Svetainė
įkurta
2001 m. spalio 3 d.
PRIEŠPASKUTINIS
NUMERIS
|
|
REKLAMA
LAIKRAŠTYJE |
Reklamos kaina
- tik 1,00 Lt + PVM
Pageidaujančius prašome kreiptis
į Redakciją |
MUS
REMIA
|
|
|
Popiežiškosios
lectio divina pamokos
Mindaugas BUIKA
|
Popiežius Benediktas XVI sveikinasi
su Romos vyskupijos kunigais
|
Nuolaidžiavimas nuodėmei nėra solidarumas Nuolat pabrėždamas lectio divina, pamaldaus Šventojo Rašto skaitymo ir apmąstymo svarbą, popiežius Benediktas XVI pateikė pavyzdį pastarojo meto susitikimuose su dvasinio luomo nariais. Apaštalo Šv. Pauliaus laiško žydams temą apie Kristaus kunigystę jis komentavo vasario 18 dieną vykusiame susitikime su Romos vyskupijos kunigais. Šventasis Tėvas pabrėžė, kad kunigiška tarnystė nėra paprasta profesija su nustatytomis darbo valandomis, bet visiškas atsidavimas ir gyvenimo būdas tarpininkaujant Dievo ir kenčiančio žmogaus santykyje.
|
|
Dvasinio susitelkimo metas
Mindaugas BUIKA
|
Pelenų trečiadienio apeigose
Šventajam Tėvui užbarstomi pelenai
|
Rekolekcijos apie kunigystės pamokas Ši savaitė popiežiui Benediktui XVI ir jo bendradarbiams Romos Kurijoje yra atsakingas ir intensyvus rekolekcijų laikotarpis. Šiemetines Gavėnios susikaupimo meditacijas Šventojo Tėvo paprašytas (tai išskirtinio pripažinimo ženklas) Vatikane veda žymus pamokslininkas salezietis kunigas Enrikas Dal Kovolas. Šis 59 metų dvasininkas, daugelio knygų ir straipsnių autorius, šiuo metu dirba senosios krikščionių literatūros profesoriumi Popiežiškajame saleziečių universitete ir yra Saleziečių vienuolijos šventųjų bylų generalinis postulatorius. Kunigas Dal Kovolas taip pat paskirtas Tikėjimo mokslo kongregacijos konsultoriumi bei Popiežiškojo istorinių mokslų komiteto nariu.
|
|
Stengsiuosi, kad dėmesio centre būtų Dievas
|
Garbingus titulus užsitarnavęs
ir atsakingas pareigas einantis
mons. Arūnas Poniškaitis visada
linksmas, draugiškai bendrauja
su senais pažįstamais ir naujai
sutiktais žmonėmis
Vido VENSLOVAIČIO nuotrauka
|
Taip sakė vasario 5 dieną vyskupu nominuotas Vilniaus arkivyskupijos augziliaras Arūnas Poniškaitis. Kovo 4 dieną 12 valandą Vilniaus Arkikatedroje vyks jo konsekracija. Prieš ją vyskupas nominatas A. Poniškaitis mielai sutiko atsakyti į XXI amžiaus klausimus. Kai buvo paskelbta, jog esate nominuotas vyskupu, iš sutiktų kolegų ir kunigų išgirdau, kad Šventasis Tėvas labai tinkamai pasirinko, nes Jūs esate paprastas, neišpuikęs, nuoširdus, kilęs iš doros katalikiškos daugiavaikės šeimos taigi toks, koks iš tiesų ir turėtų būti vyskupas. Kiek svarbūs, Jūsų manymu, šie bruožai vyskupui? Papasakokite apie šeimą, kurioje augote, kur tikriausiai ir brendo šios Jūsų charakterio savybės.
|
|
Užkrečiantys pavyzdžiai
Kunigas rajono garbės pilietis
Bronius VERTELKA
|
Garbės piliečio regalijų įteikimo
ceremonijoje. Iš kairės: rajono
vicemeras Vytautas Rapolas Gritėnas,
meras Povilas Žagunis ir Paįstrio
klebonas kun. Pranciškus
Benediktas Tamulionis
|
Vasario 16-ąją Paįstryje (Panevėžio r.) buvo paminėta Lietuvos valstybės atkūrimo diena bei pagerbtas rajono garbės pilietis Paįstrio ir Spirakių parapijų klebonas kun. Pranciškus Benediktas Tamulionis. Iškilmės prasidėjo šv. Mišiomis Paįstrio Švč. Mergelės Marijos Globos bažnyčioje, kurias aukojo Panevėžio dekanas kan. Petras Baniulis, dalyvavo keli kunigai. Tarp tikinčiųjų buvo rajono meras Povilas Žagunis, pavaduotojas Vytautas Rapolas Gritėnas, rajono Tarybos nariai, seniūnai. Pamokslą sakė vyskupijos kurijos kancleris kun. Eugenijus Troickis, Mišios baigėsi sugiedojus Tautinę giesmę.
|
|
Užgavėnės prie senojo Šlyninkos vandens malūno
Jonas PETRONIS
|
Zarasų verslo ir informacijos
centro konsultantė Jūratė Buičenkienė
ir rajono savivaldybės tarybos
narys Ernestas Jurevičius
|
Zarasų krašte tris šimtmečius gražuolė Nikaja savo kairiame krante suko senojo Šlyninkos vandens malūno girnas. Dabar jau senokai tai daro elektra ir daugelis šią rajono įžymybę baigia pamiršti. Tačiau unikalus technikos paveldo statinys išsaugojo autentišką įrangą: malūne yra valcai, kruopinė, akmeninės girnos, piklius, maišų kėlimo ratas. Visai neseniai Regina Veselienė ir Stasys Sukauskis atgaivino senojo malūno šlovę. Jų dėka ir buvo įkurta bendruomenė Šlyninkos vandens malūnas. Bendruomenės aktyvistai mielai priima visus, norinčius čia apsilankyti, parodo, kaip malami grūdai, maišoma tešla, o po to židinyje ant žarijų kepami blynai. Malūne galima pasivaišinti kvapnia kaimiška duona, skaniais sūriais, žolelių arbata. Šio malūno bendruomenė atgaivina ir senovines šventes, tradicijas. Šiemet pirmą sykį Regina ir Stasys, Štadvilių bendruomenės vadovas Arvydas Veikšra ir aktyvistai surengė gražią šventę, sukvietė ir mažus ir didelius į Gavėno graudų apraudojimą, čigonų festivalį. Svarbu visiems buvo smagiai patriukšmauti, pašėlti, trypti, žiemą iš Zarasų krašto išprašyti ir greičiau pavasarį prišaukti. Dainininkai ir šokėjai savo dainomis ir šokiais aštrius žiemos dantis dilino. Žydelis per šventę vaikščiojo, sunkiu savo gyvenimu skundėsi. O čigonių apdarai ir grožis visus traukte traukė. Tačiau siautėjo kišenvagiai, tad dairytis į čigones buvo pavojinga. Susirinkusius Užgavėnių dalyvius linksmino Zarasų kultūros centro muzikantai. Patraukė ir tradiciniai Užgavėnių personažai Lašininis ir Kanapinis, kurie ilgai tarpusavyje kovojo, kol nugalėjo liesasis Kanapinis. Kartu su More Užgavėnių dalyviai sudegino ir visas susikaupusias negeroves: pyktį, pavydą, nepaklusnumą, melą.
|
|
Užkrečiantys pavyzdžiai
Nepriklausomybės šventę padovanojo Leipalingio kraštiečiai
Alvyra Grėbliūnienė
|
Kraštiečiai Antanas Paliutis
ir Danielius Saukevičius įgyvendina
vis naujas bendras svajones
Autorės nuotraukos
|
Po Lietuvos kampelius išsisklaidę leipalingiečiai kartas nuo karto sugrįžta į širdžiai mielas gimtąsias vietas ir dovanoja savo sukauptus dvasinius lobius savo kraštiečiams. Lietuvos Nepriklausomybės šventės proga vasario 14-ąją vykusiame renginyje dalyvavo trys dzūkai patriotai Juozas Kuckailis, Antanas Paliutis ir Danielius Saukevičius. Šventinis renginys vyko Leipalingio laisvalaikio salėje. Žurnalistas Juozas Kuckailis perskaitė pranešimą apie Lietuvos kelio į Nepriklausomybę, 1918 metų įvykius ir faktus, priminė Lietuvos didžiavyrių sąžinės ir protėvių perduotos drąsos ir atsakomybės vertybes.
|
|
Minėjimas Gojaus miške priminė partizanų žygdarbį
Kazimieras Dobkevičius
|
Minėjime nuolat dalyvauja
moksleiviai ir jų tėveliai
Autoriaus nuotraukos
|
Jau tapo gražia tradicija kiekvienais metais Kaišiadorių rajone, Kruonio miestelyje Vasario 16-osios išvakarėse minėti Lietuvos valstybės atkūrimo dieną. Mat 1946 metų vasario 15-osios naktį Didžiosios Kovos partizanų apygardos trys partizanai ruošėsi iškelti Trispalvę Kruonio miestelyje. Deja, patekę į pasalą žuvo. Partizanų kūnai gulėjo išniekinti miestelio aikštėje, vėliau buvo nuvežti į šalia esantį Gojaus miškelį ir užkasti apleistose apkasuose. Čekistai įprato šiame miškelyje paslapčia užkasti nukankintus partizanų kūnus (nustatyta, kad šiame šilelyje buvo užkasta 32 partizanų palaikai). Lietuvai atgavus nepriklausomybę susirūpinta pagerbti žuvusiuosius. Buvo pastatytas kryžius su žuvusiųjų pavardėmis ir vardais.
|
|
Užkrečiantys pavyzdžiai
Vasario 16-ąją apdovanoti rajono šauniausieji
Gintarė Martinaitienė
|
Stiklinėmis Aitvaro statulėlėmis
bei padėkomis apdovanota dešimt
nominantų ir skirta viena premija
|
Šiemet Vasario 16-oji Zanavykijoje buvo ypatinga: tą dieną įvairiose Šakių rajono seniūnijose vyko ne tik Lietuvos valstybės dienos minėjimai, bet ir Užgavėnės. Vienose seniūnijose griausmingai siautėjo persirengėliai ir žiemą vijo lauk, kitose seniūnijose buvo aukojamos šv. Mišios, keliamos Trispalvės, o geriausiems ir labiausiai nusipelniusiems teikiami Aitvaro, Dobilo ir Varpo apdovanojimai.
|
|
Kai esama entuziastų...
Aldona KAMINSKIENĖ
|
Rietavo Šv. arkangelo Mykolo
bažnyčia naktį
|
Jau daug metų gyvenu Klaipėdoje, bet sieloje esu rietaviškė. Rietave gimiau ir užaugau, čia prabėgo mano vaikystė ir jaunystė... Čia vidurinę mokyklą baigiau. Žinia, Rietavo nepalyginsi su Klaipėda. Savo namuose pro langus matau Baltijos jūrą, į uostą atplaukiančius gražuolius laivus, čia klykia žuvėdros, ūkia laivų sirenos... Visa tai be galo gražu ir romantiška, bet pasiilgstu ir savo gimtojo Rietavo... Tiksliau, jo žalumos, senojo parko ir mielų rietaviškių veidų, kurių kiekvienais metais vis mažiau ir mažiau...
|
|
Telšių vyskupijoje
Tauragės dekanate
Klebono saulėtekiai ir saulėlydžiai slėnyje
|
Pagramančio klebonas kun. Vladislovas
Juškys 80-mečio proga sulaukė svečių.
Jį sveikino Tauragės rajono meras Pranas
Petrošius, Mažonų seniūnas Jonas Samoška,
Tauragės kultūros centro vadovas Petras
Jokubauskas
|
PAGRAMANTIS. Vasario 3 dieną parapijos klebonas kun. Vladislovas Juškys šventė savo gyvenimo 80-metį. Ta proga kleboną sveikino Tauragės rajono meras Pranas Petrošius, Mažonų seniūnas Jonas Samoška, Tauragės kultūros centro vadovas Petras Jokubauskas, Pagramančio bendruomenės centras Gramančia, Pagramančio pagrindinė mokykla, visuomenė. Prieš 80 metų šv. Blažiejaus dieną Dargalių kaime (Šilalės r.) gimęs V. Juškys šeimoje buvo penktas vaikas keturių seserų ir dviejų brolių šeimoje. Vaikystėje labai norėjo mokytis, bet nebuvo galimybės. Tik vėliau tėvui sutikus, aplinkinių žmonių paskatintas pradėjo lankyti mokyklą. Nuo Pirmosios Komunijos jautė paskatinimą ir puoselėjo svajonę tapti kunigu ar daktaru. Kartą susirgus ir patekus į ligoninę bei iš arčiau susipažinus su gydytojo darbu, mano svajonė juo tapti išblėso visam laikui, pasakojo Pagramančio klebonas kun. Vladislovas Juškys. Tad liko antroji svajonė būti kunigu. Kartą dalyvavau gerai žinomo klebono laidotuvėse. Leidžiant jo karstą į duobę, man sakyte kažkas sakė, kad aš turiu jį pakeisti, turiu būti jo vietoje. Tai buvo sovietiniai laikai ir nebuvo galima dalyvauti laidotuvėse, sakyti kalbos, nes buvome persekiojami kiekviename žingsnyje.
|
|
Telšių vyskupijoje
Tauragės dekanate
Rytas Vasario 16-ajai, vakaras Užgavėnėms
|
Vasario 16-osios minėjimas
prie Lurdo grotos
|
Nemakščiai. Vasario 16-osios minėjimas prasidėjo šv. Mišiomis, kurias parapijos klebonas kun. Stasys Šlepavičius pradėjo paraginimu melstis už mūsų nepriklausomybę ir tuos, kurie kovojo, kad Lietuva būtų laisva valstybė. Po šv. Mišių rankose laikydami žvakeles, kurios šįkart simbolizavo laisvės ugnį, rinkomės Nemakščių Lurdo grotoje, kur vadovaujant klebonui meldėmės už laisvę ir jos vertinimą kasdienybėje bei sugiedojome Lietuvos himną. Nemakščių seniūnas Remigijus Laugalis sveikindamas susirinkusiuosius su Lietuvos valstybės atkūrimo diena padėkojo klebonui kun. S. Šlepavičiui už šv. Mišių auką ir jo nuolatinį rūpestį, kad ne tik bažnytinės, bet ir valstybinės šventės būtų minimos iškilmingai. Po minėjimo gėlės ir žvakutės buvo nuvežtos prie šalia miestelio esančio paminklo, skirto Lietuvos laisvė gynėjams.
|
|
Šiaulių vyskupijoje
Šiaulių dekanate
Paminėjo Ligonių dieną
|
Klebonas kun. Saulius Paliūnas
su ligoninės pacientais ir darbuotojais
|
Kuršėnai. Vasario 11-ąją, Pasaulinę ligonių dieną, parapijos klebonas kun. Saulius Paliūnas su tikybos mokytojais, lydimas ligoninės direktoriaus Arvydo Kriliaus, aplankė ligonius. Vaikų ligų skyriuje pasitiko vedėja Vida Vasiliūtė, slaugos administratorė Emilija Jokubauskienė, medicinos personalas Rita Arlauskienė, Sonata Ribakauskienė, Sigita Ališauskienė. Mažieji ligoniai buvo nustebinti ir pradžiuginti, kai klebonas mažuosius ligoniukus pavaišino saldainiais, pabendravo, padrąsino.
