Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Krikščionybė
    ir pasaulis
Kultūra
Laikas ir žmonės
Požiūris

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai

Naujojo pasaulio Bažnyčių Tarybos vadovo planai ir rūpesčiai

Mindaugas BUIKA

Naujuoju Pasaulio Bažnyčių Tarybos generaliniu sekretoriumi išrinktas 48 metų Norvegijos liuteronų pastorius Olavas Fyksė Tveitas

Nelengvų išbandymų laikas

Plataus tarptautinės žiniasklaidos susidomėjimo susilaukė šiandien savo būstinėje Ženevoje (Šveicarija) darbą baigiantis didžiausios tarptautinės ekumeninės organizacijos – Pasaulio Bažnyčių Tarybos (PBT) – Centro komiteto plenarinis susitikimas, kadangi jame buvo renkamas naujas organizacijos lyderis. Rugpjūčio 27 dieną pranešta, kad PBT generaliniu sekretoriumi išrinktas 48 metų Norvegijos liuteronų pastorius Olavas Fyksė Tveitas. Antruoju kandidatu rinkimuose buvo Pietų Korėjos presbiterionų dvasininkas Parkas Seong Vonas.

Nuo 2004 metų PBT vadovavęs Kenijos metodistų pastorius Samuelis Kobija anksčiau pranešė, kad dėl asmeninių priežasčių atsisako kelti kandidatūrą antrajai kadencijai. Jis buvo pirmasis afrikietis dvasininkas, užėmęs 1948 metais įkurtos pasaulio Bažnyčios Tarybos generalinio sekretoriaus postą. Šiuo metu PBT sudaro 349 įvairios Stačiatikių ir Protestantų Bažnyčios ir bažnytinės bendruomenės, kurioms priklauso daugiau kaip 550 milijonų tikinčiųjų. Beveik 1,2 milijardo narių turinti Katalikų Bažnyčia nepriklauso PBT, tačiau su ja aktyviai bendradarbiauja įvairiose krikščionių vienybės siekio srityse. PBT veikloje taip pat nedalyvauja ir pastaruoju metu sparčiausiai augančios bei dešimtis milijonų narių turinčios sekmininkų bendruomenės.

Pastaruoju metu didelius sunkumus išgyvena ir Rytų Europos stačiatikių dalyvavimas pasaulio Bažnyčių Taryboje. Valdant komunistams, Rusijos ir kitų regiono šalių Stačiatikių bažnyčių įsijungimas į PBT buvo valstybiškai skatinamas, kadangi sovietai norėjo infiltruoti savus kadrus į šios ekumeninės organizacijos vadovybę, žinoma, ne teologiniams, bet politiniams tikslams. Iš tikrųjų kurį laiką PBT buvo daugiau žinoma vadinamąja kova už taiką bei Vakarų imperializmo kritika, nes tai buvo naudinga Kremliui. Suirus sovietinio komunizmo sistemai ir griuvus Berlyno sienai, stačiatikių dalyvavimas pasaulio Bažnyčių Taryboje atšalo dėl įsivyravusio protestantų teologinio liberalizmo, palankumo homoseksualizmui ir feminizmui. Iš PBT pasitraukė Gruzijos ir Bulgarijos stačiatikių patriarchatai, savo veikimą organizacijoje buvo sustabdęs ir Maskvos patriarchatas.

Sveikinimai ir linkėjimai

Taigi naujojo Pasaulio Bažnyčių Tarybos vadovo pastoriaus O. F. Tveito laukia nelengvi uždaviniai ekumeninio proceso stabilizavimui ir stiprinimui. Svarbiausi šio dvasininko požymiai – jaunystė ir patyrimas –  gali būti labai naudingi. 1960 metų lapkričio 24 dieną gimęs pastorius O. F. Tveitas yra jauniausias PBT vadovas po pirmojo jos generalinio sekretoriaus olando Vilemo A. Viserio Hoofto, kuris prieš šešis dešimtmečius dalyvavo kuriant šią organizaciją. 2002 metais teologijos doktoratą apsigynęs O. F. Tveitas nuo tų pačių metų vadovauja valstybinės Norvegijos Liuteronų bažnyčios Ekumeninių ir tarptautinių santykių tarybai.

Iki tol jis buvo Norvegijos Bažnyčios doktrininės bei santykių su valstybe komisijos sekretorius. Be to, jis aktyviai dalyvauja tarpreliginiame dialoge, vadovauja Norvegijos Bažnyčios santykių su musulmonais ir žydais kontaktinei grupei. Panašiam darbui pastorius O. F. Tveitas vadovavo ir Pasaulio Bažnyčių Taryboje – buvo PBT Palestinos ir Izraelio ekumeninio forumo pirmininkas, taip pat dalyvauja PBT Tikėjimo ir liturgijos komisijoje, kurioje aktyviai bendradarbiauja ir Katalikų Bažnyčia. Baigęs kunigų seminariją pastorius O. F. Tveitas atliko Norvegijoje visiems, taip pat ir dvasininkams, privalomą karinę tarnybą – 1987–1988 metais dirbo kariuomenės kapelionu, vėliau atliko parapijinio kunigo tarnystę Haramo vietovėje.

