtines Rytų globaliniam okupantui ir išdidžiu žvilgsniu skrodėte Atlanto Chartos melo miglose. Didžiuokitės, sesės ir broliai, savimi, o ypač didžiuokitės sava tauta, sava tėvyne Lietuva. Lietuvos žemės syvai tūkstantmečiais išlaikė kovingus Lietuvos dvasios ir kardo karius. Didžiuokitės sava tauta, nepaniekindami kitų. Baltijos kelias suteikia tam pagrindą.


Pilietinė akcija prie Kauno pilies

Giedrius GRABAUSKAS-KAROBLIS

Visi susikibę rankomis apjuosė
Kauno pilį gyvu žiedu
Kazimiero DOBKEVIČIAUS nuotrauka

Kauno pilies likimas turėtų paaiškėti jau artimiausiu metu. Rugpjūčio 27 dieną prie Kauno pilies buvo organizuota akcija „Apjuoskime Kauno pilį“, į kurią susirinko per 600 kauniečių. Iš pradžių buvo išklausyti siūlomam pilies atkūrimo projektui nepritariančių visuomenės veikėjų ir istorikų pranešimai. Istoriko Valdo Rakučio nuomone, Kauno pilis yra viena iš nedaugelio senovinių pilių ir nevalia jos darkyti. Ir nors siūlomas pilies projektas yra įdomi naujovė, bet pilis nėra pramogų kompleksas, čia turi būti laikomasi tam tikrų reikalavimų, o siūlomas projektas to neužtikrina. Archeologas Napoleonas Kitkauskas kategoriškai nepritarė architekto K. Mikšio projektui, kuris, jo teigimu, yra žalingas ir populistinis. Istorikas Tomas Baranauskas pareiškė: „Jau daugelį metų domiuosi Lietuvos pilių ir pilkalnių būkle, man įdomi ir užsienio šalių patirtis, kaip ten atkuriamos senovinės pilys. Neseniai teko lankytis Vakarų Ukrainos Lucko pilyje. Ši pilis buvo atkurta autentiškai, naudojant plytas ir akmenis. Ir Kaune turime atkurti autentišką pilį, nes įgyvendinus dabartinį projektą būtų sudarkytas pilies vaizdas“. „Pilies“ draugijos atstovas Rimvydas Žiliukas aiškino, kaip yra svarbu atkurti pilį iš plytų ir akmens. Pagal dabartinį projektą būtų naudojamas stiklas ir metalas, o tai jau butaforija. Kauno pilis turi būti atkurta, o ne prisidengiant atkūrimu pastatyta abejotinos vertės modernistinė rekonstrukcija. Už autentiškos pilies atkūrimą pasisakė ir „Pilies“ draugijos vadovė Danutė Ulvydienė, istorikas Žilvinas Radavičius ir dar keli pranešėjai. Kauno vicemero Rimanto Mikaičio nuomone, architekto K. Mikšio projektas yra tinkamas ir reikia jį įgyvendinti. Renginio metu eiles skaitė poetas Vytautas Naraškevičius, buvo dainuojamos liaudies dainos.


Tartasi energetikos klausimais

Rugpjūčio 28 d. Kaune įvyko Kauno bendruomenės „Nemuno krantai“ ir Jungtinio demokratinio judėjimo Kauno skyriaus organizuotas kauniečių susirinkimas tema „Ūkio ir energetikos padėtis ir perspektyvos Kauno mieste“. Susirinkime dalyvavo Kauno miesto savivaldybės tarybos Ūkio ir energetikos komiteto pirmininkas Gediminas Žukauskas, komiteto narys Jonas Koryzna ir  administracijos direktoriaus pavaduotojas Ramūnas Gatautis.


Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija