Pirmasis puslapis
Atmintis
Krikščionybė
    ir pasaulis
Kultūra
Lietuva
Lietuva. Pasaulis
Literatūra

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai

Juozo Zikaro kūrybos pėdsakais

Giedrius Grabauskas-Karoblis

J. Zikaro studijos memorialinės lentos atidengimo metu kalba Menų fakulteto dekanė Sigita Saulėnienė

J. Zikaro memorialinis muziejus Kaune

Lapkričio 18–20 dienomis, minint žymaus skulptoriaus ir tapytojo Juozo Zikaro 128-ąjį gimtadienį, Vilniuje ir Kaune vyko šio žymaus menininko atminimui skirti renginiai.

Lapkričio 20 dieną Kauno kolegijos  J. Vienožinskio menų fakultete, buvusioje dailininko studijoje, vyko J. Zikaro auditorijos atidarymo ceremonija. Šioje patalpoje 1928–1944 metais dirbo studentų mylimas profesorius Juozas Zikaras. Jo mokiniais buvo vėliau garsūs menininkai Napoleonas Petrulis, Vytautas Kašuba, Aleksandras Marčiulionis, Ona Dokalskaitė bei kiti žymūs tapytojai ir skulptoriai. Nuo 1996 metų skulptoriaus marčios pastangomis įsteigta ir kasmetinė J. Zikaro premija, kuri įteikiama gabiausiems Kauno kolegijos Justino Vienožinskio menų fakulteto auklėtiniams. Prie auditorijos atidengta dailininko Artūro Rimkevičiaus sukurta memorialinė lenta, atidarymo ceremonijoje kalbėjo Kauno kolegijos direktorius pavaduotojas Antanas Vaidelys, Menų fakulteto dekanė Sigita Saulėniene, dėstytoja Aušrinė Peleckienė, dėstytoja doc. Lolita Tarbūnaitė-Grabauskienė. Kalbėjusiųjų teigimu, J. Zikaras, kaip ir J. Vienožinskis, buvo vienas iš kelių žymiausių prieškariu veikusios Kauno meno mokyklos pedagogų.

Vėliau renginio dalyviai nuvyko į netoliese esantį Juozo Zikaro memorialinį muziejų, kuris, menininko vaikų pastangomis, neoficialiai pradėjo veikti nuo 1959 metų lapkričio 18 dienos (tik 2001 metų rudenį įvyko oficialus Juozo Zikaro muziejaus atidarymas), tad šis renginys peraugo į muziejaus 50-mečio paminėjimą. Minėjimo dalyviai išklausė muziejaus vedėjos R. Ruibienės pasakojimo apie muziejaus įsikūrimą ir veiklą, apžiūrėjo muziejaus ekspoziciją. Ekspozicijoje yra nemažai Juozo Zikaro sukurtų skulptūrų ir bareljefų, keletas tapybos darbų, asmeninių daiktų.  1910–1942 metais J. Zikaras sukūrė skulptūras „Mąstytojas“, „Motina“, „Laisvė“, „Knygnešys“, „Atlantai“ ir kitas. Be to, jis sukūrė J. Basanavičiaus, V. Kudirkos, S. Daukanto biustus ir daug kitų kūrinių.

Rasa Ruibienė šiam muziejui vadovauja nuo 2001 metų. Jos teigimu, muziejuje saugoma apie šimtą Juozo Zikaro darbų. Dalis jų eksponuojama, dalis yra archyve. Vedėja džiaugėsi, kad palaikomi ryšiai su Australijoje gyvenančiu skulptoriaus sūnumi Teisučiu Zikaru. Šis Australijoje žinomas lietuvių kilmės tapytojas muziejui dovanojo keletą savo paveikslų. Vaizdingoje Kauno Žaliakalnio vietoje buvusiame skulptoriaus name įkurtas muziejus bendradarbiauja ir su kitais Lietuvos muziejais, ekspoziciją kasmet aplanko nemažai svečių iš Lietuvos bei užsienio šalių.

Juozas Zikaras gimė 1881 metų lapkričio 18 dieną Panevėžio rajone, Paliukų kaime. Dar būdamas vaikas jis drožinėjo, lipdė. 1899 metais, baigęs Pumpėnų keturmetę mokyklą, išvyko į Panevėžį, įsidarbino sargu Panevėžio mokytojų seminarijoje. Pramoko groti smuiku ir grieždavo nedideliame orkestre. 1902 metais apsigyveno Latvijoje, bet 1903 metų rudenį grižo į Lietuvą. 1904–1906 metais J. Zikaras gyveno Vilniuje, remiamas mecenatų G. Petkevičaitės-Bitės ir J. Jablonskio, mokėsi Ivano Trutnevo meno mokykloje. 1906 metų pabaigoje jaunas menininkas išvyko į Peterburgą. 1907–1910 metais mokėsi Draugijos dailei skatinti mokykloje. 1910 metais įstojo į Peterburgo dailės akademijos Skulptūros fakultetą, kurį baigė 1916 metais. 1916–1917 metais J. Zikaras tarnavo Rusijos kariuomenėje, o nuo 1917 metų rudens mokytojavo. 1918 metais su šeima grižo į Lietuvą. Nuo 1919 metų dirbo Panevėžio gimnazijoje. 1928 metais pakviestas dėstyti Kauno meno mokykloje, su šeima persikėlė į Kauną. Čia jis buvo vertinamas kaip gabus skulptorius ir pedagogas. 1932–1938 metais J. Zikaras vadovavo Lietuvos dailininkų sąjungai.

Antrojo pasaulinio karo pabaigoje visi trys J. Zikaro sūnūs pasitraukė į Vakarus, o skulptorių ėmė persekioti sovietinis saugumas. Po žiaurių saugumo tardymų 1944 metų lapkričio 10 dieną, siekdamas apsaugoti nuo galimų represijų savo šeimą, kuriai grėsė tremtis, J. Zikaras nusižudė. Palaidotas Kaune, Petrašiūnų kapinėse. J. Zikaro vardu pavadintos gatvės Kaune ir Panevėžyje. 1991 metais Panevėžio rajono Paįstrio mokyklai suteiktas Juozo Zikaro vardas. 2001 metais išleistas žymaus skulptoriaus atminimui skirtas pašto ženklas. Vienas ryškiausių menininko kūrinių – prie Kauno karo muziejaus esanti Laisvės angelo skulptūra.

© 2010 „XXI amžius“