|
|
Vilkaviškio vyskupijoje
Aleksoto dekanate
Pasveikino kleboną
|
Aleksoto dekanas, Aukštosios
Panemunės klebonas kan. Deimantas
Brogys su jį sveikinusiomis
parapijietėmis
Autoriaus nuotrauka
|
AUKŠTOJI PANEMUNĖ. Vasario 7 dieną, sekmadienį, Švč. Mergelės Marijos Vardo bažnyčioje su 50-mečiu buvo pasveikintas šios parapijos klebonas, Aleksoto dekanas kanauninkas Deimantas Brogys. Jo pasveikinti atvyko ne tik gausus parapijiečių būrys, bet ir Seimo narė Vida Marija Čigriejienė, Kauno miesto meras Andrius Kupčinskas, kiti valdžios atstovai. Klebonui buvo įteikta daug gėlių, palinkėta ir toliau sėkmingai darbuotis Dievo ir parapijiečių gerovei, sugiedota Ilgiausių metų.
|
|
Panevėžio vyskupijoje
Panevėžio Krekenavos dekanate
Paroda Katedroje
|
Floristės Julijos Švedarauskienės
kūriniai papuošė Katedrą
|
Panevėžys. Dabartis, verta gyventi... Tokiais žodžiais Panevėžio Katedroje žvarboką vasario 7-osios popietę į šv. Mišias susirinkusiuosius pasveikino klebonas kun. Tomas Skrudupis. Šį sykį, pabrėždamas dvasinių vertybių svarbą kiekvieno žmogaus gyvenime, visus maldininkus po šv. Mišių jis pakvietė į bažnyčios kriptą, kuri kontrastingai už langų boluojančiam sniegui ir šalčiui, žydėjo pavasariu. Kaip naujai prabundančios gyvybės šaukliai čia puikavosi floristės Julijos Švedarauskienės kūriniai negalima buvo nesižavėti talentingos menininkės rankų sukurtais šedevrais iš parafino.
|
|
Telšių vyskupijoje
Žemaičių Kalvarijos dekanate
Kad galėtume vieni kitus laiminti
|
Šv. Mišias aukoja kunigai pranciškonai
Gediminas Numgaudis ir Antanas Blužas
Neringos KUBILIŪTĖS nuotrauka
|
PLUNGĖ. Vasario 11-ąją Šv. Jono Krikštytojo bažnyčioje buvo švenčiama Lurdo Švč. Mergelės Marijos diena, kuri bažnyčios paskelbta Pasauline ligonių diena. Gausiai susirinkusiems tikintiesiems šv. Mišias aukojo broliai pranciškonai iš Pakutuvėnų Gediminas Numgaudis bei Antanas Blužas. Brolis Gediminas pamoksle sakė, kad daugelis mūsų ligų kyla iš moralinio smurto, neatleidimo sau ar kitiems. Kai kuriomis ligomis susergame dėl savo pačių nuodėmių, tad Dievas suteikia galimybę per ligą atsiversti.
|
|
Ilgai laukta knyga
Benjaminas ŽULYS
|
Knygos sutiktuvėse kalba Kauno
Juozo Tumo-Vaižganto buto-muziejaus
vedėjas literatūrologas Alfas
Pakėnas. Pirmoje eilėje (iš dešinės):
kun. Virginijus Veprauskas,
arkivyskupas Sigitas Tamkevičius,
vyskupas Juozas Preikšas,
Rašytojų sąjungos pirmininkas
Valentinas Sventickas ir kiti
|
Vaižganto legenda tebegyvena Man Vaižganto žodžiai buvo kaip duona kvapnūs ir skalsūs. Žavėjo jo didelis noras ieškoti deimančiukų žmonėse, kūryboje ir gyvenime. Be Vaižganto jaunystėje gal nebūčiau pamatęs ir supratęs Lietuvos grožio, jos žmonių dvasios. Jis mokėjo surasti, kas žmones jungia, o ne skiria, nes pačios svarbiausios vertybės bendražmogiškos. Tačiau Vaižgantas šiandien nelabai mylimas, sakytum, pamirštas. Gal todėl, kad labai pasikeitė supratimas apie tikrąsias dvasines vertybes
Šiuos žodžius prieš kurį laiką pasakė šviesaus atminimo monsinjoras kun. Kazimieras Vasiliauskas. Juos į bemaž 500 puslapių knygą Neužmirštamas Vaižgantas perkėlė sudarytojas Kauno Juozo Tumo-Vaižganto buto-muziejaus vedėjas literatūrologas Alfas Pakėnas. Įvadiniame žodyje jis pastebi, kad Vaižgantas sovietmečiu iš tikrųjų buvo lyg ir pamirštas arba nutylimas, tarsi slepiamas tautos kultūros podėliuose. Dabar jaučiu ir matau, kai rašytojas sugrįžta iš tų tolimų prieškario Lietuvos laikų, neištirpęs sovietmečio tamsumoje. Kaip jis neatplėšiamai pritampa prie šiuolaikinio mūsų gyvenimo ir kultūros, su savo tarsi purslojančia beletristika ir ypač aktualia publicistika. Sugrįžta ne tik kaip savitas rašytojas, gyvoji kunigijos kronika, bet ir Nepriklausomos Lietuvos įvairiaspalvė asmenybė, gyva tebežaižaruojanti legenda. (...) Ieškojau savojo Vaižganto. Ieškojau ne tik muziejaus ir bibliotekų archyvuose, bet ir Vytauto bažnyčioje, Nemuno krantinėje, senamiesčio erdvėje. Ieškojau gyvojo Vaižganto, kad galėčiau jį atskleisti kitiems. Man jis šviesiaakis, giedriasielis, tėviškės laukų žiniuonis, būties ir buities sietuvų stebėtojas ir jautėjas.
|
|
Dūšia mano, garbink Dievą
Kun. Saulius Stumbra
|
Grigališkojo choralo studija
Shola cantorum de Regina Pacis
Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės
bažnyčioje
|
Vasario 6 dieną Klaipėdos etnokultūros centre uostamiesčio Marijos Taikos Karalienės grigališkojo choralo studija Shola cantorum de Regina Pacis (vadovas Vidmantas Budreckis) pristatė kantičkinių giesmių kompaktinę plokštelę Dūšia mano, garbink Dievą. Renginio vedėjas (šių eilučių autorius) gausiai susirinkusiems klausytojams kalbėjo apie tautinę savastį, kurią sudaro kalba, giesmė ir kultūra.
|
|
Atgaivinti prisiminimai iš piligriminės kelionės
|
Svečiai iš Marijampolės
su kun. Žydrūnu Kulpiu Tauragėje,
prie Fotografijos galerijos
|
Praėjusią vasarą keletas tauragiškių bei nemažas būrys Marijampolės tikinčiųjų leidosi į daugiau nei dvi savaites trukusią kelionę, kurios metu apkeliavo Lenkijos, Austrijos, Šveicarijos, Prancūzijos, Ispanijos, Portugalijos, Italijos, Slovakijos maldininkų labiausiai lankomas šventas vietas ir bažnyčias. Visose aplankytose vietose skambėjo lietuviškos maldos ir giesmės.
|
|
Stabilumo nostalgija
Giedrius Grabauskas-Karoblis
Lietuvoje svarstomi planai pensinio amžiaus ribą tolinti iki 65 metų, o paskui iki 67 metų sukėlė didelį visuomenės pasipiktinimą. Ir kai kuriose kitose Europoje šalyse kuriami planai ilginti pensinį amžių. Graikijos vyriausybės amžiaus ribą nori nustumti iki 63 metų, o Ispanijos nuo 65 iki 67 metų. Tokiems planams pasipriešino šių šalių profsąjungos Graikijoje ir Ispanijoje jau vyksta masiniai streikai. Kai kurie politikai ir ekspertai teigia, kad neva pensinio amžiaus didinimas neišvengiamas, reikia siekti europinių standartų. Tačiau išsamiau pasidomėjus aiškėja, kad tokie teiginiai klaidingi. Taip, kai kuriose Europos valstybėse pensinio amžius riba didesnė nei Lietuvoje Danijoje siekia 65 metus, Švedijoje 66 metus. Bet daugelyje kitų šalių padėtis kitokia pensinio amžiaus riba Prancūzijoje yra 60 metų, Maltoje 61 metai, Čekijoje 61, 5, Slovėnijoje 62 metai. Tad nereikėtų klaidinti piliečių, nes tiesa vis tiek išaiškėja.
|
|
|