Pirmasis puslapis
Atmintis
Darbai
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Laikas ir žmonės
Lietuva
Pro memoria
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją

Laukiant Benedikto XVI vizito Čekijoje

Mindaugas BUIKA

Popiežius Benediktas XVI su Čekijos prezidentu Vaclavu Klausu per susitikimą Vatikane gegužės 30 dieną

Būsima Popiežiaus kelionė į „netikinčiųjų šalį“

Ateinantį šeštadienį prasidėsiantis trijų dienų popiežiaus Benedikto XVI vizitas į Čekiją žiniasklaidoje kartais įvardijamas, kaip būsima „kelionė į netikinčiųjų šalį“. Iš tiesų Čekija yra viena iš trijų Europos regionų (kartu su Estija ir Rytų Vokietija), kuriuose po buvusio ateistinio komunizmo režimo dauguma vietos gyventojų dabar deklaruoja nepriklausantys jokiai konfesijai. Paskutinio 2001 metų visuotinio surašymo duomenys rodo (ir jie mažai tepasikeitė iki šiandienos), kad iš 10,2 milijonų čekų religinėms bendruomenėms priklauso tik 3,3 mln. (arba 32,1 proc.) Dar 903 tūkstančiai (apie 8,8  proc.) apie savo tikybą nenorėjo duoti žinių, o likusieji daugiau kaip 6 mln. (59 proc.) pripažino nepriklausantys jokiai konfesijai, taigi, netikintys.

Vyskupo kunigystės 60-osios metinės

Renata Stadulienė

Kunigystės jubiliejų švenčiantis vyskupas Juozas Žemaitis MIC

Rugsėjo 20 dieną Marijampolės Šv. arkangelo Mykolo Bazilikoje buvo iškilmingai paminėtos 60-osios vyskupo emerito Juozo Žemaičio MIC kunigystės metinės. Šv. Mišiose dalyvavo apaštalinis nuncijus arkivyskupas Luidžis Bonacis (Luigi Bonazzi), Kauno arkivyskupas Sigitas Tamkevičius SJ, Vilkaviškio vyskupas Rimantas Norvila, Telšių vyskupas Jonas Boruta SJ, Kaišiadorių vyskupas Juozapas Matulaitis, Vilniaus arkivyskupo augziliaras vyskupas Juozas Tunaitis, Panevėžio vyskupas emeritas Juozas Preikšas, svečiai iš Lenkijos Elko vyskupas Jerzy Mazur SVD, Drohičino vyskupas Antoni Pacifyk Dydycz, vyskupijos dekanai.

Panevėžio vyskupijoje

Rokiškio dekanate

Tremtinių kryžiaus šventinimas ir  šv. Mato atlaidai

Panevėžio vyskupas Jonas Kauneckas (kairėje) ir Rokiškio dekanas klebonas g. kan.Vilnis Viktoras Cukuras L. Šepkos medžio skulptūrų parke

Rokiškis. Rugsėjo 20-ąją Liongino Šepkos medžio skulptūrų parke šalia Rokiškio rajono Savivaldybės buvo pašventintas Rokiškio krašto tremtinių kryžius. Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Rokiškio  skyriaus pirmininkas Jonas Tautvilis Aleksiejus priminė, jog pirmąjį savo kryžių tremtiniai pastatė Kryžių kalne (Šiaulių r.) šią vasarą. Autorius pasvalietis tautodailininkas  Kęstutis Krasauskas aiškino, jog šis kryžius simbolizuoja  viltį, kad tauta atgims.  

Vilniaus arkivyskupijoje

Varėnos dekanate

Jaunimo dienų kryžius atkeliavo per atlaidus

Druskininkiečių procesija

DRUSKININKAI. Rugsėjo 13-ąją Kryžiaus Išaukštinimo atlaidai  buvo švenčiami Švč. M. Marijos Škaplierinės bažnyčioje. Sumos šv. Mišias aukojo ir homiliją sakė Vilniaus Šv. Juozapo kunigų seminarijos dėstytojas, Vilniaus Šv. Kryžiaus Atradimo (Kalvarijų) parapijos vikaras kun. Andžejus Šuškevičius. Jis priminė, kad žmogus tik būdamas su Dievu pajėgia kovoti su blogiu. Pamokslininkas peržvelgė Dievo Sūnaus gyvenimo žemėje kelią ir mirtį ant kryžiaus. Iki Kristaus laikų kryžius buvo bausmės ir paniekinimo priemonė, ant jo nukryžiuodavo didžiausius nusikaltėlius. Kristus savo mirtimi ant kryžiaus ir prisikėlimu atpirko pasaulio nuodėmes ir atvėrė kelią į amžinąjį gyvenimą. Jeigu mes kasdienybėje – šeimoje, darbe, mokykloje, bendruomenėje gyvensime tik savo gyvenimą, o sekmadienį ateisime tik melstis ir taip parodysim savo tikėjimą Dievu, tai toks tikėjimas bus miręs. Tikėjimas turi būti liudijimas, išreiškiamas kasdieniais darbais. Kunigas ragino kasdien užduoti sau du klausimus – kuo jūs mane laikote ir kas man yra kryžius. Ar jis tik papuošalas ant kaklo ar sienos? Ar jis yra vilties ir pergalės ženklas? Kunigas ragino nebijoti žvelgti į savo gyvenimo kryžių. Nuolankiai, nepiktžodžiaujant, neatmetant Dievo, nekaltinant Jo,  su dideliu pasitikėjimu priimti kryžių ir jį kantriai nešti iki savo pergalės vartų.

60 metų kunigystės kelyje

Dr. Aldona Vasiliauskienė

Kun. Albinas Pipiras – šešiasdešimt metų kunigystės kelyje Broniaus VERTELKOS nuotrauka

Anykščių kraštas išaugino ir subrandino daug asmenybių, išgarsinusių ne tik savo gimtinę, bet ir Lietuvą plačiajame pasaulyje. Jų atlikti darbai aukso raidėmis įrašė jų vardus mūsų valstybės istorijoje. Tačiau nemažai yra ir tokių, kurių darbus žino tik artimiausieji – sovietmečiu jie buvo pavojingi okupacinei valdžiai, o atgavus Nepriklausomybę ramiai tęsė savo darbus, likdami negausios aplinkos gerbiami ir branginami.

Tiesa padarys mus laisvus

Angelė BUŠKEVIČIENĖ

Aukoja šv. Mišias Vytauto bažnyčioje

Rugsėjo 25 dieną šv. Mišių aukoje melsimės už ilgamečio Vatikano radijo lietuviškų laidų redaktoriaus mons. prof. dr. Vytauto Kazlausko vėlę, prisiminsime jo vienerių metų išėjimo amžinybėn sukaktį, kalbėsime apie šį iškilų mūsų tautos sūnų, savo gyvenimą pašventusį Tėvynės ir Bažnyčios labui, besilaikiusį Viešpaties žodžio ir pagal jį kukliai gyvenusį.

Vytautas Kazlauskas gimė 1919 m. rugsėjo 5 dieną Avikilų kaime, Liudvinavo parapijoje. Jis buvo vienas iš vienuolikos vaikų gausioje ūkininkų Motiejaus Kazlausko ir Barboros Baronaitės šeimoje. Mokėsi Šilavoto pradžios mokykloje, Marijampolės marijonų gimnazijoje, Vilkaviškio ir Kauno kunigų seminarijose.

Kunigas – teologas, patriotas, tėvas našlaičiams ir beglobiams vaikams

Su sesėmis vienuolėmis Romoje

Šiandien minime pirmąsias mirties metines kunigo – teologijos habilituoto daktaro, buvusio Italijos lietuvių bendruomenės sekretoriaus, Italijos lietuvių kunigų sąjūdžio pirmininko, Lietuvių katalikų mokslo akademijos lektoriaus, knygnešio radijo bangomis, Vatikano radijo lietuviškai sekcijai vadovavusio 40 metų, per šią radiją kalbėjusio šventuoju ir lietuvišku žodžiu dvylika tūkstančių kartų, o jau Lietuvoje – Vytauto Didžiojo universiteto ir Kauno kunigų seminarijos profesoriaus, Dantės Alighieri draugijos Kauno komiteto valdybos nario, poetiškos sielos, taurios ir gailestingos dvasios dvasiškio, pakvietusio į Lietuvą „SOS Kinderdorf“ organizaciją (Vilniuje įkūrusią vaikų kaimą), savo tėvų žemėje Marijampolės apskrityje, Avikilų kaime įkūrusio Nevyriausybinę našlaičių globos organizaciją „Vaiko tėviškės namai“ ir pastačiusio su draugų ir bendraminčių italų verslininkų bei Amerikos lietuvių pagalba 15 gyvenamųjų namų ir pastatų našlaičiams ir beglobiams vaikams, planavusio natūralios šeimos modeliu paremtą našlaičių globos ir katalikiško ugdymo sistemą – monsinjoro (nuo 1980 m.) Vytauto Kazlausko, palaidoto Kaune prie Prisikėlimo šventovės šalia kun. Mykolo Krupavičiaus, čia parvežto iš tolimosios Čikagos. (Kaip simboliška!)

Lietuvos Sąjūdis buvo ir bus reikalingas

Dr. Aldona Kačerauskienė

Tarp suvažiavimo delegatų – prof. Romas Batūra (kairėje) ir akad. Antanas Tyla

Rugsėjo 19 dieną Šalčininkų Lietuvos tūkstantmečio gimnazijoje įvyko Lietuvos Sąjūdžio (LS) XII suvažiavimas. Dabartinius Sąjūdžio uždavinius taikliai apibūdino mons. Alfonsas Svarinskas, negalėjęs dalyvauti suvažiavime ir laiške suvažiavimui rašęs: „LS padarė daug gero ir, tikimės, kad ir ateityje ves Lietuvą tik į pergales. Sąjūdis turi būti drąsus ir apsišarvavęs tvirtais krikščioniškais ir lietuviškais principais, pasakyti aiškų NE ten, kur priešai bando pratempti įvairius svetimus alfabetus ir moraliai nuginkluoti žmones. O Lietuvoje dar yra daug patriotų, kurie Sąjūdį palaikys ir jam padės. Ir mirusieji, kaip sakė kankinys Mečislovas Reinys, kovoja drauge su mumis. Mes visuomet kovojame už dvasines ir materialines vertybes, bet pirmenybę atiduodame dvasinėms. Ir Šventasis Raštas mus moko: niekas neturi didesnės meilės kaip tas, kuris guldo gyvybę už savo draugus“.

Ar Vilniuje staugs Geležinis vilkas

Justinas Bautrėnas Livijos ŠIUGŽDIENĖS nuotrauka

Lietuvos radijo ir televizijos muziejaus įkūrėjas režisierius Justinas Bautrėnas apie savo sumanymą ant Vilniaus kalvų pastatyti Geležinio vilko skulptūrą pasakojo spaudoje dar šio tūkstantmečio pradžioje. 2002 metais buvo įkurtas Geležinio vilko paminklo paramos fondas, puoselėta svajonė skulptūrą pastatyti šiais metais, minint Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmetį. Tačiau šia proga sostinę „papuošė“ tik beidėjiniai dariniai, kuriuos retas išdrįstų pavadinti meno kūriniais, o Geležiniam vilkui pinigų neatsirado – atsirado tik daugiau sumanymo palaikytojų. Vienas jų – pedagogas, rašytojas, Vyskupo Motiejaus Valančiaus blaivystės sąjūdžio valdybos pirmininkas Jonas Kvederaitis. Su Justinu Bautrėnu ir Jonu Kvederaičiu kalbėjosi dr. Aldona Kačerauskienė.

Lietuviškų ambicijų deficitas

Gintaras Visockas

Vilniuje, prie Žaliojo tilto, pastatytą vamzdį postmodernistai laiko iškiliu meno kūriniu

Žaliasis tiltas per Nerį permestas itin vaizdingoje Vilniaus vietoje. Nuo jo atsiveria keletas svarbių sostinės akcentų – kairėje dunkso Gedimino kalnas su pilies bokštu, priešingoje pusėje vėlais vakarais galima išvysti prožektoriaus įspūdingai apšviestą bažnyčią, ranka paduoti iki centrinės sostinės gatvės šurmulio, po kojomis – upė tyliai plukdo savo vandenis į Nemuną... Gražus Vilnius, nieko nepridursi. Ir vis dėlto čia pat esama svetimkūnių, kurie bjauroja aplink Žaliąjį tiltą natūraliai susiformavusį kraštovaizdį, žeidžia nacionalinės savigarbos jausmus. Bent jau turėtų užgauti lietuvio ambicijas.