Pirmasis puslapis
Atmintis
Darbai
Gimtasis kraštas
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Mums rašo
Nuomonės
Ora et labora
Susitikimai
Žiniasklaida

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai

„Dūšia mano, garbink Dievą“

Kun. Saulius Stumbra

Grigališkojo choralo studija „Shola cantorum de Regina Pacis“ Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės bažnyčioje

Kompaktinės plokštelės viršelis

Vasario 6 dieną Klaipėdos etnokultūros centre uostamiesčio Marijos Taikos Karalienės grigališkojo choralo studija „Shola cantorum de Regina Pacis“ (vadovas Vidmantas Budreckis) pristatė kantičkinių giesmių kompaktinę plokštelę „Dūšia mano, garbink Dievą“. Renginio vedėjas (šių eilučių autorius) gausiai susirinkusiems klausytojams kalbėjo apie tautinę savastį, kurią sudaro kalba, giesmė ir kultūra.

Liaudies giesmė yra liaudies sukurta ir liaudyje giedama – tai tarsi tautos sielos išraiška. Tai žmogaus santykio su Dievu, Jo kulto, garbinimo išraiška, liaudiškojo pamaldumo folklorinė raiška. Šios giesmės yra tarytum poetinis perpasakojimas Šventojo Rašto – jos kalba apie Dievą, gal tai ir yra pagrindinis skirtumas nuo šiuolaikinių giesmių, kuriose centru tampa žmogus.

Klausydamiesi kompaktinės plokštelės keliaujame liturginiais metais: Adventas, Kalėdos, Gavėnia, Velykos, Sekminės, Devintinės, marijinės bei patronų giesmės. Girdime, kaip nuostabiai muzikine kalba perteikiama to liturginio meto nuotaika: Advente – džiugaus laukimo, Kalėdų – džiaugsmo, Gavėnios – skausmo ir verksmo dėl Jėzaus kančių (tos pačios giesmės buvo giedamos ir per šermenis), Velykų – tikėjimo išpažinimo, marijinės – labai artimos kaimo žmogui, kuriose per Mergelės Marijos užtarimą melsta Dievo pagalbos, bei patronų giesmės.

Studijos „Shola cantorum de Regina Pacis“ atlikėjai siekia gaivinti ir puoselėti senąsias giedojimo tradicijas, suteikti galimybę negirdėjusiems gyvo šių giesmių atlikimo Lietuvos kaimuose per laidotuves, Gavėnią, Kalėdas, gegužines pamaldas pajusti, kaip tos giesmės skambėjo, kai jas giedodavo mūsų seneliai.    

Šis muzikinis leidinys svarbus ir moksline prasme: tai katalikų liaudiškojo pamaldumo skeidimas, padedantis geriau pažinti katalikų liaudiškąjį religinį-kultūrinį paveldą, jį saugoti; padeda ugdyti ir ugdytis katalikų liaudiškojo pamaldumo srityje; turi didaktinę reikšmę – tai garsinė priemonė religiniam-etniniam ugdymui.

Po leidinio pristatymo giesmininkai dovanojo koncertą – susikaupimo valandą. Visi norintieji galėjo kartu giedoti, mokytis giesmių, kurios per šimtmečius keliaudamos pasiekė mūsų dienas kaip gyvo tikėjimo ženklas.

Padrąsinančiu žodžiu visiems giesmės mylėtojams prabyla Dievo tarnas Jonas Paulius II: „Nesuskaičiuojamos daugybės tikinčiųjų tikėjimą maitino melodijos, atsiradusios kitų tikinčiųjų širdyse ir tapusios liturgijos dalimi ar bent paveikiai prisidėjusios prie pagarbos kupino šventimo. Giedant tikėjimas patiriamas kaip audringas džiaugsmas, meilė ir patiklus Dievo išganingo įsikišimo laukimas“. (Jonas Paulius II, Laiškas menininkams, 1999 04 04).

© 2010 „XXI amžius“