2009 m. rugsėjo 25 d.
Nr. 68
(1760)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai

Ar Vilniuje staugs Geležinis vilkas

Justinas Bautrėnas
Livijos ŠIUGŽDIENĖS nuotrauka

Lietuvos radijo ir televizijos muziejaus įkūrėjas režisierius Justinas Bautrėnas apie savo sumanymą ant Vilniaus kalvų pastatyti Geležinio vilko skulptūrą pasakojo spaudoje dar šio tūkstantmečio pradžioje. 2002 metais buvo įkurtas Geležinio vilko paminklo paramos fondas, puoselėta svajonė skulptūrą pastatyti šiais metais, minint Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmetį. Tačiau šia proga sostinę „papuošė“ tik beidėjiniai dariniai, kuriuos retas išdrįstų pavadinti meno kūriniais, o Geležiniam vilkui pinigų neatsirado – atsirado tik daugiau sumanymo palaikytojų. Vienas jų – pedagogas, rašytojas, Vyskupo Motiejaus Valančiaus blaivystės sąjūdžio valdybos pirmininkas Jonas Kvederaitis. Su Justinu Bautrėnu ir Jonu Kvederaičiu kalbėjosi dr. Aldona Kačerauskienė.

Kokia buvo jūsų idėja?

Justinas Bautrėnas. Kur šiandien dunkso Vilniaus mūrai, dar XIII šimtmetyje ošė tankios girios, šimtamečiai ąžuolai saugojo Lietuvos ramybę, maurojo taurai, kaukė vilkai, slankiojo meškos. Tuose miškuose medžiojo didysis Lietuvos kunigaikštis Gediminas. Kartą jis su savo dvariškiais visą dieną vaikė žvėris. Nuo Gedimino aštraus kalavijo krito didžiulis tauras. Vakare pavargę medžiokliai sumigo ir Gediminas susapnavo sapną, kad ant kalno, kur jis nukovė didžiulį taurą, staugė geležinis vilkas. Jo staugimas buvo toks galingas, kad skambėjo aplinkiniai miškai. Atrodė, kad jame staugia šimtas vilkų. Krivių krivaitis Lizdeika išaiškino sapną: „Geležinis vilkas reiškia, kad toje vietoje turi būti pastatyta tvirta pilis ir miestas – valstybės sostinė, o šimtas vilkų, jame staugiančių, reiškia gyventojus, kurie tave ir to miesto garbę ir galybę išgarsins po visą pasaulį. Šio miesto vardas ilgus amžius švies Lietuvai!“ Ši legenda iš amžių glūdumos pasiekė mūsų laikus. Pokario metais Vilniuje, prie Katedros, pilies papėdėje stovėjo geležinis vilkas, tačiau sovietmečiu kolaborantai naikindami tautos paminklus, sunaikino ir jį. Vilnijos kraštas visą prieškario metą buvo lenkų užgrobtas. Mano vaikystės ir jaunystės dienų simbolis buvo geležinis vilkas. Jis šaukė į kovą vaduoti lenkų persekiojamų Vilnijos krašto lietuvių ir atkovoti iš lenkų užgrobtos mūsų žemės su sostine Vilniumi. Mūsų kartos uždavinys ant Vilniaus kalvų pastatyti galingą Geležinio vilko paminklą. Tegul jis primena ateities kartoms šią gražią mūsų tautos istorinę legendą. Gedimino sapnas išsipildė – laisvos Lietuvos vardas skamba pasaulyje. Šį skambesį dar labiau sustiprintų Geležinio vilko paminklas.

Jonas Kvederaitis. Italijos sostinė Roma turi simbolį vilkę. Vilniaus simboliu galėtų tapti staugiantis Geležinis vilkas. Norėtųsi gražaus, klasikinio gerai matomo paminklo. Deja, Vilniuje vengiama statyti patriotizmą žadinančius paminklus. Neatsirado vietos vyskupo M. Valančiaus paminklui (skulptorius prof. Leonas Žuklys). Subuitėjom, supinigėjom. Šimto tūkstančio litų nepagailėta keliems suvirintiems surūdijusiems vamzdžiams ties Nerimi. Turbūt šie paminklai atspindi mūsų gyvenamojo laikotarpio dvasią?.. O Geležiniam vilkui pinigų neatsirado.

Kaip buvo organizuotas pinigų kaupimas paminklui – juk spaudoje paskelbti fondo sąskaitą nepakanka.

J. B. Kreipėmės į tuometinį premjerą Algirdą Brazauską, į prezidentą Valdą Adamkų, į Vilniaus savivaldybę, į Vilniaus teisėjus, kurių yra net šešiasdešimt... Nesulaukėme ne tik pinigų, bet ir atsakymo. Aukojo tik patys vargingiausieji po kelis litus.

Kaip galvojate sukaupti lėšas?

J. B. Esu įkūręs Geležinio vilko paminklo paramos fondą, kuriame kaupiame lėšas paminklo statybai. Žmonių paaukoti pinigai bus panaudoti kilniam tikslui. Prie paminklo statybos kviečiu prisidėti ir visus pasaulyje išsibarsčiusius lietuvius, nes čia yra jų tėvynė, čia likusi Lietuvos istorija. Aš manau, kad ypač aktyviai savo lėšomis prie paminklo statybos prisidės Amerikos lietuviai.

Lietuvi, nepagailėk keletą litų pervesti į paminklo pastatymo sąskaitą banke ir ant Vilniaus kalvų stovės galingas Geležinio vilko paminklas.

J. K. Kreipsimės į Lietuvos mokyklas, valančiukų organizaciją. Vaikai tiki padavimais, pasakomis. Jiems graži geležinio vilko legenda. Užtektų per metus vienam vaikui atsisakyti ledų porcijos, kainuojančios du litus, o tuos pinigėlius paaukoti paminklo statybai. Taip Lietuvos vaikai dovanotų ateinančioms kartoms gražų legendos įprasminimą. Tai būtų ir patriotinio auklėjimo dalelė. Aukojančiųjų sąrašą mokyklos pasiliktų, apie tokias mokyklas galėtų paskelbti Vyskupo M. Valančiaus blaivystės sąjūdžio informacinis leidinys „Valančiukų aidas“, televizijos.

Kurioje Vilniaus vietoje norėtumėte statyti Geležinio vilko paminklą?

J. B. Mums atrodo, kad gera vieta paminklui būtų prie kelio, vedančio į Trijų kryžių kalną, šalia Vilnelės. Gerai būtų matomi ir Trys kryžiai, ir Geležinis vilkas. Dėl paminklo vietos norėtume pasitarti su visuomene. Siūlykite, tarkimės.

Priminkite Geležinio vilko fondo sąskaitos numerį, jūsų telefonus.

J. B. Sąskaita banke „Swedbank“, Geležinio vilko paramos fondas, banko kodas 7300, sąskaita nr. LT107300010071995604. Geležinio vilko fondo steigėjas Justinas Bautrėnas (tel. 8-613-06742 arba 8-5-2341461); Jonas Kvederaitis (tel. 8-682-22142, el. paštas: kvedis@gmail.com).

Linkime jūsų sumanymų išsipildymo.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija