2010 m. vasario 26 d.
Nr. 16
(1801)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai

RUBRIKĄ REMIA

Užkrečiantys pavyzdžiai

Kunigas – rajono garbės pilietis

Bronius VERTELKA

Garbės piliečio regalijų įteikimo
ceremonijoje. Iš kairės: rajono
vicemeras Vytautas Rapolas Gritėnas,
meras Povilas Žagunis ir Paįstrio
klebonas kun. Pranciškus
Benediktas Tamulionis

Vasario 16-ąją Paįstryje (Panevėžio r.) buvo paminėta Lietuvos valstybės atkūrimo diena bei pagerbtas rajono garbės pilietis – Paįstrio ir Spirakių parapijų klebonas kun. Pranciškus Benediktas Tamulionis.

Iškilmės prasidėjo šv. Mišiomis Paįstrio Švč. Mergelės Marijos Globos bažnyčioje, kurias aukojo Panevėžio dekanas kan. Petras Baniulis, dalyvavo keli kunigai. Tarp tikinčiųjų buvo rajono meras Povilas Žagunis, pavaduotojas Vytautas Rapolas Gritėnas, rajono Tarybos nariai, seniūnai. Pamokslą sakė vyskupijos kurijos kancleris kun. Eugenijus Troickis, Mišios baigėsi sugiedojus „Tautinę giesmę“.


Užgavėnės prie senojo Šlyninkos vandens malūno

Jonas PETRONIS

Zarasų verslo ir informacijos
centro konsultantė Jūratė Buičenkienė
ir rajono savivaldybės tarybos
narys Ernestas Jurevičius

Zarasų krašte tris šimtmečius gražuolė Nikaja savo kairiame krante suko senojo Šlyninkos vandens malūno girnas. Dabar jau senokai tai daro elektra ir daugelis šią rajono įžymybę baigia pamiršti. Tačiau unikalus technikos paveldo statinys išsaugojo autentišką įrangą: malūne yra valcai, kruopinė, akmeninės girnos, piklius, maišų kėlimo ratas. Visai neseniai Regina Veselienė ir Stasys Sukauskis atgaivino senojo malūno šlovę. Jų dėka ir buvo įkurta bendruomenė „Šlyninkos vandens malūnas“. Bendruomenės aktyvistai mielai priima visus, norinčius čia apsilankyti, parodo, kaip malami grūdai, maišoma tešla, o po to židinyje ant žarijų kepami blynai. Malūne galima pasivaišinti kvapnia kaimiška duona, skaniais sūriais, žolelių arbata. Šio malūno bendruomenė atgaivina ir senovines šventes, tradicijas. Šiemet pirmą sykį Regina ir Stasys, Štadvilių bendruomenės vadovas Arvydas Veikšra ir aktyvistai surengė gražią šventę, sukvietė ir mažus ir didelius į Gavėno graudų apraudojimą, čigonų festivalį. Svarbu visiems buvo smagiai patriukšmauti, pašėlti, trypti, žiemą iš Zarasų krašto išprašyti ir greičiau pavasarį prišaukti. Dainininkai ir šokėjai savo dainomis ir šokiais aštrius žiemos dantis dilino. „Žydelis“ per šventę vaikščiojo, sunkiu savo gyvenimu skundėsi. O čigonių apdarai ir grožis visus traukte traukė. Tačiau siautėjo „kišenvagiai“, tad dairytis į „čigones“ buvo pavojinga. Susirinkusius Užgavėnių dalyvius linksmino Zarasų kultūros centro muzikantai. Patraukė ir tradiciniai Užgavėnių personažai Lašininis ir Kanapinis, kurie ilgai tarpusavyje kovojo, kol nugalėjo liesasis Kanapinis. Kartu su More Užgavėnių dalyviai sudegino ir visas susikaupusias negeroves: pyktį, pavydą, nepaklusnumą, melą.


Vasario 16-ajai – įspūdingas koncertas

Rūta Averkienė

Lietuvos valstybės atkūrimo metinių proga Varėnos kultūros centre vyko iškilmingas minėjimas ir koncertas „Iš kartos į kartą“, į kurį susirinko gyventojai ne tik iš Varėnos, bet ir seniūnijų.

