Bona Sforca. Atsisveikinimas
Stasys POVILAITIS
|
Bona Sforca aktorė
Olita Dautartaitė
|
|
Spektaklio režisierius
Gytis Padegimas
|
Taikomosios dailės muziejaus menėje Vilniuje ir Kauno menininkų namuose vyko Liucijos Armonaitės vienos dalies istorinio spektaklio Bona Sforca. Atsisveikinimas prieškalėdiniai vaidinimai, skirti Lietuvos vardo tūkstantmečiui.
1557 metų gegužės mėnesį Lietuvos didžioji kunigaikštienė ir Lenkijos karalienė Bona Sforca atvyko į savo garsios Italijos giminės rūmus Baryje. Sforca ieškojo galimybės anuliuoti Žygimanto Augusto santuoką su Kotryna Habsburgaite, tačiau nesėkmingai. Bona pasipriešino Habsburgų ketinimams užvaldyti jai priklausančias Bario ir Rosano kunigaikštystes, siekė tapti Ispanijos karaliaus Pilypo II Habsburgo vietininke Neapolyje vienintele moterimi, einančia vicekaralienės pareigas. Todėl paskolino Ispanijos karaliui didelę sumą pinigų. Greitai paaiškėjo, kad ją apgavo dėl posto, o pinigų net nesiruošia grąžinti.
1557-ųjų lapkritį Boną Sforcą nuodijo jos patikėtiniai Papakoda ir Marina. Tie patys, kurie Boną Sforcą, Žygimanto Senojo sužadėtinę, atlydėjo į karališkąją Krokuvą ir daugiau kaip 30 metų jai tarnavo. Nuodai Sforcos nepribaigė ji atsigavo, surašė testamentą, pagal kurį pagrindiniu jos turtų paveldėtoju įvardytas Žygimantas Augustas. Antrą kartą gavusi nuodų Bona Sforca mirė. Po jos mirties tikrasis testamentas dingo. Pateiktas suklastotas dokumentas, pagal jį Bonos Sforcos paveldėtojais tapo Pilypas II Habsburgas ir Papakoda.
Spektaklio režisierius Gytis Padegimas, kompozitorius Gintaras Kizevičius, scenografė Skaidra Žeižytė, kostiumų dailininkė Jūratė Maurušaitienė. Vaidino: Boną Sforcą Olita Dautartaitė, Ardžentą Uršulė Taujanskaitė.
Pasibaigus spektakliui žiūrovai ilgai plojo atsistoję, sveikino aktores ir režisierių.
Autoriaus nuotraukos
© 2010 XXI amžius
|