Pirmasis puslapis
Darbai
Istorija
    ir dabartis
Krikščionybė
    ir visuomenė
Laikas ir žmonės
Lietuva
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją

Popiežius padrąsino menininkus

Mindaugas BUIKA

Popiežiaus Benedikto XVI susitikimas su meno pasaulio atstovais garsiojoje Siksto koplyčioje Vatikane

Grožis parodo prasmę ir tikslą

Pabrėždamas Bažnyčios ir meno pasaulio santykių reikšmę, popiežius Benediktas XVI kvietė kūrėjus būti vilties žmonijai liudytojais ir skelbėjais. Grožis, kaip ir tiesa, yra ypač svarbūs žmogaus sielai, todėl menininkai turi būti atsakingi už autentiško grožio saugojimą. Šventojo Tėvo kalba buvo skirta į Vatikaną suvažiavusiems žymiausiems daugelio šalių dailininkams, skulptoriams ir architektams, rašytojams ir poetams, kompozitoriams ir atlikėjams, kino, teatro ir fotografijos atstovams. Lapkričio 21 dieną garsiojoje Siksto koplyčioje prisimintas 1964-ųjų gegužės 7 dieną vykęs pirmasis susitikimas, į kurį menininkus buvo sukvietęs popiežius Paulius VI. Taip pat pažymėta 10 metų sukaktis, kai 1999-ųjų balandžio 4 dieną buvo paskelbtas popiežiaus Jono Pauliaus II „Laiškas menininkams“.

Žodžiai į širdį

Benjaminas ŽULYS

Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatė, rašytoja Vanda Juknaitė

Jau ne pirmą mėnesį šalyje vyksta kultūrinių renginių ciklas „Nacionalinės premijos laureatės: kūrybos alchemija“. Spalio mėnesį Kauno apskrities viešojoje bibliotekoje kauniečiai susitiko su aktore Rūta Staliliūnaite, dainavo su lietuvių liaudies dainų atlikėja Veronika Povilioniene. O štai neseniai šios bibliotekos viešnia buvo Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatė, rašytoja, dramaturgė, eseistė Vanda Juknaitė. Susitikime buvo kalbama apie literatūrą, tikrąsias vertybes, socialines problemas. Pokalbyje dalyvavo rašytoja Dovilė Zelčiūtė, filosofė, literatūros kritikė profesorė Jūratė Baranova, aktorė Doloresa Kazragytė. Rašytoja V. Juknaitė, pasak pašnekovių, palyginti su kitais vadinamaisiais produktyviais plunksnos meistrais rašanti nedaug, bet jos kūriniai tiesiog spinduliuoja gyvenimo tikrumu, žodžio ir dvasios gyvumu. Rašytoja prieš daugelį metų debiutavo apysaka „Ugniaspalvė lapė“, vėliau sekė ypač gerai įvertintas romanas „Šermenys“, apysaka „Stiklo šalis“, knyga „Formulė“, eseistikos knyga „Išsiduosi. Balsu“.

Kovų ir pergalių aidas

Laima Macytė

Dr. Algimantas Kasparavičius skaito pranešimą apie pergalės prieš bermontininkus reikšmę

Lapkričio 22 dieną Radviliškyje paminėtas 1919 metų pergalės prieš bermontininkus 90-metis ir Lietuvos kariuomenės 91-osios metinės.

Lapkričio 17 dieną Radviliškio viešosios bibliotekos Paveikslų galerijoje atidaryta paroda „Kovų ir pergalių aidas“. Parodoje – unikalūs Lietuvos kariuomenės daiktai – kareivių šalmai, kepurės, batai, asmens dokumentai, patvirtinantys dalyvavimą mūšiuose, ginklai, uniformos, paveikslai, mūšių schemos, 1925 metais Vokietijoje išleista Bermonto knyga. Paroda veiks iki gruodžio 16 dienos.

Paminėjo Lietuvos kariuomenės dieną

Irena Montvydaitė-Giedraitienė,

LLA Sąjungos pirmininkė

Renginio dalyviai prie pasodinto ąžuoliuko

Lapkričio 20 dieną nevyriausybinių organizacijų atstovai rinkosi Vilniaus Šv. Ignoto bažnyčioje. Pasimeldę už Lietuvos kariuomenę, išklausę prasmingą monsinjoro Alfonso Svarinsko pamokslą nuvyko į Vilniaus Pilių teritoriją. Čia prasidėjo laisvės gynėjų ąžuoliuko sodinimo akcija. Ąžuoliuką parūpino Vilniaus Karaliaus Mindaugo šaulių 10-oji rinktinė ir studija PRO PATRIA. Lietuvos nacionalinio muziejaus direktorė Birutė Kulnytė parinko ąžuoliukui vietą Gedimino kalno papėdėje. Lietuvos vardo tūkstantmečio, nepriklausomybės kovų 90-čio, Lietuvos Šaulių sąjungos įkūrimo 90-čio proga buvo pasirašytas nevyriausybinių organizacijų aktas. Atsargos pulkininkas Jonas Gečas šį aktą įdėjo į gilzę ir užkasė po ąžuoliuku. Ąžuoliuko šaknys buvo užbertos žemėmis, suneštomis iš istorinių vietovių. Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos pirmininkas Jonas Burokas bėrė žemes iš Rasų kapinių, nepriklausomybės kovų savanorių kapų, iš Lukiškių aikštės – 1863 metų sukilėlių egzekucijos vietos, Lietuvos laisvės kovose žuvusių 1918–1920 metų savanorių kapų. Seimo kancleris Jonas Mileris – nuo Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo gynybos barikadų ir savanorio Artūro Sakalausko žūties vietos. Vilniaus apskrities šauliai išbėrė žemes, paimtas iš žuvusio šaulio pasieniečio Gintaro Žagunio kapo. Atkurtos Lietuvos laisvės armijos sąjungos pirmininkės Irenos Montvydaitės-Giedraitienės išberta žemė paimta nuo Gedimino pilies – čia 1941 metų gruodžio 13 dieną dvylika jaunų karininkų priėmė priesaiką ir Kazio Veverskio iniciatyva buvo įkurta Lietuvos laisvės armija. Birutiečių atstovė Nomida Pocienė ant Laisvės ąžuolo šaknų užbėrė prie Birutės kalno surinktus gintarėlius. Paskui šventinis minėjimas persikėlė į Vilniaus įgulos karininkų ramovę. Susirinkusius sveikino Lietuvos kariuomenės vadas gen. mjr. Arvydas Pocius, pranešimą perskaitė istorikas doc. dr. Sigitas Jegelevičius. Minėjimas baigėsi ramovės saviveiklininkų šventiniu koncertu.

Liūdna buvusio Baltarusijos milicijos majoro Ivano Kruko istorija

Gintaras Visockas

Buvęs Baltarusijos milicijos majoras Ivanas Krukas Autoriaus nuotrauka

Prabėgo maždaug vieneri metai, kai kreipiausi į Vilniuje esančios Baltarusijos ambasados atstovę spaudai, prašydamas ambasadoriaus Vladimiro Dražino interviu. Interviu laukiu iki šiol. Baltarusijos ambasados darbuotojai ištisus du mėnesius melavo – vis žadėjo organizuoti susitikimą su Baltarusijos ambasadoriumi.

Skambučio iš Baltarusijos ambasados jau nebelaukiu. Juolab kad prieš keletą dienų Vilniuje netikėtai sulaukiau pasiūlymo susitikti su keliais Baltarusijos opozicionieriais, kuriems teko krimsti politinio kalinio duonos. Viešėdami Vilniuje, jie rado laiko išdėstyti savo nuomonę apie politinę santvarką Baltarusijoje. Omenyje turiu buvusį Baltarusijos milicijos majorą Ivaną Kruką, kuris pusę metų kalėjo vien dėl to, kad per 2006 metų Prezidento rinkimus rėmė A. Lukašenkos oponentus bei nedideliame Baltarusijos miestelyje gyvenantį Aleksandrą Dergačiovą, palaikiusį ne A. Lukašenką.