Nuskambėjus Lietuvos himnui, tylos minute buvo pagerbti žuvusieji už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę, vėliau jaunimas padėjo gėles prie Nepriklausomybės paminklo ir savanorių kapų Senojoje Varėnoje.


Užkrečiantys pavyzdžiai

Nepriklausomybės šventę padovanojo Leipalingio kraštiečiai

Alvyra Grėbliūnienė

Kraštiečiai Antanas Paliutis
ir Danielius Saukevičius įgyvendina
vis naujas bendras svajones
Autorės nuotraukos

Po Lietuvos kampelius išsisklaidę leipalingiečiai kartas nuo karto sugrįžta į širdžiai mielas gimtąsias vietas ir dovanoja savo sukauptus dvasinius lobius savo kraštiečiams. Lietuvos Nepriklausomybės šventės proga vasario 14-ąją vykusiame renginyje dalyvavo trys dzūkai patriotai – Juozas Kuckailis, Antanas Paliutis ir Danielius Saukevičius.

Šventinis renginys vyko Leipalingio laisvalaikio salėje. Žurnalistas Juozas Kuckailis perskaitė pranešimą apie Lietuvos kelio į Nepriklausomybę, 1918 metų įvykius ir faktus, priminė Lietuvos didžiavyrių sąžinės ir protėvių perduotos drąsos ir atsakomybės vertybes.


Minėjimas Gojaus miške priminė partizanų žygdarbį

Kazimieras Dobkevičius

Minėjime nuolat dalyvauja
moksleiviai ir jų tėveliai
Autoriaus nuotraukos

Jau tapo gražia tradicija kiekvienais metais Kaišiadorių rajone, Kruonio miestelyje Vasario 16-osios išvakarėse minėti Lietuvos valstybės atkūrimo dieną. Mat 1946 metų vasario 15-osios naktį Didžiosios Kovos partizanų apygardos trys partizanai ruošėsi iškelti Trispalvę Kruonio miestelyje. Deja, patekę į pasalą žuvo. Partizanų kūnai gulėjo išniekinti miestelio aikštėje, vėliau buvo nuvežti į šalia esantį Gojaus miškelį ir užkasti apleistose apkasuose. Čekistai įprato šiame miškelyje paslapčia užkasti nukankintus partizanų kūnus (nustatyta, kad šiame šilelyje buvo užkasta 32 partizanų palaikai). Lietuvai atgavus nepriklausomybę susirūpinta pagerbti žuvusiuosius. Buvo pastatytas kryžius su žuvusiųjų pavardėmis ir vardais.


Užkrečiantys pavyzdžiai

Vasario 16-ąją apdovanoti rajono šauniausieji

Gintarė Martinaitienė

Stiklinėmis „Aitvaro“ statulėlėmis
bei padėkomis apdovanota dešimt
nominantų ir skirta viena premija

Šiemet Vasario 16-oji Zanavykijoje buvo ypatinga: tą dieną įvairiose Šakių rajono seniūnijose vyko ne tik Lietuvos valstybės dienos minėjimai, bet ir Užgavėnės. Vienose seniūnijose griausmingai siautėjo persirengėliai ir žiemą vijo lauk, kitose seniūnijose buvo aukojamos šv. Mišios, keliamos Trispalvės, o geriausiems ir labiausiai nusipelniusiems teikiami „Aitvaro“, „Dobilo“ ir „Varpo“ apdovanojimai.


Kai esama entuziastų...

Aldona KAMINSKIENĖ

Rietavo Šv. arkangelo Mykolo
bažnyčia naktį

Jau daug metų gyvenu Klaipėdoje, bet sieloje esu rietaviškė. Rietave gimiau ir užaugau, čia prabėgo mano vaikystė ir jaunystė... Čia vidurinę mokyklą baigiau. Žinia, Rietavo nepalyginsi su Klaipėda. Savo namuose pro langus matau Baltijos jūrą, į uostą atplaukiančius gražuolius laivus, čia klykia žuvėdros, ūkia laivų sirenos... Visa tai be galo gražu ir romantiška, bet pasiilgstu ir savo gimtojo Rietavo... Tiksliau, jo žalumos, senojo parko ir mielų rietaviškių veidų, kurių kiekvienais metais vis mažiau ir mažiau...


Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija