|
Kalėdinė dovana retos knygos
Benjaminas ŽULYS
Kauno kolegijos erdvioje salėje vos tilpo visi knygos mylėtojai, kultūros darbuotojai, kolegos žurnalistai, susirinkę pasveikinti mokyklos dėstytoją Ričardą Venckų. Tą dieną jis pažymėjo savo penkiolikos metų pedagoginio darbo sukaktį šioje mokymo įstaigoje. Čia jis dėsto leidybos ir poligrafijos specialybę. Bet, pasak paties Ričardo, svarbiausia ne sukaktys. R. Venckus vienas žymiausių Lietuvos knygų, atvirukų, kitų spaudinių kolekcininkas. Vien knygų jo kolekcijose yra per 8000, dar apie 2000 periodinių leidinių įvairiomis kalbomis, daugiau nei 4000 atvirukų ir nuotraukų, sovietmečiu pogrindyje išleistų laikraštėlių, žurnalų, katalikiškų atvirukų, atsišaukimų, katalogų, teatrų programų, kvietimų, žemėlapių, senų vadovėlių, vizitinių kortelių. Kaip vakaronėje kalbėjo kolegijos direktorius Mindaugas Misiūnas ir jo pavaduotojas komunikacijai Antanas Vaidelys, knygos Ričardui seniai tapo jo gyvenimo draugėmis ir palydovėmis, o jų ir kitų spaudinių kolekcionavimas neblėstančia aistra. Jei, pavyzdžiui, sovietmečiu daugelis jo bendraamžių negailėjo pinigų tuo metu deficitinėms prekėms, tai Ričardas atkakliai ieškojo senų, retų knygų. Jų aptikdavo senų namų palėpėse, spintose, kraičio skryniose ir kitose vietose. Jas pirko, mainė, gavo dovanų, kitaip prasimanė. Bendraudamas su knygų mylėtojais susitiko su lietuvių rašytojais Vincu Mykolaičiu-Putinu, Juozu Paukšteliu, Augustinu Griciumi, Juozu Baltušiu, Antanu Venclova, Eduardu Mieželaičiu ir kitais. Daugelio jų, taip pat žymių lietuvių kultūros veikėjų balsus jis įrašė į magnetofono juostelę. O ypač svarbu, kad Ričardo biblioteka, kolekcijos yra atviros visiems, kas domisi knygomis, senaisiais periodiniais leidiniais ir spaustuvės istorija.
Šio žmogaus nesavanaudiškumu, altruizmu įsitikino ir vakare apsilankę įvairių Kauno miesto muziejų darbuotojai, knygų mylėtojai. Neatsitiktinai renginys buvo pavadintas Atgaivos vakaras su Ričardo Venckaus dovanomis. Tos dovanos tai reti leidiniai, kurių nepašykštėjo Ričardas, linkėdamas visiems patirti kuo daugiau iš knygų sklindančio džiaugsmo. Antai Juozo Tumo-Vaižganto ir knygnešystės muziejui jis padovanojo Petro Rusecko knygą Spaudos draudimo gadynė, išleistą 1929 metais, Kauno miesto metrikacijos biurui Liudos Purėnienės leidinį Jungtuvės ir išsiskyrimai(1932 m.), Lietuvos žurnalistų sąjungos Kauno apskrities skyriui dr. J. Purickio knygą Žurnalistikos kursai namie ir kt. Muziejininkas Alfas Pakėnas sakė: Kauno Maironio, Vaikų literatūros, Knygnešystės muziejai, Juozo ir Alfonso Keliuočių palikimo studijų centro fondai pasipildė vertingais eksponatais senomis laiko nuauksintomis Vaižganto fotografijomis, Vaclovo Biržiškos ir Petro Rusecko knygomis, niekur nepublikuota Pauliaus Širvio nuotrauka, Maironio atvirukais, Bernardo Brazdžionio, Aldonos Liobytės laiškais, Vaižganto, vaikų rašytojo Vytauto Tamulaičio, poeto Teofilio Tilvyčio knygomis su autografais, Žurnalistų sąjungos metraščiais, Aukštaitijos poeto Alfonso Keliuočio rankraščiais. Mums, priimantiems šias dovanas, tai ir netikėta, ir džiugu.
Paklaustas, ar negaila dovanoti tokius vertingus leidinius, kolekcionierius atsakė: Negaila, nes žinau, kad tie leidiniai patenka į geras rankas. Su jais susipažins dar didesnis būrys žmonių. Džiaugsmingai duodantys, dėkingai priimantys tampa bent kiek laimingesni. Anot kolegijos direktoriaus M. Misiūno, Ričardas kiekvieną knygą ima į rankas tarsi paglostydamas, glamonėdamas, tik tada atsiverčia... Ir kolekcininkas sako, kad jam ne tik malonu skaityti knygą, bet ir laikyti ją. R. Venckus teigia, kad per penkiolika savo pedagoginio darbo metų jis nesutikęs nė vieno studento, kuris neturėtų talento. Tik talentus būtina pastebėti ir juos ugdyti.
Kaunas
© 2010 XXI amžius
|