Kaip tik šį naujojo Pasaulio Bažnyčios tarybos vadovo patyrimą bei savybes pažymėjo tarptautiniai liuteronų lyderiai, sveikindami jo išrinkimą. Pasaulio liuteronų federacijos, vienijančios per 70 milijonų tikinčiųjų, generalinis sekretorius pastorius Izmaelis Nokas nurodė O. F. Tveito nuopelnus karitatyvinei ir religijos laisvės gynimo sritims, ekumeniniams ir tarptikybiniams santykiams. „Jis yra geras teologas ir administratorius. Tai gilaus tikėjimo, nuosaikaus elgesio ir atviros kalbos asmuo“, – sakė Etiopijos liuteronų pastorius I. Nokas. Jo įsitikinimu, visa tai yra svarbu, kad Pasaulio Bažnyčių Taryba suvaidintų globalinį vaidmenį šiame lemtingame ekumeniniam sąjūdžiui laikotarpyje stiprinant Bažnyčių bendravimą ir bendradarbiavimą bendro tikėjimo pagrindu.

Vokietijos Evangelikų Liuteronų Bažnyčios vadovas Berlyno liuteronų pirmininkas Volfgangas Huberis taip pat pripažino naujojo PBT generalinio sekretoriaus didelį ekumeninio ir tarpreliginio dialogo patyrimą ir sakė, kad jo išrinkimas yra pasitikėjimo ženklas, jog  tarptautinis ekumeninis sąjūdis turi ateitį. Protestantų Bažnyčių bendrijos Europoje generalinis sekretorius Austrijos liuteronų vyskupas Michaelis Biunkeris sveikindamas pastorių O. F. Tveitą su išrinkimu linkėjo siekti, kad Bažnyčios balsas būtų girdimas dabartinėje ekonomikos ir moralės krizėje. Tarp kitų krikščioniškų Bažnyčių palinkėjimų čia minėtos pirmiausia liuteronų dvasinių vadovų mintys, kadangi jie pastaruoju metu vis aktyviau reiškiasi ekumeninėse iniciatyvose. Beje, Ženevoje ką tik darbą baigusio PBT centro komiteto pirmininku irgi yra liuteronų dvasininkas, Brazilijos Liuteronų Bažnyčios vadovas pastorius Valteris Altmanas.

Ieškoti konsensuso su stačiatikiais

Pastorius O. F. Tveitas dar prieš išrenkant jį pasaulio Bažnyčios vadovu rugpjūčio viduryje duotame interviu Vokietijos katalikų įtakingam laikraščiui „Rheinischer Merkur“ išsakė savo požiūrį į dabartinę ekumenizmo padėtį bei perspektyvas. Tarp daugelio prasmingų jubiliejinių sukakčių jis ypač išskyrė 2017 metais minėsimas Vitenbergo tezių paskelbimo 500-ąsias metines. Anot jo, vokiečių teologo Martyno Liuterio 1517 metais Vitenberge paskelbta nauja religinė doktrina sola scriptura reiškė atnaujintos Evangelijos pripažinimą, kuri dabar galėtų būti vienybės saitu tarp Bažnyčių ir abipusio pripažinimo kriterijumi. Pastorius O. Tveitas pripažino, jog tolesnis protestantų ir katalikų suartėjimas ir bendradarbiavimas yra visiškai įmanomas. Pasiektas plataus masto bendras supratimas dėl sakramentų esmės, tačiau dėl tarnystės tuos sakramentus administruojant nuostatos vis dar skiriasi. „Mes galime dirbti toliau, jeigu tikrai manome, kad yra svarbu nešti liudijimą per sakramentų šventimą kartu“, – sakė naujasis PBT vadovas. Jis pažymėjo, jog reikia dirbti ir dėl ekumeninės organizacijos kontaktų stiprinimo su sekmininkais, kaip tai yra Norvegijoje. Keičiasi tiek tradicinės protestantų konfesijos, kuriose gausėja maldos ir charizmatinių grupių, tiek ir naujosios sekmininkų denominacijos. Pastarosios kaltina ekumeninį sąjūdį perdėtu ir vienpusišku politikavimu, tačiau ir pačios vis labiau rūpinasi taikos ir teisingumo socialinėmis problemomis. Tuo tarpu ekumeninis sąjūdis stengiasi akcentuoti evangelizacijos ir misijos poreikį, kartu išlaikydamas nuomonę, jog „politinis liudijimas pasaulyje“ yra labai svarbus.

