Neblėstantys politiniai žaidimai
Linas ŠALNA
Praėjusią savaitę Seimas parlamento pirmininke išrinko Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininko pavaduotoją Ireną Degutienę. Pirmą kartą Lietuvos Seimui vadovauja moteris. Dar nespėjus paskirti į šias pareigas I. Degutienė tiesiog tirpo nuo komplimentų, kad Seimui vadovaus ji, moteris, be to, labai išmintinga, politiškai aktyvi moteris. Kartu buvo primenama, kad Lietuvoje moterys jau yra užėmusios svarbiausius valstybės valdymo postus: prezidentė, krašto apsaugos ir finansų ministrės, pagaliau ir Seimo pirmininkė. Taigi į valstybę atėjo palaiminga moterų valdžia. Gal ir būtų galima tuo džiaugtis, jeigu ne viena aplinkybė. Jokios naujos politikos ir didesnės moterų įtakos čia nėra. Išties reikalas paprastesnis: visa valdžia per moteris politikes akivaizdžiai sutelkiama į premjero Andriaus Kubiliaus rankas. Tokia yra tikrovė, ir nieko čia nepadarysi. Juk kas labiausiai į prezidento postą kišo Dalią Grybauskaitę, jei ne A. Kubilius? Jei jis dvejus metus nebūtų jos protegavęs, Grybauskaitė nebūtų turėjusi galimybių laimėti ar net kandidatuoti į prezidento postą. Lygiai taip dar prieš prezidentės D. Grybauskaitės pritarimą krašto apsaugos ministrės pareigoms iš anksto buvo numatyta medikė R. Juknevičienė. (Lietuvoje, matyt, nuspręsta, kad į šias specifines pareigas labiausiai tinka medikai kaip ir ankstesnis ministras J. Olekas.) Gal tik finansų ministrės pareigoms pasiūlyta I. Šimonytė labiau tiko D. Grybauskaitei, nors tai irgi neprieštaravo A. Kubiliaus skoniui juk I. Šimonytė buvo per visą Lietuvos valstybės laikotarpį geriausio finansų ministro A. Šemetos (tiesa, ministro poste buvusio labai trumpai) pavaduotoja.
|