| RUBRIKOS |
|
ARCHYVAI
|
|
2001 metai |
|
Neramiame Betliejuje maldininkų gausėja Mindaugas BUIKA
Rezervuoti visi viešbučiai Sunkiai besiverčiantiems ir kitas negandas esant konfliktinei situacijai išgyvenantiems Šventosios Žemės krikščionims didžiosios bažnytinės šventės yra ir svarbus pajamų šaltinis. Tą patį galima pasakyti ir apie Jėzaus gimtąjį miestą Betliejų, dabar turintį 26 tūkstančius gyventojų, kuriame veikia trisdešimt viešbučių, pasirengusių priimti atvykstančius užsienio piligrimus ir turistus. Gruodžio viduryje Prakartėlės aikštėje, priešais Gimimo baziliką vadovavęs tradicinei Kalėdų eglės įžiebimo ceremonijai Betliejaus meras Viktoras Batarsė pokalbyje su žurnalistais džiaugėsi, kad visų miesto viešbučių vietos šventiniam laikotarpiui buvo iš anksto rezervuotos. Pasaulio krikščionys celebruoja Betliejų, kaip Jėzaus gimimo vietą, kur, pasak Šv. Luko evangelijos, prieš du tūkstančius metų gimęs Kūdikis buvo paguldytas ėdžiose, nes atvykusiems į miestą Marijai ir Juozapui nebuvo rasta vietos užeigoje. Dabar Betliejus priklauso Palestinos arabų autonominei savivaldai ir dėl įtampos santykiuose su teritoriją okupavusiu Izraeliu piligrimų skaičius gerokai sumažėjęs. (Per vadinamąją palestiniečių antrąją intifadą, tai yra atsinaujinusius aktyvios rezistencijos veiksmus, 2001 metais grupė kovotojų netgi buvo keliems mėnesiams užėmusi pačią Gimimo baziliką.) Tendencija ėmė keistis tik 2008 metais, kai po taikdariškų pastangų ir Bažnyčių organizacinių priemonių piligrimų kelionių vėl pagausėjo. Meras krikščionis, bet stipriausia Hamas frakcija Meras V. Batarsė pasakojo, kad anksčiau maldininkų ir turistų grupės paprastai apsistodavo už dešimties kilometrų esančios Jeruzalės viešbučiuose ir į Betliejų atvykdavo tik kelioms valandoms. Tačiau dabar dažnai įsikuriama ir pačiame Betliejuje, kur nuomos kainos ir maistas yra pigesnis nei Izraelio sostinėje. Savivaldybės vadovo įsitikinimu, jeigu lankytojų skaičiaus ir toliau didės, tai Betliejaus viešbučiuose esantį 4,5 tūkstančio vietų skaičių gali tekti ir padvigubinti. Skatinant piligrimų keliones į Šventąją Žemę su palestiniečių administracija noriai bendradarbiauja Izraelio turizmo ministerija (kuri dėl regiono padėties yra viena svarbiausių valstybinių institucijų), nes finansinė nauda yra abipusė. Betliejuje nuo seno gyveno viena didžiausių ir įtakingiausių Šventosios Žemės krikščionių bendruomenių. 1948 metais, kai prasidėjo didžiosios permainos regione (susikūrė Izraelio valstybė ir dėl žydų ir arabų karų atsirado milijonai pabėgėlių), 85 proc. Betliejaus gyventojų buvo krikščionys (katalikai ir stačiatikiai). Vėlesnė migracija bei demografinės tendencijos (musulmonų šeimos liko didelės, o krikščionių gimstamumas sumažėjo) krikščionių dalį radikaliai sumažino ir dabar jų liko apie 20 proc. Meras V. Batarsė pranešė, kad dėl ekonominių ir politinių sunkumų per pastaruosius penkerius metus iš Betliejaus ir aplinkinių vietovių išvyko 250300 krikščionių šeimų. Kai kurie stebėtojai nurodo, kad krikščionių emigraciją skatina ir stiprėjantis islamo radikalumas Palestiniečių savivaldoje. Specialus ir Palestiniečių administracijos pripažintas Betliejaus statusas reikalauja, kad šio miesto meras būtų krikščionis ir kad krikščionys sudarytų daugumą municipaliteto penkiolikos narių taryboje. Nuo 2005 metų rinkimų Betliejaus meru dirba 74-erių katalikas gydytojas Viktoras Batarsė. Stipriausią partinę frakciją miesto savivaldybėje turi palestiniečių radikalioji Hamas organizacija.
© 2010 XXI amžius |
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |