Bona Sforca. Atsisveikinimas
Stasys POVILAITIS
|
Bona Sforca aktorė
Olita Dautartaitė
|
Taikomosios dailės muziejaus menėje Vilniuje ir Kauno menininkų namuose vyko Liucijos Armonaitės vienos dalies istorinio spektaklio Bona Sforca. Atsisveikinimas prieškalėdiniai vaidinimai, skirti Lietuvos vardo tūkstantmečiui.
1557 metų gegužės mėnesį Lietuvos didžioji kunigaikštienė ir Lenkijos karalienė Bona Sforca atvyko į savo garsios Italijos giminės rūmus Baryje. Sforca ieškojo galimybės anuliuoti Žygimanto Augusto santuoką su Kotryna Habsburgaite, tačiau nesėkmingai. Bona pasipriešino Habsburgų ketinimams užvaldyti jai priklausančias Bario ir Rosano kunigaikštystes, siekė tapti Ispanijos karaliaus Pilypo II Habsburgo vietininke Neapolyje vienintele moterimi, einančia vicekaralienės pareigas. Todėl paskolino Ispanijos karaliui didelę sumą pinigų. Greitai paaiškėjo, kad ją apgavo dėl posto, o pinigų net nesiruošia grąžinti.
|
Kalėdinė dovana retos knygos
Benjaminas ŽULYS
Kauno kolegijos erdvioje salėje vos tilpo visi knygos mylėtojai, kultūros darbuotojai, kolegos žurnalistai, susirinkę pasveikinti mokyklos dėstytoją Ričardą Venckų. Tą dieną jis pažymėjo savo penkiolikos metų pedagoginio darbo sukaktį šioje mokymo įstaigoje. Čia jis dėsto leidybos ir poligrafijos specialybę. Bet, pasak paties Ričardo, svarbiausia ne sukaktys. R. Venckus vienas žymiausių Lietuvos knygų, atvirukų, kitų spaudinių kolekcininkas. Vien knygų jo kolekcijose yra per 8000, dar apie 2000 periodinių leidinių įvairiomis kalbomis, daugiau nei 4000 atvirukų ir nuotraukų, sovietmečiu pogrindyje išleistų laikraštėlių, žurnalų, katalikiškų atvirukų, atsišaukimų, katalogų, teatrų programų, kvietimų, žemėlapių, senų vadovėlių, vizitinių kortelių. Kaip vakaronėje kalbėjo kolegijos direktorius Mindaugas Misiūnas ir jo pavaduotojas komunikacijai Antanas Vaidelys, knygos Ričardui seniai tapo jo gyvenimo draugėmis ir palydovėmis, o jų ir kitų spaudinių kolekcionavimas neblėstančia aistra. Jei, pavyzdžiui, sovietmečiu daugelis jo bendraamžių negailėjo pinigų tuo metu deficitinėms prekėms, tai Ričardas atkakliai ieškojo senų, retų knygų. Jų aptikdavo senų namų palėpėse, spintose, kraičio skryniose ir kitose vietose. Jas pirko, mainė, gavo dovanų, kitaip prasimanė. Bendraudamas su knygų mylėtojais susitiko su lietuvių rašytojais Vincu Mykolaičiu-Putinu, Juozu Paukšteliu, Augustinu Griciumi, Juozu Baltušiu, Antanu Venclova, Eduardu Mieželaičiu ir kitais. Daugelio jų, taip pat žymių lietuvių kultūros veikėjų balsus jis įrašė į magnetofono juostelę. O ypač svarbu, kad Ričardo biblioteka, kolekcijos yra atviros visiems, kas domisi knygomis, senaisiais periodiniais leidiniais ir spaustuvės istorija.
|