Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Krikščionybė
    ir pasaulis
Kultūra
Laikas ir žmonės
Požiūris

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai

„Subatos vakarėly...“ prie Kastinio ežero

Rūta AVERKIENĖ

Iš Vilniaus atvyko ansamblis „Ūla“

Margionių etnografinis ansamblis stiprino meilę liaudies dainai

Dainuoja ir šoka Visagino rusų jaunimo ansamblis „Bilina“ Dainuoja Baltarusijos moterų ansamblis „Verginia“ Scenoje prie Kastinio ežero – Druskininkų „Stadalėlė“

Praėjusį šeštadienį iki vėlaus vakaro Marcinkonys aidėjo nuo dainų – į Dzūkijos nacionalinio parko direkcijos organizuotą tarptautinį folkloro festivalį „Subatos vakarėly...“ prie Kastinio ežero susirinko ne tik Lietuvos folkloro ansambliai, bet ir svečiai iš Baltarusijos bei liaudies dainų pasiilgę žiūrovai.

Festivalį dzūkiška daina pradėjo Puvočių kaimo etnografinio ansamblio moterys. Vėliau į medinę sceną lipo etnografinis ansamblis iš Druskininkų „Stadalėlė“, kurio dalyviai kilę iš aplinkinių kaimų, dainingasis ansamblis „Ūla“ iš Vilniaus. Rusų dainas ir šokius atliko Visagino rusų jaunimo ansamblis „Bilina“, šmaikščias baltarusių liaudies dainas dainavo svečiai iš Baltarusijos, Ščiučino rajono – moterų ansamblis „Verginia“. Toli ežero pakrantėmis aidėjo varėniškių Irenos Naujūnienės ir Kęstučio Tarailos dainuojami senoviniai romansai.

Iš tiesų, kokia stiprybė ir meilės liaudies dainai galia slypi šiuose žmonėse, įrodė pabaigai Margionių kaimo etnografinio ansamblio moterų su visais festivalio dalyviais sudainuota liaudies daina „Devyni metai – ne viena diena“.

Unikaliu renginiu žavėjosi ir visus šventės dalyvius sveikino bei už nuoširdų liaudies kultūros puoselėjimą dėkojo Varėnos rajono savivaldybės mero pavaduotojas Alvydas Valeiša, Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjo pavaduotoja Regina Svirskienė, marcinkoniškiai ir kaimo svečiai.

Šmaikščiais dzūkiškais pajuokavimais šventės dalyvius linksmino renginio vedėjai – Marcinkonių etnografijos muziejaus vedėjas Jonas Bajoriūnas ir Marcinkonių lankytojų centro vedėja Lina Černiauskienė. Dzūkijos nacionalinio parko direktorius Eimutis Gudelevičius sakė, kad parko darbuotojai, rengdami tokias šventes, siekia pristatyti kultūros paveldo vertybes, senąsias tradicijas ir papročius.

Kaip Dzūkijos nacionaliniame parke tebepuoselėjami senieji amatai, demonstravo senųjų amatų meistras musteikiškis Romas Norkūnas. Su vežimu, pilnu dirbinių, įsikūręs už scenos demonstravo, kaip pinami krepšiai, lupamos karnos ir dirbami kiti meistrų darbai. Stropūs pagalbininkai buvo ir Romo žmona Vita, dukra Agotėlė bei sūnus Jovaras. Šventėje buvo galima įsigyti ne tik Dzūkijos nacionalinio parko leidinių, bet ir suvenyrinių drobinių maišelių ir marškinėlių su lutute, maksimoniškių Rūtos Indrašiūtės bei Džiugo Petraičio juodosios ir spalvotosios keramikos dirbinių.

Kol festivalio dalyviai šoko, dainavo ir pasakojo, mažieji ant drobės piešė paveikslėlius – Lietuvos tūkstantmečio ženklo viziją – kurie vėliau buvo sukabinti į medelį.

Marcinkonių seniūnas Vilius Petraška dėkojo organizatoriams už gražias iniciatyvas ir linkėjo tokius unikalius renginius organizuoti dažniau. Šventės dalyviai buvo apdalinti „dėkavonėmis“ ir kitomis dovanomis, kurias įteikė direktorius E. Gudelevičius. Vėliau šventė persikėlė į etnografijos muziejų, kur iki vėlumos dalyviai nenuilsdami dainavo ir šoko.

Kitądien Dzūkijos nacionalinio parko direkcija festivalio dalyviams organizavo puikią ekskursiją po Marcinkonis, Čepkelių raistą ir senąjį Musteikos kaimą, kuriame svečiai pamatė senovinės bitininkystės muziejų, pasivaikščiojo drevinės bitininkystės taku ir skanavo šiųmečio drevių medaus.

Varėnos rajonas
Autorės nuotraukos

© 2009 „XXI amžius“