Pastorius O. F. Tveitas pripažino, jog santykiai su Stačiatikių Bažnyčiomis turi krizės požymių, kadangi net ir po kelerius metus trukusių diskusijų stačiatikiai atsisako kartu celebruoti ekumenines pamaldas. Ekumeninio sąjūdžio ištakose yra Kristaus malda, todėl visi turi melstis kartu. PBT taip pat pažymėjo, kad protestantams reikia rimtai svarstyti Stačiatikių Bažnyčių teologinius klausimus dėl liberalumo. Kai Švedijos Liuteronų Bažnyčia pirmoji Europoje pradėjo laiminti vadinamąsias homoseksualų santuokas, su ja bendradarbiavimą viešu pareiškimu nutraukė Maskvos stačiatikių patriarchatas. Kita vertus, nereikia visus Skandinavijos regiono liuteronus ženklinti ta pačia „liberalumo“ etikete. Štai kaimyninėje Norvegijoje, kur apie homoseksualumo „laiminimą“ vengiama kalbėti, partnerystės santykiai su Stačiatikių Bažnyčia yra geri. Esant reikalui vietos liuteronai netgi dalijasi su stačiatikiais maldos namais.

Naujasis Pasaulio Bažnyčių Tarybos vadovas pažymėjo, kad ši ekumeninė organizacija neturi suformavusi vieningo požiūrio į homoseksualizmą ir įvairiais būdais stengiasi užglaistyti šį bei kitus etinio pobūdžio konfliktus, iškylančius tarp protestantų ir rytų krikščionių. „Netgi sunkiais laikais mes turime rasti kelius, kuriais žengtume į priekį kartu“, – sakė pastorius O. F. Tveitas. Ir jis atkreipė dėmesį į tai, kad priimant sprendimus PBT dabar vadovaujasi konsensuso, o ne daugumos principu. Toks buvo stačiatikių reikalavimas, kurie balsavimuose visuomet atsidurdavo mažumoje, nes jų Bažnyčių skaičius yra mažesnis.

Stiprinti dialogą su islamu

Tarp kitų ekumeniniam sąjūdžiui įtaką darančių procesų pastorius O. F. Tveitas nurodė Globalinių Pietų reikšmę: yra netgi nuomonė, kad teologijos ateitis priklauso Afrikai. Duotame interviu minėtam Vokietijos katalikų laikraščiui bei programinėje kalboje, sakytoje Ženevoje vykusiame PBT centro komiteto susitikime, norvegų liuteronų dvasininkas pažymėjo, kad visų krikščionių rūpinimąsi Pietų pusrutulyje gyvenančiomis tautomis lemia ir aštrios socialinės bei ekologinės problemos. „Neturtingieji tampa dar labiau nuskurdę. Mes turime reaguoti į godumo blogį ir jo pasekmes globalizuotame pasaulyje, – kalbėjo pastorius O.  F. Tveitas. – Mes taip pat turime išgirsti, ką mums sako žmonės nuo Kiribačio iki Grenlandijos apie klimato kaitos poveikį, kuris pirmiausia atneša žalos čiabuviams gyventojams.“

Jis taip pat nurodė, kad Pasaulio Bažnyčių Taryba turi intensyvinti santykius su islamu. Tai aktualu tiek Europoje, kur dėl imigracijos ir atvykėlių didesnio gimstamumo musulmonų nuolat gausėja, tiek ir pačiose islamo daugumos šalyse, kuriose krikščionių mažumos patiria diskriminaciją. Pasiekiant žinioms apie krikščionių aukas tokiose šalyse kaip Irakas arba Pakistanas, atėjo laikas rodyti didesnį solidarumą ir jautrumą tenykštėms Bažnyčioms, pažymėjo pastorius O. F. Tveitas. Jis ypač atkreipė dėmesį į kovą už religijos laisvę ir už teisę pakeisti savo tikėjimą – dėl to islamo kraštuose net kyla pavojus gyvybei. Taip  pat žinant Artimųjų Rytų regiono išskirtinį vaidmenį tarptautinei taikai, yra svarbus PBT sistemoje veikiantis Palestinos ir Izraelio forumas. „Mes turime rodyti nuoširdžią meilę visiems ten gyvenantiems žmonėms, žydams ir palestiniečiams, siekti jų susitaikymo ir aiškiai kalbėti apie nuodėmę“, – aiškino išrinktasis PBT generalinis sekretorius.

Pastorius O. F. Tveitas pažymėjo, kad Pasaulio Bažnyčių Tarybos generalinio sekretoriaus poste jis vadovausis Kristaus malda, kad visi krikščionys būtų viena, nes šis vienybės siekimas yra patikimas evangelinės misijos pagrindas („kad pasaulis įtikėtų“). Toks vieningumas reiškia egoistinių interesų Dievo meilės darbuose atsisakymą, dėl aukštesnio tikslo. Teologinė vienybė taip pat įgalina sutelkti žmogiškuosius, dvasinius bei finansinius resursus… rūpinantis taika, teisingumu ir kūrinija. Taip pat reikia rasti būdus melstis kartu ir melstis vieni už kitus, nes tai skatina tarpusavio pasitikėjimą. Naujasis PBT vadovas patikino, kad stiprindamas bendradarbiavimą tarp Bažnyčių jis stengsis savo vizijose bei praktinėje veikloje derinti kūrybingumą ir realizmą. To jam ir linkime.

© 2009 „XXI amžius“