Ko mums iš tiesų reikia

Gintaras Visockas

Knygos „Lietuvos istorijos klastojimo ir niekinimo iššūkiai“ viršelis

Nereikšminga reklama

Kartais pašto dėžutėje aptinku itin geros poligrafinės kokybės žurnalą „Panorama“. Šio žurnalo nesu užsisakęs, bet jį kažkas įmeta į mano pašto dėžutę. Ar tikrai žurnalas, kviečiantis aplankyti Vilniaus centre esantį prekybos centrą, yra nemokamas?

„Panoramos“ generalinė direktorė Birutė Kalanovaitė vedamajame straipsnyje „Sveiki, atvykę į Svajonių miestą“ akcentuoja, kad šis prekybos centras – pats gražiausias, geriausias, nuostabiausias.

Protestavo prieš oligarchiją

Edita Milaševičiūtė

Mitingas Kaune

Lapkričio 28 dieną, šeštadienį, į nepolitinio piliečių Jungtinio demokratinio judėjimo (JDJ) surengtą antioligarchinį mitingą Kaune susirinko apie keturis tūkstančius dalyvių. Vienybės aikštė buvo užtvindyta, kaip ir prieš du dešimtmečius, kai vykdavo Sąjūdžio mitingai.

Mitingo pradžioje buvo sugiedotas Lietuvos himnas, padėta gėlių prie Laisvės paminklo ir Nežinomo kareivio kapo, tylos minute pagerbti žuvusieji už Lietuvos laisvę.

Tikėk, tobulėk, ieškok, kurk, dirbk!

Dail. Stasys Povilaitis

Vytautas Bložė Autoriaus nuotrauka

2010 m. vasario 9 dieną žinomam rašytojui, poetui, vertėjui Vytautui Petrui Bložei sukaks 80 metų. Jis yra 1991 metų Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas, Gedimino IV laipsnio ordino kavalierius, devyniolikos knygų autorius, tremtinių į Sibirą vaikas, vertėjas, redaktorius. Keletas V. Bložės knygų buvo išversta į anglų, lenkų, rusų kalbas ir išleista užsienyje. Nors ir ne su visomis V. Bložės mintimis sutinku, tačiau, pažindamas jį asmeniškai jau beveik 30 metų, žaviuosi jo originalumu ne tik mene, literatūroje, moksle, politikoje, poezijoje, bet ir tikėjimo srityje.

Skambėjo sakralinė muzika

Kazimieras Dobkevičius

Latvijos Ogrės merginų vokalinis ansamblis „Anima Solla“ (vadovė Marite Purina)

1992 metais surengtas pirmasis jaunimo kamerinių chorų sakralinės muzikos festivalis „Cantate Domino“ išaugo į tarptautinį renginį. Šios iniciatyvos autoriumi buvo Kauno Vytauto Didžiojo bažnyčios kamerinio choro vadovas Rolandas Daugėla.

Šiemetinis festivalis – jau septynioliktas ir penktas lietuviškųjų chorų konkursas. Lapkričio 26 dieną svečias dr. Milanas Kolena (Milan Kolena), Bratislavos (Slovakija) menų universiteto muzikos fakulteto dėstytojas, tarptautinės ERASMUS programos dalyvis, vadovavo grigališkojo choralo giedojimo meistriškumo kursams. Paskaitoje-seminare dalyvavo LMTA KF Muzikos didaktikos ir dirigavimo katedros studentai. Vakare Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų (Vytauto Didžiojo) bažnyčioje buvo aukojamos šv. Mišios už lietuvius muzikus – sakralinės muzikos puoselėtojus. Giedojo Vytauto Didžiojo bažnyčios kamerinis choras „Cantate Domino“.