| RUBRIKOS |
|
ARCHYVAI
|
|
2001 metai |
Užgavėnės prie senojo Šlyninkos vandens malūno Jonas PETRONIS
Zarasų krašte tris šimtmečius gražuolė Nikaja savo kairiame krante suko senojo Šlyninkos vandens malūno girnas. Dabar jau senokai tai daro elektra ir daugelis šią rajono įžymybę baigia pamiršti. Tačiau unikalus technikos paveldo statinys išsaugojo autentišką įrangą: malūne yra valcai, kruopinė, akmeninės girnos, piklius, maišų kėlimo ratas. Visai neseniai Regina Veselienė ir Stasys Sukauskis atgaivino senojo malūno šlovę. Jų dėka ir buvo įkurta bendruomenė Šlyninkos vandens malūnas. Bendruomenės aktyvistai mielai priima visus, norinčius čia apsilankyti, parodo, kaip malami grūdai, maišoma tešla, o po to židinyje ant žarijų kepami blynai. Malūne galima pasivaišinti kvapnia kaimiška duona, skaniais sūriais, žolelių arbata. Šio malūno bendruomenė atgaivina ir senovines šventes, tradicijas. Šiemet pirmą sykį Regina ir Stasys, Štadvilių bendruomenės vadovas Arvydas Veikšra ir aktyvistai surengė gražią šventę, sukvietė ir mažus ir didelius į Gavėno graudų apraudojimą, čigonų festivalį. Svarbu visiems buvo smagiai patriukšmauti, pašėlti, trypti, žiemą iš Zarasų krašto išprašyti ir greičiau pavasarį prišaukti. Dainininkai ir šokėjai savo dainomis ir šokiais aštrius žiemos dantis dilino. Žydelis per šventę vaikščiojo, sunkiu savo gyvenimu skundėsi. O čigonių apdarai ir grožis visus traukte traukė. Tačiau siautėjo kišenvagiai, tad dairytis į čigones buvo pavojinga. Susirinkusius Užgavėnių dalyvius linksmino Zarasų kultūros centro muzikantai. Patraukė ir tradiciniai Užgavėnių personažai Lašininis ir Kanapinis, kurie ilgai tarpusavyje kovojo, kol nugalėjo liesasis Kanapinis. Kartu su More Užgavėnių dalyviai sudegino ir visas susikaupusias negeroves: pyktį, pavydą, nepaklusnumą, melą. Vaikams buvo surengta tikra čiuožykla, visiems buvo smagu leistis nuo stataus kalno. Ši atrakcija buvo tokia smagi, kad daugelis vaikučių niekaip negalėjo išleisti tėvelių į namus. Vaikai voliojosi sniege, mėtėsi gniūžtėmis, šoko ir dainavo. Užteko pramogų ir suaugusiems. Visai netoli buvo trasa keturračiams motociklams. Patyrę vairuotojai vežiojo ekstremalaus sporto mėgėjus. Ir vaikai, ir suaugę mėgavosi važiavimo kaimiškomis rogėmis malonumais. Važnyčiotojas Juozas Oznanskas vos spėjo suktis, nes norinčių važiuoti buvo daug. Važiuojantys rogėmis pro lauką, stengėsi iš jų išvirsti ir pasivolioti sniege, kad derlius būtų geresnis. Žodžiu, visi buvo išradingi, linksmi ir šmaikštūs. Dalyvius šildė ne tik puiki nuotaika, smagūs atrakcionai, bet ir Užgavėnių laužas, besikūrenantis ugniakuras. Viliojo žmones ne tik pramogos, bet ir Užgavėnių blynai Užgavėnių, Antikriziniai, Smetoniški... Nuo pat ryto lyg vijurkai sukosi šeimininkės. Žinojo, kad svečių bus labai daug, o šventės organizatoriai buvo pasiryžę visus dalyvius ne tik puikiai pavaišinti, bet ir sočiai pamaitinti: jei per Užgavėnes sotus žmogus, tai garantuotas būsimas derlius ir sotus gyvenimas. Šeimininkė Regina Veselienė jau šventės pradžioje žadėjo, kad iš šventės žmonės sugrįš su kietesniais pilvais nei galvomis. Be skaniausių blynų džiugino nuostabi ir karšta čiobrelių arbata, nepakartojama žirnienė, kvapniausi mėsos gaminiai su tikra, vaikystę primenančia kaimiška duona. Smaližiai turėjo progos paragauti ir kiaulės galvos mėsytės. Šventė paliko neišdildomus įspūdžius dideliems, mažiems, saviems ir svečiams. Tai buvo unikalus bendruomenės Šlyninkos vandens malūnas ir Štadvilių bendruomenės renginys, pateikęs ne tik unikalią pramogą, bet ir nustebinęs visus dalyvius, kad ir dar negausios bei gležnos kaimo bendruomenių rankos ir pečiai geba pakelti tokią didelę naštą. Drauge nieko neįveikiamo nėra.
Zarasų rajonas
© 2010 XXI amžius |
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |