Pirmasis puslapis
Darbai
Istorija
    ir dabartis
Krikščionybė
    ir visuomenė
Laikas ir žmonės
Lietuva
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai

Skambėjo sakralinė muzika

Kazimieras Dobkevičius

Latvijos Ogrės merginų vokalinis ansamblis „Anima Solla“ (vadovė Marite Purina)

1992 metais surengtas pirmasis jaunimo kamerinių chorų sakralinės muzikos festivalis „Cantate Domino“ išaugo į tarptautinį renginį. Šios iniciatyvos autoriumi buvo Kauno Vytauto Didžiojo bažnyčios kamerinio choro vadovas Rolandas Daugėla.

Šiemetinis festivalis – jau septynioliktas ir penktas lietuviškųjų chorų konkursas. Lapkričio 26 dieną svečias dr. Milanas Kolena (Milan Kolena), Bratislavos (Slovakija) menų universiteto muzikos fakulteto dėstytojas, tarptautinės ERASMUS programos dalyvis, vadovavo grigališkojo choralo giedojimo meistriškumo kursams. Paskaitoje-seminare dalyvavo LMTA KF Muzikos didaktikos ir dirigavimo katedros studentai. Vakare Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų (Vytauto Didžiojo) bažnyčioje buvo aukojamos šv. Mišios už lietuvius muzikus – sakralinės muzikos puoselėtojus. Giedojo Vytauto Didžiojo bažnyčios kamerinis choras „Cantate Domino“.

Liublino unija: lietuvių kova dėl valstybingumo

Dr. Aldona KAČERAUSKIENĖ

Šią vasarą suėjo 440 metų nuo Liublino unijos pasirašymo. Ši data Vilniuje pažymėta dviem kultūriniais įvykiais: lapkričio 18 dieną Taikomosios dailės muziejuje atidaryta paroda „Liublino unija ir jos epocha Jano Mateikos kūryboje“, o lapkričio 19–20 dienomis vyko tarptautinė mokslinė konferencija „Liublino unija: idėja ir tęstinumas“, kurioje pranešimus skaitė Lietuvos, Lenkijos, Ukrainos, Baltarusijos mokslininkai. Daugelyje pranešimų įvairiais aspektais buvo apžvelgtas ryškus politinis Vidurio ir Rytų Europos regiono įvykis, kalbėta apie lietuvių pastangas žūtbūt išsaugoti valstybingumą.

Kovų ir pergalių aidas

Laima Macytė

Dr. Algimantas Kasparavičius skaito pranešimą apie pergalės prieš bermontininkus reikšmę

Lapkričio 22 dieną Radviliškyje paminėtas 1919 metų pergalės prieš bermontininkus 90-metis ir Lietuvos kariuomenės 91-osios metinės.

Lapkričio 17 dieną Radviliškio viešosios bibliotekos Paveikslų galerijoje atidaryta paroda „Kovų ir pergalių aidas“. Parodoje – unikalūs Lietuvos kariuomenės daiktai – kareivių šalmai, kepurės, batai, asmens dokumentai, patvirtinantys dalyvavimą mūšiuose, ginklai, uniformos, paveikslai, mūšių schemos, 1925 metais Vokietijoje išleista Bermonto knyga. Paroda veiks iki gruodžio 16 dienos.

Paminėjo Lietuvos kariuomenės dieną

Irena Montvydaitė-Giedraitienė,

LLA Sąjungos pirmininkė

Renginio dalyviai prie pasodinto ąžuoliuko

Lapkričio 20 dieną nevyriausybinių organizacijų atstovai rinkosi Vilniaus Šv. Ignoto bažnyčioje. Pasimeldę už Lietuvos kariuomenę, išklausę prasmingą monsinjoro Alfonso Svarinsko pamokslą nuvyko į Vilniaus Pilių teritoriją. Čia prasidėjo laisvės gynėjų ąžuoliuko sodinimo akcija. Ąžuoliuką parūpino Vilniaus Karaliaus Mindaugo šaulių 10-oji rinktinė ir studija PRO PATRIA. Lietuvos nacionalinio muziejaus direktorė Birutė Kulnytė parinko ąžuoliukui vietą Gedimino kalno papėdėje. Lietuvos vardo tūkstantmečio, nepriklausomybės kovų 90-čio, Lietuvos Šaulių sąjungos įkūrimo 90-čio proga buvo pasirašytas nevyriausybinių organizacijų aktas. Atsargos pulkininkas Jonas Gečas šį aktą įdėjo į gilzę ir užkasė po ąžuoliuku. Ąžuoliuko šaknys buvo užbertos žemėmis, suneštomis iš istorinių vietovių. Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos pirmininkas Jonas Burokas bėrė žemes iš Rasų kapinių, nepriklausomybės kovų savanorių kapų, iš Lukiškių aikštės – 1863 metų sukilėlių egzekucijos vietos, Lietuvos laisvės kovose žuvusių 1918–1920 metų savanorių kapų. Seimo kancleris Jonas Mileris – nuo Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo gynybos barikadų ir savanorio Artūro Sakalausko žūties vietos. Vilniaus apskrities šauliai išbėrė žemes, paimtas iš žuvusio šaulio pasieniečio Gintaro Žagunio kapo. Atkurtos Lietuvos laisvės armijos sąjungos pirmininkės Irenos Montvydaitės-Giedraitienės išberta žemė paimta nuo Gedimino pilies – čia 1941 metų gruodžio 13 dieną dvylika jaunų karininkų priėmė priesaiką ir Kazio Veverskio iniciatyva buvo įkurta Lietuvos laisvės armija. Birutiečių atstovė Nomida Pocienė ant Laisvės ąžuolo šaknų užbėrė prie Birutės kalno surinktus gintarėlius. Paskui šventinis minėjimas persikėlė į Vilniaus įgulos karininkų ramovę. Susirinkusius sveikino Lietuvos kariuomenės vadas gen. mjr. Arvydas Pocius, pranešimą perskaitė istorikas doc. dr. Sigitas Jegelevičius. Minėjimas baigėsi ramovės saviveiklininkų šventiniu koncertu.

Totorių šventė

Dr. Aldona Kačerauskienė

Šiuo metu Lietuvoje gyvena apie 5000 totorių, kurių protėviai čia įsikūrė daugiau nei prieš 600 metų. Lietuvos Didysis kunigaikštis Vytautas labai vertino totorių karių narsą, ištvermę, ištikimybę. Stiprindamas sienų saugumą, strateginiuose punktuose kūrė totorių gyvenvietes. Vienas tokių punktų – vos 8 km nuo Vilniaus esantis Nemėžis. Čia yra buvusi Vytauto Didžiojo vasaros rezidencija. Istorikai nustatė, kad šioje vietovėje totoriai įsikūrė 1397 metais, o 1684-aisiais pasistatė mečetę, kuri 1909 metais sudegė. Islamo tikėjimą išpažįstantys totoriai tuoj pat mečetę atstatė. Ji tebestovi iki šiol, yra įtraukta į Lietuvos Respublikos kultūros paminklų sąrašą.